- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-872-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janoviciene, Dalia Kacinskiene, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- D. B., VAVA, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybes imones Registru centro Vilniaus filialas
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo ieškoves J. K. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškoves J. K. ieškini atsakovams D. B. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretysis asmuo Valstybes imones Registru centro Vilniaus filialas, del pirkejo teisiu bei pareigu perkelimo pagal valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove J. K. kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydama perkelti jai pirkejo teises ir pareigas pagal atsakovu 2007 m. kovo 26 d. sudaryta valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija pardave atsakovei D. B. ½ dali (414,5 kv.m.) žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). Nurode, kad ji yra ½ dalies (414,5 kv. m.) žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), savininke. Ji ir atsakove D. B. yra gyvenamojo namo ir dvieju ukiniu pastatu (duomenys neskelbtini), bendraturtes. Ši žemes sklypa, ½ dali gyvenamojo namo, ukinio pastato ir sandelio, esancio (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise ieškove J. K. igijo pagal 2004 m. rugsejo 14 d. mainu sutarti Nr. 2-9788. Taciau atsakove D. B. kreipesi i teisma ieškiniu ir praše pripažinti mainu sutarti negaliojancia, panaikinti žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), teisine registracija J. K. vardu, nustatant, jog D. B. nuosavybes teise valdo ½ šio sklypo dali. Traku rajono apylinkes teismas 2005 m. gegužes 9 d. sprendimu ieškini tenkino iš dalies ir pripažino negaliojancia 2004 m. rugsejo 14 d. mainu sutarti Nr. 2-9788 tarp A. K. ir J. K. dalyje del ½ dalies (414,5 kv. m.) žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), perleidimo J. K. bei taike restitucija ir ½ dali žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), gražino valstybei. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu 2007 m. kovo 26 d. pagal Valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti Nr. 1480 valstybei priklausancia ½ dali žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise isigijo D. B. , taciau ieškove nesutiko su tokiu sprendimu, nes buvo pažeistos jos, kaip žemes sklypo bendraturtes teises, numatytos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje. Nurode, kad apie sprendima parduoti žemes ji, kaip parduodamame žemes sklype esanciu statiniu savininke ir žemes sklypo bendrasavininke, istatyme nustatytu budu nebuvo informuota. Kadangi ½ dalis ginco valstybines žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), buvo parduota pažeidžiant bendrasavininkes teise ja pirkti, ieškove turi teise per tris menesius teismo tvarka reikalauti, kad jai butu perkeltos pirkejo teises ir pareigos.
Atsakove D. B. su ieškiniu nesutiko. Nurode, kad ji, budama namu valdos, esancios Traku g. 20, Vievio m., Elektrenu sen., bendratute su ieškove žeme nusipirko iš valstybes ne Civilinio kodekso nustatyta tvarka, taciau Žemes reforma Lietuvos Respublikoje reguliuojanciu teises normu nustatyta tvarka. Igyvendinant šia istatymo nuostata 1999 m. kovo 9d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos", kuriuo buvo patvirtintos „Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykles" (toliau - Taisykles). Kadangi atsakove D. B. turejo teise isigyti nuosavyben žemes sklypa, tai ji šia teise ir realizavo, sudarydama 2007 m. kovo 26 d. valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti. LR Žemes reformos istatymas ir LR Vyriausybes Nutarimas Nr. 260 lyginant su civiliniu kodeksu yra specialieji, todel akivaizdu, jog sprendžiant pirkimo-pardavimo sandorio teisetuma turi buti remiamasi šiomis teises normomis. Todel sudarant žemes pirkimo-pardavimo sandorius pagal šias teises normas, nera taikomas CK 4.79 str.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko ir nurode, kad vadovaudamasis Traku rajono apylinkes teismo 2005-05-09 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2006-11-23 nutartimi, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtinta naudojamu valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai) tvarka ir kitais galiojanciais teises aktais Vilniaus apskrities viršininkas prieme 2007-02-06 isakyma Nr.2.3-1497-42 "Del valstybines žemes sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini) D. B. . Šio isakymo pagrindu buvo sudaryta 2007-03-26 valstybines žemes pirkimo- pardavimo sutartis Nr.65 (notarinio registro Nr.1480). Pagal šia pirkimo- pardavimo sutarti D. B. igijo ½ dali žemes sklypo unikalus Nr.7980-0002-0186, esancio (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise. LR CK str. 4.79 nuostatos šiuo konkreciu atveju netaikytinos.
