Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-57-843/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-23
Bylos Nr.
II-57-843/2014
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-12378-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-57-843/2014
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-12378-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. spalio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3050542-13 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis G. V. 2013 m. spalio 16 d. surašė M. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-3050538-13 dėl to, kad šis 2013-10-16, 1.35 val., Vilniaus r. sav., Užubalių km., vairavo transporto priemonę – automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinių durų stiklo šviesos pralaidumas mažesnis, nei numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 2B-14 „Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“ 1 priedo punkto 3.2.4 pažymėtas reikalavimas, neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Nustatytas šviesos pralaidumas 09.4 proc. M. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjęs M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis specialistas A. V. 2013 m. spalio 16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3050542-13 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad M. K. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 150 Lt baudą.

Šalies argumentai

M. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą 2013 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 10N-3050542-13 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė nutarime nurodyto pažeidimo. Savo skundą motyvuoja tuo, kad skiriant nuobaudą pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, būtina įsitikinti, ar automobilio langai yra tonuoti, tamsinti padengiant specialia plėvele ar kitokia danga su specialiu tam skirtu stiklų skaidrumo matuokliu. Jį sustabdęs policijos pareigūnas jo akivaizdoje automobilio stiklų skaidrumo nematavo, o tikriausiai vadovavosi 2013-06-12 jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-2668540-13 už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje. M. K. teigimu, 2013-06-12 jį sustabdęs pareigūnas liepė nuplėšti nuo automobilio langų specialią tamsinimo plėvelę, kas ir buvo padaryta jo akivaizdoje. 2013-10-16 nutarimo surašymo dieną jo automobilis buvo tvarkingas, tinkamas eksploatuoti, stiklai tamsinti nebuvo, todėl jis nesutinka su jam surašytu nutarimu ir paskirta bauda, kadangi nepadarė administracinio teisės pažeidimo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą nurodė, jog M. K. skundo argumentai dėl nutarimo neteisėtumo yra nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi pareigūnas, skirdamas M. K. baudą pagal ATPK 123 straipsnį 1 dalį, pakanka pripažinti M. K. kaltu dėl administracinio teisės apžeidimo padarymo. Skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi KET pažeidimo įrodymui, o M. K. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu M. K. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, jog 2013-10-16, po 24.00 val., jį sustabdė policijos pareigūnai, norėdami patikrinti, ar jo vairuojamas automobilis nenutrenkė žmogaus, nes jis buvo daužtas. Supratęs, kad jis pametė piniginę su dokumentais, jis prašė pareigūnų jį paleisti ieškoti piniginės. Pareigūnai nepaleido, todėl jis paskambino draugui ir paprašė, kad šis surastų piniginę restorane, kuriame jis buvo. Draugas M. B., radęs piniginę, atvežė ją į įvykio vietą ir išvažiavo. Patikrinę duomenis per duomenų bazę, policijos pareigūnai paklausė, kodėl automobilio langai yra tamsinti, nors M. K. neįsivaizduoja, kaip jie naktį galėjo tai pastebėti. Automobilio stiklų pralaidumas apskritai nebuvo matuojamas ir jis abejoja, ar pareigūnai iš viso su savimi turėjo tokį matavimo prietaisą. Jo teigimu, įvykio dieną plėvelė ant automobilio langų uždėta nebuvo. Prieš tai, 2013 m. birželio mėnesį jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nubaustas už langų tamsinimą, todėl sekančią dieną nusilupo plėvelę nuo langų. Mano, kad policijos pareigūnai, nematavę stiklų pralaidumo, tiesiog nukopijavo 2013 m. birželio mėnesį jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes jo tekstas yra identiškas 2013-10-16 surašytam protokolui.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr.patrulis G. V. parodė, kad protokole nurodytu laiku Ažubalių kaime jie pamatė važiuojantį automobilį BMW X5, kurio langai buvo nuleisti, o priekis sudaužytas. Sustabdę automobilį jie paprašė pakelti langus. Kai vairuotojas pakėlė langus, pareigūnai pamatė, kad priekiniai šoniniai langai yra tamsinti. Vairuotojas ieškojo dokumentų, o jie tuo metu išmatavo automobilio stiklų pralaidumą. Vairuotojas iš pradžių sutiko su pažeidimu, pasakė, kad langų pralaidumo net nereikia matuoti, nes jis ne kartą už tai jau yra baustas. Kol pareigūnai rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atvažiavo vairuotojo draugas, kuris atvežė jam teises. Vairuotojas su draugu nuėjo prie automobilio ir pareigūnai tik išgirdo plėšiamos plėvelės garsą. Vairuotojas, įvykio vietoje nulupęs nuo langų plėvelę, pasakė, kad pareigūnai neįrodys pažeidimo ir atsisakė visur pasirašyti. Liudytojas nurodė, kad stiklų pralaidumas buvo matuojamas „Pocket detective“ prietaisu. Šis prietaisas nakties metu būna kiekviename tarnybiniame automobilyje, o dienos metu būna komisariate.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr.patrulis A. V. parodė, kad protokole nurodytu laiku Vilniaus rajone jie stabdė automobilį BMW X5, kurio priekis buvo sudaužytas, o priekinis vairuotojo pusės langas nuleistas. Vairuotojas neturėjo su savimi dokumentų, sakė, kad juos paliko kažkur kavinėje. Jie išmatavo priekinį keleivio pusės lango pralaidumą specialiu prietaisu, surašė protokolą, vairuotojas pažeidimo neginčijo. Po to į įvykio vietą atvažiavo vairuotojo draugas, kuris atvežė jam dokumentus. Matomai atvažiavusio draugo patarimu vairuotojas nulupo nuo langų plėvelę ir po to jau su pažeidimu nesutiko. Liudytojo teigimu, prietaiso veikimą gali įtakoti meteorologinės sąlygos, tačiau šiuo atveju nebuvo ribos tarp leistino ir neleistino langų tamsinimo, nes stiklai buvo tamsinti gana stipriai.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. B. parodė, kad 2013-10-16 jis su M. K. buvo kazino, po to išsiskyrė ir kiekvienas nuvažiavo į savo namus. Praėjus 20 minučių jam paskambino M. K., pasakė, kad jį sustabdė policija, tačiau jis neranda savo dokumentų, paprašė paieškoti jo piniginės. Neradęs savo automobilyje M. K. piniginės, jis nuvažiavo į kazino, esantį Konstitucijos pr., rado ten piniginę ir nuvežė ją M. K., kuris papasakojo jam apie susidariusią situaciją. Atidavęs piniginę M. jis paprašė policijos pareigūnų, kad šie bent parodytų kaip atrodo stiklo matuoklis, nes, liudytojo supratimu, policijos pareigūnai tokio prietaiso net neturėjo. Liudytojas nurodė, kad matė prieš porą dienų iki įvykio M. K. automobilį BMW X5, tačiau jo stiklai tamsinti nebuvo. Įvykio vietoje jis prie Manto automobilio buvo priėjęs iš galo ir taip pat nematė, kad automobilio stiklai būtų tamsinti, stiklų skaidrumo matuoklio jis taip pat nematė. Labai seniai, gal prieš metus iki nagrinėjamo įvykio, Manto automobilis buvo su tamsintais stiklais, tačiau jie buvo tamsinti tol, kol jis gavo pirmą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 235 punkte nustatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2B-14 „Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“ 1 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas nustato techninius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, kuriuos jos turi atitikti atliekant jų privalomąją techninę apžiūrą, apžiūros atlikimo metu taikomus kontrolės būdus ir transporto priemonių techninės būklės vertinimo kriterijus. Sistemiškai aiškinant KET 235 punkto reikalavimus ir paminėtą teisės normą, spręstina, jog Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai taikomi visoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms.

Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1 priedo 3.2.4 punkte nurodyta, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180 o vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 proc. priekinio stiklo ir 70 proc. priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.

Pareiškėjas ginčija padaręs teisės pažeidimą teigdamas, jog jo vairuojamo automobilio priekiniai šoniniai stiklai apskritai nebuvo tamsinti.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas ir įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių M. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

M. K. kaltę padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliai G. V. ir A. V.. Minėti liudytojai teismo posėdyje nurodė, kad sustabdžius M. K. vairuojamą automobilį BMW X5 paaiškėjo, kad automobilio priekiniai šoniniai stiklai yra tamsinti. Prietaiso „Pocket Detective 2.1“ pagalba išmatavus langų skaidrumą buvo nustatytas 9,4 % priekinių šoninių langų šviesos laidumas. Liudytojų teigimu, iš pradžių vairuotojas su pažeidimu sutiko, tačiau vėliau į įvykio vietą atvažiavus jo draugui, nuplėšė nuo langų plėvelę, teigdamas, jog pareigūnai neįrodys pažeidimo.

Šie liudytojų G. V. ir A. V. parodymai yra paremti kitais byloje surinktais įrodymais, t.y. policijos pareigūno G. V. 2013-10-16 tarnybiniu pranešimu (b.l. 12), automobilio langų skaidrumo ir atspindžio matavimo prietaiso „Pocket Detective 2.1“ Nr. 60523 patikros sertifikatu Nr. 1211800 (b.l. 33), kuris pažeidimo fiksavimo dieną buvo tinkamas naudoti.

