Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. T., jo atstovei advokato padėjėjai B. U. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2016 m. kovo 8 d., apie 1.45 val., Kauno r. sav., Garliavoje, J. Lukšos g. 15, vairavo transporto priemonę automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,43 promilių) girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai. Pareigūnai nesivadovavo alkotesterio naudojimo instrukcija, nustatydami alkotesterio paklaidą administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu, antra- pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją, nes neįsitikino, kad tikrinamas asmuo nieko negėrė ir nevartojo vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio 15 minučių prieš neblaivumo patikrinimą. Pabrėžtina, kad A. T. neblaivumas, be alkotesterio „Alcotest 6810“ rodmenų, nebuvo nustatytas jokiu kitu būdu. Prašo administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kasacinės instancijos teismai ne kartą yra konstatavę, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad A. T. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas L. S. parodė, kad vairuotojo patikrinimą alkotesteriu atliko jo kolega. Vairuotojas teigė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo, dirba, važiuoja iš Šilainių mikrorajono į Garliavą. Patikrinus alkotesteriu, nustatytas 0,43 promilės neblaivumo. Tuomet vairuotojas pripažino, kad iš vakaro išgėrė alaus. Apie vaistų, burnos purškalų vartojimą nebuvo kalbama. Asmuo buvo patikrintas praėjus apie 10 minučių, nes teigė, kad alkoholio nevartojo. Jei asmuo pasako, kad vartojo alkoholį, yra palaukiama rekomenduotinos 15 minučių. 0,43 promilės nustatytos, prietaisui jau automatiškai įvertinus paklaidą asmens naudai. Vairuotojas pūtė į alkotesterį išlipęs iš savo automobilio, antgalį pats išpakavo.

Liudytojas A. B. parodė, kad naktį Garliavoje buvo sustabdytas Audi markės automobilis. Vairuotojui buvo nustatytas 0,43 promilės girtumas, todėl surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Paklausė vairuotojo ar nevartojo alkoholio. Vairuotojas atsakė, kad nevartojo, todėl praėjus 10 minučių buvo patikrintas. Yra išlaikęs įskaitą dėl alkotesterio naudojimo. Vertino paklaidą 0,17, dėl alkotesterio jautrumo, tokių skaičiavimų neatliko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. faktas įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad A. T. 2016-03-08 02.00 val. nustatytas 0,43 promilių girtumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 4), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl yra baustinas.

Teismas A. T. argumentus dėl burnos purškalo pavartojimo vertina tik kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Šio burnos skysčio pavartojimas prieš pat pareigūnų atliekamą patikrinimą alkotesteriu byloje nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Teisės pažeidimo metu A. T. nenurodė, kad vartojo burnos purškalą, nurodė, kad buvo išgėręs iš vakaro alaus, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi (b.l.1). Be to, ir tikrinamasis asmuo turi būti atidus ir rūpestingas, nevartoti burnos gaiviklių, purškalų, kurių sudėtyje yra alkoholio. Toks reikalavimas nurodytas ir alkotesterio instrukcijoje (b.l.41). Nepagrįsti argumentai dėl etilo alkoholio rodmenų apskaičiavimo, t.y. būtina iš nustatyto rodmens atimti galimą papildomą 0,0078 promilės paklaidą, nes alkotesteris kas mėnesį praranda 0,6 % matavimo vertės per mėnesį (b.l.57).

Pažymėtina, kad prietaisas nuo išmatuotos vertės pats įvertina standartinę paklaidą ir tai nurodyta alkotesterio instrukcijoje (b.l.57). Aplinkybė, kad prietaisas turi jautrumo nukrypimą paprastai 0,6 procentus matavimo vertės per mėnesį vertintina būtent tikrinamojo asmens naudai. Todėl argumentai, kad prietaiso užfiksuoti duomenys turi būti papildomai apskaičiuojami yra nelogiški ir epagrįsti.

A. T. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės - per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis ATPK 30 str., pažeidėjui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Kasacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą (b.l.62-69), teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog A. T. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonės neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą A. T., atsižvelgė į tai, kad charakterizuojamas teigiamai, todėl ir skiria minimalią nuobaudą numatytą ATPK 126 str. 1 d. straipsnio sankcijoje. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, A. T. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaiviame stovyje automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis A. T. atžvilgiu netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir nubausti jį 300 (trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekus nuo nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 16055935221.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.