- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1-53-750/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19390-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Civilinis ieškovas
- R. S.
- Advokatai
- Antanas Butautas
- Kategorijos
- 25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 154 p. kuriuose nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra jis, 2018 m. balandžio 15 d. apie 18 val. 50 min. kelio Šilutė-Rūgaliai-Povilai sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Mazda CX-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu automobilio „Mazda CX-5“ vairuotojui R. S. padarė dešinio peties ir žasto bei krūtinės ląstos dešinės pusės (nugaros) sumušimus, dešinės pusės dviejų šonkaulių lūžius, kas sukėlė nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o automobilio keleivė R. S. dėl padarytų sužalojimų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. V. iš prisipažino kaltu iš dalies ir paaiškino, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 17 val. jis, vairuodamas „Mazda 626“, kartu su R. M. važiavo šalutiniu keliu, 45 km/h greičiu. Privažiavus sankryžą su pagrindiniu keliu sustojo, apsidaręs, nieko nematydamas, nes stipriai švietė saulė, įvažiavo į sankryžą. Pamatęs pagrindiniu keliu, maždaug 50 metrų atstumu, atvažiuojantį R. S. automobilį, daugiau kaip 70 km/h greičiu, staigiai sankryžoje sustojo. Jis sustojo nukentėjusiojo važiavimo juostoje. R. S. mėgino aplenkti jo automobilį, tačiau šio automobilio galinė dalis trenkėsi į jo automobilio priekį ir minėto asmens automobilis vertėsi, pakilo į orą ir nulėkė į griovį. Mano, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai, jis kaltas dėl to, kad išvažiavo iš šalutinio į pagrindinį kelią nematydamas pagrindiniu keliu atvažiuojančio nukentėjusiojo R. S. automobilio. Nukentėjusiojo kaltė yra ta, kad važiuodamas pagrindiniu keliu nestabdė automobilio, šis galėjo apvažiuoti jo automobilį. Po eismo įvykio mėgino paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau nesugebėjo surinkti numerio. Pro šalį važiuojantys asmenys iškvietė policiją, taip pat buvo atvykusi greitoji med. pagalba. R. S. važiavo su žmona ir sūnumi. Buvo nubėgęs prie minėto nukentėjusiojo norėdamas atsiprašyti dėl įvykio.
Nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykio dieną jis vairuodamas „Mazda CX-5“ automobilį važiavo pagrindiniu keliu link Šilutės. Kartu su juo važiavo žmona R. S., sūnus L. S.. Važiavo 60-65 km/h greičiu. Iš toli matė nuo Minijos kaimo šalutiniu keliu A. V. važiuojantį automobilį. Minėto asmens automobilis prieš sankryžą lėtino greitį, pristojo praleisdamas, bet staiga didindamas greitį suko į kairę. Jam pastebėjus kliūtį prieš 10 m. nebuvo galimybės stabdyti, tuomet metėsi į kairę pusę, tikėdamas aplenkti kaltinamojo automobilį ir išvengti susidūrimo, tačiau nepavyko. Galinio rato srityje pajuto smūgį, automobilis du kartus vertėsi, po to atsistojo ant ratų. Nebuvo galimybės išvengti šio įvykio, jeigu būtų stabdęs, būtų atsitrenkęs jo automobilis priekiu ir pasekmės būtų buvusios sunkesnės. Po įvykio išlipus iš automobilio atvyko policija. Priėjęs kaltinamasis atsiprašė ir gretai dingo. Įvykio metu matomumas buvo geras, buvo vakaras, saulė švietė nestipriai. Kaltinamasis buvo sutikęs atlyginti 4000 Eur žalos, tačiau vėliau jis atsisakė atlyginti žalą.
Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. sutuoktiniui R. S. vairuojant automobilį pagrindiniu keliu jie važiavo nuo Kintų link Šilutės. Kartu su jais važiavo sūnus L. S.. Vyras važiavo 60-70 km/h greičiu. Važiuojant matė šalutiniu keliu važiuojantį automobilį. Matė kaip šis automobilis prie sankryžos stabtelėjo ir po to staigiai išvažiavo į pagrindinį kelią. Smūgis buvo į jų automobilio galinę dalį. Po susidūrimo jų automobilis vertėsi du kartus ir galiausiai atsistojo ant ratų. Iš automobilio jie išlindo per langus. Priėjęs kaltinamasis atsiprašė, tačiau greitai dingo.
Liudytojas L. S. parodė, kad įvykio dieną apie 18-19 val. važiuojant su tėvais link Šilutės, automobiliu „Mazda CX-5“, kurį vairavo R. S., matė šalutiniu keliu važiuojantį kitą, t.y. „Mazda 626“ automobilį. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tėtis važiavo apie 70 km/h greičiu. Oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, tačiau ji netrukdė vairavimui. Matė kaip automobilis „Mazda 626“ automobilis, kurį vairavo Andriejus šiek tiek stabtelėjo ir staiga, likus 5-6 metrams išvažiavo į sankryžą. Tuomet kaltinamojo automobilis kliudė jų automobilio dešinės pusės galines dureles, ratą. Tėtis įvykio metu, siekdamas išvengti susidūrimo metėsi į šoną. Po susidūrimo jų automobilis čiuožė, vertėsi du kartus, po to atsistojo ant ratų.
Liudytojas R. M. parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. Šilutės r., A. vairuodamas automobilį važiavo šalutiniu keliu. Priartėjęs prie sankryžos pristojo, tuo metu jis rūkė ir žiūrėjo per savo pusės langą. Kai jis išvažiavo į pagrindinį kelią pamatė šviesas ir pajuto stiprų smūgį. A. automobilis trenkėsi į kitą automobilį, nors šis stengėsi išsukti, tačiau neišvengė susidūrimo. Kitas automobilis vertėsi, matė jį griovyje. Įvykio dieną matomumas buvo geras. Po įvykio A. sakė, kad yra kaltas, nes išvažiavo iš šalutinio kelio.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotolentelėje užfiksuota, kad kelyje Šilutė-Rūgaliai-Povilai sankryžoje automobilis „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi pagrindiniame kelyje išilgai važiuojamosios dalies. Automobilis „Mazda CX-5“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) yra už kelio ribų, kairėje pusėje minėto kelio (1t., b.l.32-37).
Iš Transporto priemonės techninės būklės ir patikrinimo apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad po įvykio užfiksuoti automobilio „Mazda CX-5“ išoriniai sugadinimai: priekinio bamperio, dešinės pusės vaizdo veidrodėlio, priekinių durų, užpakalinių durų, galinio rato, šoninio priekinio stiklo, priekinio žibinto ir posūkio žibinto, kairės pusės: šoninio veidrodėlio, priekinių, galinių durų, priekinio sparno, posūkio žibinto, priekinio stiklo, stogo, variklio dangčio, radiatoriaus grotelių (1t., b.l.38-42).
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėjos 2018-04-15 nutarimu „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas nukentėjusiajam R. S. (1t., b.l. 43-44)
Iš Transporto priemonės techninės būklės ir patikrinimo apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėjus po eismo įvykio automobilį „Mazda 626“ užfiksuoti šie išoriniai sugadinimai: priekinio bamperio, variklio dangčio, priekinio dešinės pusės žibinto ir posūkio žibinto, radiatoriaus grotelių, priekinio numerio (1t., b.l. 45-49).
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėjos 2018-04-15 nutarimu automobilis „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas kaltinamajam A. V. (1t., b.l. 50-51).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1036/2018 (03) konstatuota, kad R. S. nustatyti dešinio peties ir žasto bei krūtinės ląstos dešinės pusės (nugaros) sumušimai. Sužalojimai gavosi nuo sumušimo -atsitrenkimo į automobilio salono vidaus įrangos dalis. Minėtam asmeniui padaryti sužalojimai (imant kiekvieną atskirai ir visus kartu) yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1t.,b.l. 83).
Minėto skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1323/2018(03) nurodyta, kad R. S. nustatyti dešinio peties ir žasto bei krūtinės ląstos dešinės pusės (nugaros) sumušimai, dešinės pusės dviejų šonkaulių lūžiai. Sužalojimai atitinka eismo įvykio laiką ( 2018 m. balandžio 15 d. 18 val. 50 min.) ir gavosi nuo sumušimo-atsitrenkimo į automobilio salono vidaus įrangos dalis. Eismo įvykio metu R. S. padaryti dviejų šonkaulių lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant atskirai, kiti patirti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Specialisto išvadoje Nr. G 1036/2018 (03) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas pakeistas į nesunkų, nes tada nebuvo nustatytas šonkaulių lūžis (1t., b.l. 87-88).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1034/2018 (03) teigiama, kad R. S. buvo nustatytas dešinio peties sumušimas su poodine kraujosruva dešinio inksto sumušimas lydimas kraujavimo iš šlapimo takų. Minimus sužalojimus R. S. galėjo patirti 2018 m. balandžio 15 d. eismo įvykio metu. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje tiek kiekvienas sužalojimas atskirai, tiek visi bendrai nežymaus sutrikdymo masto atitikties (1t, b.l. 108).