Žemesnės instancijos teismas
Traku rajono apylinkes teismas 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškini atmete. Teismas sprende, jog ieškinys del pirkejo teisiu bei pareigu perkelimo pagal valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti yra atmestinas kaip nepagristas.
Teismas padare išvada, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 6 d. priimdamas isakyma del valstybines žemes sklypo pardavimo Traku g. 20, Vievio mieste, Elektrenu savivaldybeje, D. B. atliko valdžios funkcija, o isakyma prieme vadovaudamasis ne Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normomis, taciau viešosios teises normomis, išvardintomis paciame isakyme, tokiu atveju ieškove, nesutikdama su šiuo Vilniaus apskrities viršininko isakymu vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 str. per viena menesi nuo šio isakymo paskelbimo dienos su skundu turejo kreiptis i atitinkama administracini teisma. Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 65 buvo sudaryta 2007 m. kovo 26 d., t.y. praejus daugiau nei vienam menesiui nuo isakymo del valstybines žemes sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini) D. B. priemimo dienos.
Kadangi gincas šiuo atveju susijes ne tiek su valstybines žemes pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu prieštaraujanciu CK 4.79 str., kiek su turtiniu teisiu paveldejimu bei valstybines žemes pardavimu, teismas pabreže, jog valstybines žemes pardavimas vyksta ne pagal privatines teises normas, bet pagal specialiuose istatymuose ir teises aktuose nustatytas taisykles. Valstybines žemes pardavimas yra reglamentuojamas viešosios teises normomis, itvirtintomis specialiuose teises aktuose. Kadangi Vyriausybe, nustatydama ne žemes ukio veiklai skirtos žemes pardavima (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“) išsprende klausima del bendraturciu teises pirkti žemes sklypa, atsižvelgiant i kiekvienam bendraturciui priklausancia gyvenamojo namo ar kito statinio ar irenginio dali, nesuteikdama nei vienam bendraturciui pasinaudojus pirmumo teise pagal CK 4.79 str. prasme viso žemes sklypo igyti asmenines nuosavybes teise.
Šalies argumentai
Ieškove J. K. apeliaciniu skundu prašo Traku rajono apylinkes teismo skundžiama sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad jos kaip bendraturtes teises buvo pažeistos Vilniaus apskrities viršininko administracijai nusprendus parduoti ½ dali valstybines žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), ji nebuvo informuota istatyme nustatytu budu apie sprendima parduoti žeme.
Nurodo, jog buvo pažeistos jos kaip bendraturtes materialioji subjektine pirmenybes teise isigyti parduodamo turto dali, todel ieškove turi teise reikalauti perkelti jai pirkejo teises ir pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu i apeliacini skunda prašo skundžiama teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, jog teismas prieme teiseta sprendima, teisingai pažymedamas, kad valstybines žemes pardavimas vyksta ne pagal privatines, bet pagal specialiuose istatymuose ir teises aktuose nustatytas taisykles, todel Civilinio kodekso 4.79 str. nuostatos šiuo konkreciu atveju negali buti taikomos.