Tuo tarpu pareiškėjo teiginį, kad policijos pareigūnai įvykio metu apskritai neturėjo su savimi automobilio langų skaidrumo ir atspindžio matavimo prietaiso, paneigia byloje esantis Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pranešimas, iš kurio matyti, 2013-10-16, 01.35 val., vyriausieji patruliai G. V. ir A. V. turėjo stiklų skaidrumo matuoklį „Pocket Detective 2.1“ Nr. 60523 (b.l. 32). Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. V., kuris nurodė, jog patruliuojant nakties metu stiklo skaidrumo matuoklis visuomet būna tarnybiniame automobilyje.

Tai, kad policijos pareigūnų parodymuose, anot pareiškėjo, yra kai kurių netikslumų, nes vienas iš jų nurodė, kad buvo matuojamas keleivio pusės priekinio stiklo skaidrumas, o kitas – vairuotojo pusės priekinio stiklo skaidrumas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi. Kaip jau buvo minėta, abu policijos pareigūnai nuosekliai teigė, jog sustabdžius M. K. vairuojamą automobilį buvo nustatyta, kad abu automobilio priekiniai šoniniai stiklai yra akivaizdžiai stipriai tamsinti. Tokias pat aplinkybes policijos pareigūnas G. V. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, rašytame įvykio dieną (b.l. 12). Pažymėtina tai, kad po minėto įvykio iki liudytojų apklausos teismo posėdyje praėjo daugiau nei trys mėnesiai, todėl policijos pareigūnai kiekvieną dieną tarnybos metu susidurdami su įvairiais teisės pažeidėjais, galėjo tiksliai neatsiminti kai kurių neesminių įvykio aplinkybių.

Taigi, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad liudytojų – policijos pareigūnų G. V. ir A. V. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei byloje surinktai medžiagai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Pažymėtina tai, kad minėti liudytojai M. K. anksčiau apskritai nepažinojo ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog jie siektų apkalbėti pareiškėją.

Tuo tarpu pareiškėjo M. K. kaltę neigiantys paaiškinimai, taip pat liudytojo M. B. parodymai apie tai, kad 2013-10-16 M. K. automobilio BMW X5 langai nebuvo tamsinti, šį automobilį su tamsintais priekiniais stiklais jis yra matęs gal prieš metus laiko iki nagrinėjamo įvykio, automobilis su tamsintais stiklais buvo tol, kol M. K. gavo pirmą baudą, vertintini kritiškai, kadangi jie yra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, t.y. aukščiau minėtų policijos pareigūnų parodymais bei pažyma apie M. K. baustumą (b.l. 13-19). Kaip matyti iš šios pažymos, M. K. vien 2013 metais vienuolika kartų buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) kurio priekinių durų stiklų šviesos pralaidumas yra mažesnis, nei leistina. Pažymėtina tai, kad liudytojo M. B. parodymai prieštarauja ir paties M. K. teismo posėdyje duotiems parodymams. Teismo posėdyje M. K. neneigė fakto, jog anksčiau ne kartą buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę su tamsintais priekiniais šoniniais stiklais, ką patvirtina jau minėta pažyma apie jo baustumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde pareiškėjas teigė, jog automobilio langų specialią tamsinimo plėvelę nuplėšė 2013-06-12 jį sustabdžiusių pareigūnų akivaizdoje, tuo tarpu teismo posėdžio metu tvirtino tai padaręs tik kitą dieną. Vertinant liudytojo M. B. parodymus teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis yra pareiškėjo draugas. Teismas atsižvelgia ir į liudytojų G. V. ir A. V. nurodytas aplinkybes, kad jiems pripažinęs savo kaltę M. K. po to, kai į įvykio vietą atvažiavo liudytojas M. B., savo parodymus pakeitė pradėdamas kaltę neigti, nuplėšė nuo langų plėvelę, teigė, jog pareigūnai neįrodys pažeidimo. Šių duomenų pagrindu teismas nesivadovauja pareiškėjo M. K. paaiškinimais bei liudytojo M. B. parodymais kaip nepatikimais įrodymais. Be to teismas sprendžia esant pagrindui išvadai, kad M. B. teismui duoti parodymai buvo žinomai melagingi, tad jo veikoje yra požymių pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, apie ką pasisakytina atskirame procesiniame dokumente.

Tokiu būdu, byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog M. K., neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vairuoti transporto priemonę su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, 2013-10-16, 01.35 val., vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinių šoninių langų šviesos laidumas buvo 9,4%, todėl jis pagrįstai yra nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms tenkinti M. K. skundo pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2013-10-16 nutarimą Nr. 10N-3050542-13 palikti nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė