- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- 2YT-2033-669/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T.
- Išvadą teikia
- Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
išvadą teikiančios institucijos Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Valiūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. prašymą suinteresuotam asmeniui R. T., institucija teikianti išvada Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2014 m. rugpjūčio 4 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytą vaiko D. T. atskirimą nuo motinos, t. y. pareiškėjos R. T. ir grąžinti D. T. auginti jai; panaikinti tuo pačiu teismo sprendimu nuolatinės globos nustatymą jos sūnui D. T.; nuo sprendimo priėmimo dienos grąžinti D. T. auginti motinai R. T.; nutraukti iš jos priteistą išlaikymą vaikui D. T..
Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus D. T.. Tėvystė vaikui nenustatyta. Ji savo gyvenime padarė didelę klaidą, padarė nusikalstamą veiką todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę nuo 2012-06-24 iki 2017-03-24 atliko Panevėžio pataisos namuose. 2014 m. rugpjūčio 4 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje jos sūnus D. T. buvo atskirtas tuo motinos, t. y. pareiškėjos. Vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirta pareiškėjos mama R. T.. Iš Panevėžio pataisos namų grįžo 2017-03-24 į Plungę. Šiuo metu nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą – dirba pardavėja. Su vaiku D. T. bendrauja, dažnai aplanko. Nori susigrąžinti sūnų D. T., kad galėtų gyventi kartu normalioje šeimoje, tam yra visos sąlygos.
Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad R. T. yra pasirengusi tinkamai įgyvendinti motinos valdžią sūnaus D. T. atžvilgiu, t. y. dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, ugdymu ir jį išlaikyti. Vaiko motina yra sudariusi tinkamas sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Neprieštarauja, kad būtų panaikintas pareiškėjos sūnaus D. T. atskyrimas nuo motinos R. T. bei panaikinta vaiko nuolatinė globa. Panaikinus vaiko atskyrimą nuo motinos, vaiko interesai bus geriausiai užtikrinti ir taip bus įgyvendinta Jungtinių Tautų principinė nuostata, kad vaikas privalo augti šeimoje.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad laisvės atėmimo įstaigoje (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų. Ten sąlygų augti vaikui nebuvo, todėl parašė prašymą, kad vaiko globėja būtų paskirta jos mama R. T. iki kol baigsis jos bausmės laikas. Ji šiuo metu bausmę atliko, baigė mokslus, susirado darbą parduotuvėje – vykdo individualią veiklą, gauna minimalią algą – apie 400 Eur, išsinuomojo būstą, mano, kad yra visos sąlygos vaikui auginti ir norėtų susigrąžinti sūnų. Būdama įkalinimo įstaigoje rašydavo sūnui laiškus, skambindavo telefonu, o kai išėjo iš įkalinimo įstaigos pradžioje gyveno pas mamą ir su sūnumi bendraudavo nuolat. Nuo tada kai nuomojasi būstą sūnų pasiimdavo penktadienį ir pirmadienį parveždavo mamai. Ji visą laika siekė, kad vaikas augtų su ja įkalinimo įstaigoje iki 3 m., jai sakė, kad kai tik bus vietos vaiką galės pasiimti, bet kai vaikui buvo jau 2 m. ir vietos neatsirado, todėl nutarė prašyti, kad vaiko globėja būtų paskirta mama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gimus vaikai R. T. buvo įkalinimo įstaigoje, ji vis laukė, kad galėtų vaiką iki 3 m. auginti pati, bet sužinojusi, kad nebegalės nusprendė pasiimti vaiką pas save. Ir taip laukė kol iš įkalinimo įstaigoje grįš vaiko mama. Vaiko ir mamos ryšys labai stiprus. Dukra iš jos namų išsikėlė, nes ji gyvena kaime, sunku dukrai ir į darbą važiuoti ir vaiką į darželį, norėjo gyventi atskirai. Dukra pas ją dažnai atvažiuoja, ne tik savaitgaliais pasiima vaiką, ir į parkus jie važiuoja. Sutinka, kad vaikas gyventų su mama. Dukra tikrai pasitaisiusi ir pati džiaugiasi, mokosi ir susitvarkyti ir vaiką prižiūri ir sutaria su vaiku labai gerai.
Išvadą teikiančios institucijos – Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Birutė Valiūnienė patikslino, kad R. T. būdama įkalinimo įstaigoje norėjo vaiką auginti kartu, tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms vaikas pas ją perkeltas nebuvo. Vaiko ir motinos ryšys niekada nutrūkęs nebuvo, vaikas nuolat buvo atvežamas pas mamą į pasimatymus. Grįžusi iš bausmės atlikimo vietos pareiškėja nuolat su vaiku bendravo. Jie lankėsi pareiškėjos nuomojamame būste ir gali patvirtinti, kad būstas labai tvarkingas, renovuotas, yra visi reikalingi baldai, vaikui įrengtas atskiras kambarys, tarp pareiškėjos ir vaiko itin šilti santykiai. Mano, kad pareiškėja gali auginti vaiką ir problemų su šia šeima neturės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad: 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja R. T. yra nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina. 2016 m. balandžio 20 d. Plungės rajono apylinkės teismas sprendimu D. T. atskyrė nuo motinos R. T.; nustatė D. T. nuolatinę globą, globėja ir turto administratore paskiriant R. T., globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje; iš R. T. priteistas išlaikymas sūnui D. T. periodinėmis išmokomis po 38,00 Eur kas mėnesį. Teismas nepilnametį vaiką nuo motinos atskyrė nustatęs, kad R. T. atlikdama laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje negali tinkamai pasirūpinti savo sūnumi D. T..
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu pareiškėja R. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. ji nuomojasi būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geros sąlygos nepilnamečių vaikų auginimui, būstas renovuotas, yra visi patogumai, visi reikalingi nauji baldai, buitinė technika, palaikoma švara ir tvarka, nepilnamečiui vaikui įrengtas atskiras kambarys. Pareiškėja R. T. vykdo individualią veiklą – dirba padavėja, kaip nurodė, jos gaunamas pajamas sudaro 400,00 – 500,00 Eur per mėnesį.
Tai, kad pareiškėja po teismo sprendimo, kuriuo nepilnametis vaikas buvo atskirtas nuo motinos (pareiškėjos), ir įkalinimo įstaigoje siekė vaiką auginti pati, tačiau nepalankiai susiklosčius aplinkybėms to padaryti negalėjo, bei tai, kad pareiškėja nuolat bendravo su vaiku, rašė vaikui laiškus, skambindavo, vaikas būdavo atvežamas į pasimatymus su mama, o pareiškėjai atlikus bausmę su vaiku taip pat artimai bendravo, juo rūpinosi, kurį laiką kartu gyveno, taip pat tai, kad motinos ir vaiko ryšiai nėra nutrūkę patvirtino ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės. Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat pažymėjo, kad R. T. būdama laisvės atėmimo vietoje, ir iš jos grįžusi, nuolat palikė ryšius su vaiku, siekia jį susigrąžinti, namuose yra sudariusi visas sąlygas vaikui augti ir vystytis Vaiko motina yra pasirengusi tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu bei yra sudariusi tinkamas sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Esant minėtoms aplinkybėms, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad sūnų ir motiną sieja emocinis ryšys, bendravimas su mama niekada nebuvo nutrūkęs. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityviosios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-203/2009).
Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris tam tikrą laiką gyveno globos įstaigoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, jo pobūdis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. T. nuomojasi būstą, tinkamą nepilnamečio vaiko auginimui, dirba – vykdo individualią veiklą, gauna nuolatines pajamas, pareiškėja sudarė tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas savo sūnui, bei yra pasirengusi pati auginti sūnų ir juo rūpintis. Aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėtų nuolatos prižiūrėti sūnaus pati, nenustatyta, todėl teismas sprendžia, kad tolimesnis vaiko atskyrimas nuo motinos neatitiktų vaiko interesų – svarbiausio vaiko intereso gyventi savo biologinėje šeimoje. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas ir Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu taikytas D. T. atskyrimas nuo motinos R. T. naikintinas, taip pat naikintina ir minėtu teismo sprendimu nustatyta nuolatinė globa (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.258 straipsnio 2 punktas).
Panaikinus vaiko D. T. atskyrimą nuo motinos R. T., R. T. atleistina nuo globėjos pareigų pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą (CK 3.246 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio D. T. gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis). Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta su pareiškėja, nuo šio sprendimo priėmimo dienos nutrauktinas išlaikymo išieškojimas iš pareiškėjos R. T. sūnui D. T. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą.
Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 496 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Panaikinti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskyrimą nuo motinos R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu.
Panaikinti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėjos pareigų
Nustatyti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.
Nuo sprendimo priėmimo dienos nutraukti priteistą išlaikymą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą iš R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo teismo sprendimo vykdymo.