Iš alkoholio kiekio matuoklio naudojimo registracijos žurnalo matyti, kad patikrinus girtumą 2018 m. balandžio 15 d. 19 val. 07 min. R. S., tą pačią dieną 19 val. 09 min. A. V., nustatyta, kad jie yra blaivūs (1t., b.l. 137-139).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos specialisto išvadose Nr. T-A 3628/2018(01) bei Nr. T-A 3630/2018 (01) konstatuota, kad R. S. kraujyje, paimtame 2018 m. balandžio 15 d. 20 val. 10 min., bei A. V. kraujyje, paimtame tą pačią dieną, 19 val. 45 min., nerasta etilo alkoholio (1t., b.l. 141, 143).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2018 lapkričio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-280 (18) nurodyta:
1. negalima nustatyti automobilių „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mazda CX-5“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) judėjimo greičių prieš eismo įvykį ir, jeigu prieš eismo įvykį automobiliu „Mazda CX-5“ buvo važiuojama viršijant didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje greitį, spręsti, kokią įtaką tai turėjo eismo įvykio kilimui.
2. Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Mazda CX-5“, vairuotojas R. S., pastebėjęs nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiuojantį ir grėsmę eismo saugumui bei kliūtį jo automobilio judėjimui sudarantį automobilį „Mazda 626“ privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį.
3. Jeigu eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, jeigu leistinu greičiu važiavusio „Mazda CX-5“, judėjimui grėsmė eismo saugumui ir kliūtis automobilio „Mazda 626“, įvažiavimu į pagrindinį kelią iš šalutinio buvo sudaryta automobiliui „Mazda CX-5“ didesniu nei 28,1 m atstumu neprivažiuojant automobilio „Mazda 626“ įvažiavimo į kelią vietos, tai automobilio „Mazda CX-5“ vairuotojas R. S. savalaikiai stabdydamas turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį neprivažiuodamas automobilio „Mazda 626“ įvažiavimo į pagrindinį kelią vietos ir turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.
Jeigu eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h, jeigu leistinu greičiu važiavusio „Mazda CX-5“, judėjimui grėsmė eismo saugumui ir kliūtis automobilio „Mazda 626“, įvažiavimu į pagrindinį kelią iš šalutinio buvo sudaryta automobiliui „Mazda CX-5“ didesniu nei 67,9 m atstumu neprivažiuojant automobilio „Mazda 626“ įvažiavimo į kelią vietos, tai automobilio „Mazda CX-5“ vairuotojas R. S. savalaikiai stabdydamas turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį neprivažiuodamas automobilio „Mazda 626“ įvažiavimo į pagrindinį kelią vietos ir turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.
4. Jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo situacijoje automobilio „Mazda CX-5“ vairuotojas R. S. važiuodamas leistinu eismo įvykio vietoje greičiu turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su grėsmę eismo saugumui ir kliūtį jo automobilio judėjimui sudariusiu automobiliu „Mazda 626“, tai techniniu požiūriu vairuotojo R. S. veiksmai,-savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio ir susidūrė su automobiliu „Mazda 626“, - turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
5. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Mazda 626“ vairuotojo A. V. veiksmai, -nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią nedavė kelio juo prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Mazda CX-5“ ir su juo susidūrė.
6. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad prieš eismo įvykį automobilyje „Mazda CX-5“ buvo gedimų, techniniu požiūriu turinčių įtakos eismo įvykio kilimui (2 t., b.l.35-40).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kaltinamasis A. V. iš dalies prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, jis išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią sudarė kliūtį šiuo keliu važiuojančiam nukentėjusiojo R. S. automobiliui dėl to įvyko eismo įvykis. Tačiau nurodo, jog nukentėjusysis įvykio metu stabdydamas bei manevruodamas (apvažiuodamas jo automobilį) galėjo išvengti susidūrimo. Teisminio nagrinėjimo metu remiantis nukentėjusiųjų R. S., R. S., liudytojo L. S. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis staigiai išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, t.y. nukentėjusiojo R. S. automobilio važiavimo juostą, esant nedideliam atstumui ( apie 10 metrų) iki kaltinamojo automobilio, Esant tokioms įvykio aplinkybėms minėtas nukentėjusysis negalėjo išvengti susidūrimo su kaltinamojo vairuojamu automobiliu įvykio metu. Netikėti minėtų nukentėjusių bei liudytojo parodymais nėra pagrindo, jų parodymai tarpusavyje iš esmės neprieštaringi, analogiškas įvykio aplinkybes jie patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad kaltinamojo vairuojamam automobiliui išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvyko transporto priemonių susidūrimas patvirtino ir liudytojas R. M., kurio parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaltinamojo akcentuojama aplinkybė dėl nukentėjusiojo nepanaudotų techninių galimybių išvengti transporto priemonių susidūrimo ir Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2018-11-22 išvados Nr. 11K-280(18) 3 punktas nepaneigia jo (vairavusio automobilį „Mazda 626“) veiksmų tiesioginio priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, nes šis priežastinis ryšys vienareikšmiškai konstatuotas toje pačioje specialisto išvadoje 5 punkte. A. V. teiginiai, kad nukentėjusysis stabdymas automobilį bei juo manevruodamas (apvažiuojant jo automobilį) galėjo išvengti susidūrimo laikytini nepagrįstai, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis pastebėjo išvažiavusį kaltinamojo automobilį į jo judėjimo kelio juostą esant nedideliam atstumui, tokiu būdu akivaizdžiai matyti, kad techniniu požiūriu nebuvo galimybės nukentėjusiajam sustabdyti automobilį bei saugiai aplenkti pagrindiniame kelyje sustojusio kaltinamojo automobilio. Teisminio nagrinėjimo metu remiantis minėta specialisto išvada dėl eismo įvykio, teismo med. specialistų išvadomis, tiesiogiai įvykį mačiusių nukentėjusiųjų R. S., R. S. bei liudytojų L. S., R. M. parodymais, Kelių eismo įvykio vietos plane bei šios vietos apžiūros, transporto priemonių techninės būklės protokoluose užfiksuotais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. V. įvykio metu vairuodamas automobilį „Mazda 626“ nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam nukentėjusiojo R. S. automobiliui „Mazda CX-5“ ir su šiuo automobiliu susidūrė dėl ko eismo įvykio metu nesunkiai sužalojo minėtą nukentėjusįjį bei nežymiai sužalojo nukentėjusiąją R. S.. Tokiu būdu A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 154 p. reikalavimus
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, paremtą bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281 str. 1 d., nes nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus, šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – eismo įvykiu, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. S. bei nežymiai R. S. sveikata.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. V. dėl nagrinėjamo eismo įvykio (2018-04-15) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau –ANK) 423 str. 2 d. 75 Eur bauda (2 t., b.l. 172). Kaip matyti iš bylos medžiagos minėtas asmuo administracine tvarka buvo nubaustas už tą pačią veiką, už kurią jis šiuo nuosprendžiu traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 str. skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ar baudžiamąjį procesą. Konvencija ir Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės aplamai, tačiau draudžiamas dvigubas nubaudimas (Žr . Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr.1A-642-557/2012, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-505/2010). Nustatyta, kad A. V. minėta administracinė nuobauda paskirta neatskleidus visų reikšmingų nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybių, t.y. nenustačius nukentėjusiajam R. S. įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Įvertinus šią aplinkybes bei į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam R. S. dėl kaltinamojo A. V. sukelto eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas šiuo atveju dėl kaltinamojo veiksmų kilo nusikalstami padariniai, darytina išvada, kad nepagrįstai A. V. pritaikyta švelni atsakomybės rūšis, t.y. administracinė atsakomybė, akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-109-788/2016). Atsižvelgiant į tai, kad A. V. veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, šiuo atveju siekiant išvengti dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką negalimumo principo pažeidimo, minėtas asmuo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso XXXVIII skyriaus (Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas) nuostatomis turi teisę kreiptis su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kad būtų panaikinta jam dėl šio įvykio paskirta administracinė nuobauda.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinamojo akto šalintina tai, kad minėto asmens atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis iš dalies prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę tai, kad A. V. padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas neteistas (1t., b.l. 173), nusikaltimą įvykdė būdamas nebaustas administracine tvarka (1t., b.l. 172), į tai, kad jis yra nedirbantis, atsiprašė nukentėjusiųjų, turi sveikatos problemų, kaltinamojo teigimu jam nustatytas neįgalumas. Telšių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniūnijos seniūno pavaduotojas nurodė, kad nuo 1999-11-04 A. V. buvo nustatyta nuolatinė globa Telšių vaikų globos namuose, kuriuose gyveno iki pilnametystės. Šilutės žemės ūkio mokyklos Žemaičių Naumiesčio skyriuje yra įgijęs apdailininko specialybę. 2018-06-14 baigė VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centrą ir įgijo statybininko-apdailininko specialybę. Seniūnija dėl jo elgesio jokių nusiskundimų neturi ir nėra gavusi (1t., b.l. 169). Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. V. paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę- baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, jam paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas per septynis (7) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
Nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo nukentėjusysis R. S. prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji R. S. prašo priteisti 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1t., 65-66). Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sudaro žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl eismo įvykio metu padaryto R. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, R. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusysis R. S. apie tris savaites jautė labai didelį skausmą dėl šonkaulių lūžių, gydėsi ambulatoriškai apie penkias savaites. Nukentėjusioji R. S. dėl patirtų sužalojimų apie dvi -tris savaites juto skausmą, negalėjo dirbti. Po eismo įvykio abiems nukentėjusiesiems atsirado nemiga, baimė.
Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, padaryto kūno sužalojimo mąstą. Kaltinamasis A. V. nukentėjusiajam R. S. nesunkų, o R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė neatsargiais nusikalstamais veiksmais, būdamas blaivus. Nukentėjusieji eismo įvykio metu patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų teko gydytis ambulatoriškai, jų patirti sužalojimai turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Todėl atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visetą vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nustatytina, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. S. padaryta neturtinė žala yra 1600 Eur, o nukentėjusiajai R. S. 600 Eur. (CK 6.250 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 15 d. A. V. eismo įvykio metu vairavo automobilį „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas minėtas asmuo buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.12 9383821 su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje vykdančiu savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurancy Company“ filialą , juridinio asmens kodas 300665654 (1t.24, 2t., b.l. 109).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Nustatyta, kad civilinis atsakovas (draudikas) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje vykdantis savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurancy Company“ filialą dalį neturtinės žalos atlygino nukentėjusiesiems t.y. 1000 Eur atlygino nukentėjusiajam R. S., 150 Eur atlygino nukentėjusiajai R. S. ( 1 t. b.l. 68,69, 2 t., b.l. 109-110). Šias aplinkybę patvirtino ir nukentėjusieji teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei, tai kad R. S. padarytos neturtinės žalos dydis nustatytas yra 1600 Eur bei dalis šios žalos, t.y. 1000 Eur sumokėta minėtam nukentėjusiajam, bei tai, kad R. S. padarytos neturtinės žalos dydis nustatytas 600 Eur bei dalis šios žalos , t.y. 150 Eur sumokėta minėtai nukentėjusiajai, tokiu būdu likusi 600 Eur neturtinės žalos dalis nukentėjusiajam R. S. bei 450 Eur neturtinės žalos dalis nukentėjusiajai R. S. priteistina ne iš atsakingo už neturtinės žalos padarymą asmens (kaltinamojo A. V.), o iš civilinio atsakovo (draudiko) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurancy Company“ filialo. Esant tokioms aplinkybėms civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, t.y. iš minėto atsakovo priteistina 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. S. bei 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. S..
Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Iš nukentėjusiųjų R. S. ir R. S. pateikto prašymo (t.1, b.l. 65-66) matyti, kad nukentėjusieji prašo priteisti iš kaltinamojo A. V. 400 Eur nukentėjusiųjų patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Iš prie minėto prašymo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 31, mokėjimo nurodymo Nr. 147 (1 t., b.l. 71,72) matyti, kad advokatui R. K. už teisines paslaugas abiem nukentėjusiesiems, nukentėjusysis R. S. 2018-08-22 sumokėjo 400 Eur. Minėtam advokatui sumokėjo už nukentėjusiesiems už suteiktas teisines paslaugas (už konsultacijas, susipažinimą su procesiniais dokumentais, procesinio dokumento parengimą, atstovavimą ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, nukentėjusiųjų prašymas dėl proceso išlaidų tenkintinas, t.y. iš kaltinamojo A. V. priteistina 400 Eur nukentėjusiajam R. S..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y automobilis „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas kaltinamajam A. V., o automobilis „Mazda CX-5“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) paliktinas nukentėjusiajam R. S..
Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 306 str.,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirti 35 MGL (1750 Eur) baudą, ją sumokant per septynis (7) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ( Įmokos kodas 6801).
Nukentėjusiųjų R. S. ir R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurancy Company“ filialą priteisti nukentėjusiajam R. S. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai R. S. 450 (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo A. V. 400 Eur (keturis šimtus eurų) nukentėjusiajam R. S. išlaidoms už advokato pagalbą nukentėjusiesiems atlyginti.
Automobilį „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti kaltinamajam A. V., o automobilį „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nukentėjusiajam R. S..
Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.