- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2YT-13889-1071/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01824-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., A. Ž., Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. V., A. Ž., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. D. 2018 m. spalio 18 d. pateiktu ir 2018 m. spalio 26 d. priimtu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad po E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), pareiškėja faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo; 2) kad po I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo. Nurodo, jog pareiškėjos tėvas E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o mama I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai gyvendami santuokoje (santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą. 1) 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, 1/2 dalį pastato - viralinės, 1/2 dalį pastato - tvarto, 1/2 dalį pastato - daržinės, 1/2 dalį pastato - šiltnamio, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra įregistruoti I. Ž. vardu. Nors nuosavybės teisės į nekilnojamąją turtą įregistruotos 1999-12-30 apskrities viršininko įsakymo pagrindu ir viešajame registre išviešintos nuo 2008-04-29, tačiau pareiškėjos tėvai nekilnojamąjį turtą įgijo ir pradėjo juo naudotis nuo 1988-04-15, t. y. nuo kadastro duomenų nustatymo datos. Šiuo nekilnojamuoju turtu sutuoktiniai naudojosi bendrai, šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi po tėvo E. Ž. mirties pareiškėjos mama I. Ž. stokojo sveikatos tai šiuo turtu po tėvo mirties rūpinosi, jį prižiūrėjo ir naudojosi pareiškėja bendrai su mama. Nors pareiškėja ir nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja manė, kad po mamos I. Ž. mirties visas turtas pereina jai, o ir iš jos veiksmų buvo matyti, kad perimtą turtą ji valdė kaip savo, rūpinosi juo ir laikė save turto savininke. Tą faktą, kad ji po tėvų mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama patvirtina ir seniūnijos išduotos pažymos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, Valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodo, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos mirusių tėvų palikimo priėmimą valdyti. Be to, nurodo ir tai, kad šiuo metu į bylą pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai visapusiškai nepatvirtina, kad pareiškėja po savo tėvų mirties atliko aktyvius veiksmus paveldimo turto atžvilgiu.
Suinteresuotiems asmenims V. V. ir A. Ž. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka), tačiau jie per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Pareiškėjos atstovas advokatas Donatas Lengvinas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad santuokoje buvę asmenys I. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini)ir E. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), kurie yra pareiškėjos tėvai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek po tėvo mirties 1997 m., tiek po mamos mirties 2000 m., nebuvo sutvarkyta paveldėjimo procedūra, niekas nesikreipė į notarus dėl paveldėjimo, tačiau faktiniu valdymu pareiškėja priėmė turtą likusį po tėvų mirties. Prie bylos yra pateiktos pažymos iš seniūnijos, kad po tėvo ir motinos mirties pareiškėja rūpinosi turtu, prižiūrėjo jį, turtas nebuvo bešeimininkis, buvo prižiūrimas, pareiškėja po tėvų mirties disponavo daiktais, kurie liko nekilnojamame turte. Komunalinių mokesčių nereikėjo mokėti, nes niekas ten negyveno, tačiau pareiškėja rūpinosi tuo turtu. Turtas įgytas santuokos metu ir yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Statybos darbų pradžia, kai kurių pastatų buvo vykdoma 1978 metais, gyvenamasis namas senas, statytas 1920 metais, o pagalbiniai pastatai jau statyti santuokos metu. Paveldėtojų daugiau nėra, tik suinteresuoti asmenys, ginčo tarp suinteresuotų asmenų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).
Vadovaujantis Civilinio Kodekso (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o mama I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Santuoka tarp pareiškėjos tėvų buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)(e. b. l. 8). Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvai buvo E. Ž. ir I. Ž. (e. b. l. 9). Santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėja 1982-07-30 sudarė santuoką, jai suteikta D pavardė (e. b. l. 10).
Iš 2018-09-24 Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro raštų Nr. S-116 ir Nr. 115 nustatyta, kad po E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), ir I. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiųjų įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta (e. b. l. 11).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis I. Ž. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos su mirusiuoju sutuoktiniu E. Ž. metu: 1/2 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalis pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 dalis pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 dalis pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 dalis pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)(e. b. l. 12-14).
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos pažymos patvirtina, kad pareiškėja A. D., gim. (duomenys neskelbtini), rūpinasi ir prižiūri gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) kuris liko po tėvo E. Ž. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ir motinos I. Ž. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 16, 27).
Valstybės įmonės Registrų centras gyventojų registro išrašas ir gimimo liudijimai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys V. V. ir A. Ž. yra mirusiųjų E. Ž. ir I. Ž. vaikai (e. b. l. 16-21).
Taigi pareiškėja, būdama mirusiųjų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)ir I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dukra, tai yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo tėvų mirties, tačiau byloje surinkti įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos atstovo paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja iškart po savo tėvo E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), o vėliau ir po savo motinos I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jų palikimą, tai yra prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, kurį jos tėvai buvo įsigiję gyvendami santuokoje.
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, kad po E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), o vėliau ir po motinos I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti tokius juridinę reikšmę turinčius faktus yra tenkintinas (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos A. D. pareiškimą.
1) kad po E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė jo dukra A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2) kad po I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė jos dukra A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.