Atsakove D. B. atsiliepimu i apeliacini skunda prašo skundžiama teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, jog apeliacinis skundas netenkintinas, nes jis neatitinka istatymo reikalavimu, keliamu apeliaciniam skundui, jame nera nurodytos nei aplinkybes, kurias neteisingai ivertino teismas, nei teismo padaryti materialines ir procesines teises normu pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškove J. K. ir atsakove D. B. bendrosios dalines nuosavybes teise, lygiomis dalimis, valdo gyvenamaji nama ir dvejus ukinius pastatus, esancius (duomenys neskelbtini)(b.l. 7). Ieškove be pastatu asmenines nuosavybes teise valdo ½ dali žemes sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), kuri igijo 2004 m. rugsejo 14 d. mainu sutarties pagrindu iš savo atstovo byloje A. K. (b.l. 7). Kita ½ dali šio žemes sklypo nuosavybes teise valdo Atsakove D. B. nuosavybes teise valdo, kita šio žemes sklypo ½ dali, kuria 2007-04-06 valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutartimi igijo iš valstybes (b.l. 7). Ieškove nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir D. B. 2007-04-06 pirkimo-pardavimo sandoris neteisetas, nes pažeistos jos kaip žemes sklypo bendraturtes pirmumo teises pirkti žemes sklypa, todel prašo jai perkelti pirkejo teises pagal mineta sutarti.
Pirmos instancijos teismas teisingai sprende, kad ieškoves reikalavimas nepagristas, nes ieškoves nurodytas pagrindas Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje negali buti taikomas šiuose valstybines žemes pardavimo santykiuose.
Kadangi tiek ieškove, tiek atsakove valdo nuosavybes teise pastatus, jie turi teise naudotis žemes sklypais, butinais jiems nuosavybes teise priklausanciu pastatu eksploatacijai. Savininkas, igyvendindamas savo nuosavybes teise, ar savo teise i nuosavybe privalo ne tik gerbti kitu savininku teises ir ju nepažeisti, bet ir laikytis istatymu (Civilinio kodekso 96 straipsnis). Byla nagrineje teismai pagristai pripažino, kad ieškove neturi reikalavimo teises, jog visas žemes sklypas butu valstybes suteiktas ir parduotas jai vienai. Atsakove, budama statinio bendraturte, taip pat turi teise naudotis atitinkama žemes sklypo dalimi. Taip pat istatymai abiems pastatu bendraturtems suteikia teise ne tik naudotis tokia bendro sklypo dalimi, bet ja iš valstybes nusipirkti. Tokia teise numatyta Lietuvos Respublikos žemes reformos istatymo 5 straipsnio 3 punkte. LR Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintu taisykliu „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2.1 punktas numato gyvenamojo namo bendraturcio teise nuosavyben isigyti žeme, esancia prie jam nuosavybes teise priklausancio namo ar jo dalies. Nei LR Žemes reformos istatymas, nei jam igyvendinti Vyriausybes patvirtintos minetos Taisykles nenumato, jog tokia žemes sklypo dalies pirkimo teise turi pereiti kitam bendro turto bendraturciui, jeigu jis pirmas nupirko iš valstybes to paties sklypo kita dali, ar ja igijo pagal sandorius iš kitu savininku, kurie šia dali sklypo nupirko iš valstybes pagal nurodytus valstybines žemes pardavimo nuosavyben specialius aktus. Valstybes, kuria nagrinejamu atveju atstovavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, santykiai su atsakove, siekiancia isigyti žemes sklypa pagal specialiuosius istatymus, o ne pagal Civilinio kodekso nuostatas, reguliuojancias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo santykius, pasižymi specifika, kuriai budingas viešas interesas. Sutinkamai su Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 d. tokiems santykiams taikomos Civilinio kodekso normos tik tiek, kiek šiu santykiu nereguliuoja specialus istatymai.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo teismu praktikos, suformuotos analogiškais klausimais Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartyse. Apelianto skunde nurodytose nutartyse yra kitos bylos aplinkybes ir tose bylose taikomos butent Civilinio kodekso nuostatos reguliuojancios bendraturciu turtinius santykius, t.y. priešingai negu kolegijos nagrinejamoje byloje.
Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustate ir ištyre visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkes teismo sprendima nera pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)
Iš apeliantes priteistinos bylinejimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme, ieškovui - 1000 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidu dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis del civilinese bylose priteisiamo užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutare:
Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendima palikti nepakeista.
Priteisti iš J. K. 1000 Lt bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme V. A. .