Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-923-560/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-18
Bylos Nr.: 2A-923-560/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-01901-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Šiuolaikinio
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo: V. J., Lietuvos dailininkų sąjunga

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-923-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01901-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.; 44.5.2.; 121.18 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Šiuolaikinio meno centrui, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. J., Lietuvos dailininkų sąjunga.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Šiuolaikinio meno centro ir Vilniaus miesto savivaldybės 13 939,43 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas

Nurodė, kad 2010-11-29 su trečiuoju asmeniu draudėja V. J. ieškovas sudarė transporto priemonės savanoriško draudimo sutartį, kuria Kasko draudimu apdraudė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant šio automobilio, stovėjusio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, 2011-07-21 užgriuvo medis ir jį apgadino. Automobilio remonto išlaidoms padengti ieškovas išmokėjo 13 939,43 Lt draudimo išmoką. Nurodė, kad ieškovas, t. y. draudikas, atlyginęs draudėjos patirtą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju – atsakovų. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti, jog sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodė, kad pareigą rūpintis minėtame sklype esančiais želdiniais turėjo ir šio sklypo valdytojas Šiuolaikinio meno centras, tačiau šios pareigos atsakovas nevykdė.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiuolaikinio meno centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas valstybinės žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), valdo 2002-09-19 valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu, tačiau šioje sutartyje nenustatyta jokių įpareigojimų ar sąlygų dėl sklype esančių medžių ar kitų želdinių bei želdynų. Pareigą rūpintis ir atsakyti, kad visoje savivaldybės teritorijoje želdynai ir želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, turi Vilniaus miesto savivaldybė. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti atsakovą Šiuolaikinio meno centrą nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, nes 2011-07-21 Vilniuje siautė audra, vėjas buvo 23 m/s, tą dieną buvo pranešta apie dvi dešimtis medžių, užgriuvusių automobilius, dingo elektra, buvo išdaužti Vilniaus miesto savivaldybės langai, nuo AB „Swedbank“ nuplėšta didžiulė metalinė konstrukcija. Nurodė, kad atsakovo Šiuolaikinio meno centro kieme augo trys gluosniai, iš kurių vienas užvirto ant trečiojo asmens automobilio, tačiau neaišku, kuris iš trijų medžių lūžo ir sukėlė žalą. Pažymėjo, kad apie nuvirtusį medį ir jo trečiojo asmens automobiliui padarytą žalą Šiuolaikinio meno centras nebuvo informuotas, nebuvo kviestas fiksuojant ir tiriant šį įvykį. Taip pat atsakovas nėra gavęs jokių pranešimų apie būtinybę pašalinti medį bei leidimo kirsti medį (medžius) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, jog sugadinto automobilio savininkė V. J. nebuvo apdairi ir rūpestinga, palikdama automobilį po medžiu tą dieną, kai visuomenės informavimo priemonėse buvo viešai paskelbta apie būsiančią vėtrą. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju automobilio remonto kaina yra neprotingai didelė, neatitinka rinkoje vyraujančių kainų, juolab kad įvykio dieną automobilis buvo eksploatuotas jau aštuonerius metus. Be to, ieškovas nederino su atsakovu Šiuolaikinio meno centru automobilio remonto kainos, atlikto remonto pagrįstumo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš subrogacijos, o tokiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris yra praleistas. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai įtraukta į bylą atsakovu, nes savivaldybė nėra žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nei savininkė, nei valdytoja. Žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teisėtas valdytojas yra Šiuolaikinio meno centras, todėl būtent jam tenka pareiga tinkamai prižiūrėti šį žemės sklypą ir jame esančius želdinius. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš būtinų sąlygų Vilniaus miesto savivaldybės solidariajai atsakomybei kilti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo). Atsakovas Šiuolaikinio meno centras nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę leidimo kirsti, genėti ar kitaip tvarkyti jo valdomame žemės sklype augančius medžius, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai vykdė teisės norminiuose aktuose įtvirtintas pareigas. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė, jog dėl įvykio buvo padaryta 13 939,43 Lt dydžio žala, nes nėra duomenų apie automobilio būklę prieš 2011-07-21 įvykį ir iš karto po jo, neaišku, ar atlikti automobilio remonto darbai buvo būtini, be to, atsakovo atstovai nebuvo kviesti tam, kad apžiūrėtų sugadintą automobilį. Pažymėjo, kad, kadangi nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos pagrindas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo V. J. akivaizdžiai nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai.

Trečiasis asmuo Lietuvos dailininkų sąjunga pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad į bylą jis įtrauktas nepagrįstai, nes neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodė, kad medžiai, kuriems tvarkyti išduotas leidimas, augo atsakovo Šiuolaikinio meno centro panaudos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet ne trečiojo asmens Lietuvos dailininkų sąjungos nuomojamame žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, 2010-12-07 pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą leisti genėti (ne kirsti) gluosnį, nes jo šakos kėlė pavojų Lietuvos dailininkų sąjungos valdomam kaimyniniam žemės sklypui, praeiviams ir automobiliams. Kai Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą, Lietuvos dailininkų sąjunga apie tai žodžiu informavo Šiuolaikinio meno centrą, kad šis imtųsi leidime nurodytų veiksmų, tačiau tokių veiksmų atsakovas nesiėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-25 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 6 969,72 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 6 969,72 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė ieškovui iš atsakovų po 822,75 Lt, trečiajam asmeniui Lietuvos dailininkų sąjungai iš ieškovo 403,33 Lt, o iš atsakovų – po 1 003,33 Lt, taip pat iš ieškovo, atsakovų ir trečiojo asmens V. J. – po 22,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad atsakovas Šiuolaikinio meno centras, kaip žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio želdyno ir želdinių valdytojas, turėjo pareigą prižiūrėti sklype augančius medžius ir juos tvarkyti taip, jog jie nekeltų pavojaus, o tai yra pagrindas spręsti dėl Šiuolaikinio meno centro civilinės atsakomybės už jo valdomame žemės sklype nulūžusio medžio padarytą žalą. Teismo vertinimu, savivaldybės organizuoja visoje savivaldybės teritorijoje esančių želdinių ir želdynų inventorizavimą, apskaitą, apsaugą, pertvarkymą, priežiūrą, vykdo jų būklės stebėseną, neatsižvelgiant į žemės nuosavybės formą, nepaisant to, kas yra želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas. Ta aplinkybė, kad Želdynų įstatymo 15 str. nustatyta želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų pareiga tinkamai tvarkyti želdinius ir želdynus, neeliminuoja to paties įstatymo savivaldybei nustatytų aukščiau minėtų pareigų. Taigi, teismas nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės už jos teritorijoje esančiame žemės sklype nulūžusio medžio padarytą žalą. Tačiau, teismo vertinimu, trečiasis asmuo Lietuvos dailininkų sąjunga neturėjo pareigos prižiūrėti kito asmens valdomame žemės sklype augančius medžius. Pripažino, kad išduotas leidimas tvarkyti žemės sklype gluosnius, neįpareigojo trečiojo asmens Lietuvos dailininkų sąjungos atlikti medžių tvarkymo darbus ne jo valdomame žemės sklype. Taigi teismas nesvarstė trečiojo asmens atsakomybės už ginčo žemės sklype nulūžusio gluosnio padarytą žalą klausimo. Sprendimu teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo Šiuolaikinio meno centro argumentus, kad jis, kaip žemės sklypo valdytojas, tinkamai jį prižiūrėjo. Atsakovo neveikimą teismas įvertintino tiek kaip bendrosios pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tiek želdinių ir želdynų valdytojo pareigos tvarkyti želdynus ir želdinius taip, kad jie nekeltų pavojaus, pažeidimą, t. y. neteisėtą neveikimą. Teismas nurodė, kad žalos faktą įrodo ieškovo pateikti įrodymai, jog sugadinto automobilio remontas kainavo 13 939,43 Lt. Pažymėjo, kad, jeigu atsakovas būtų elgęsis kaip atidus, rūpestingas valdytojas ir ėmęsis nurodytų medžių tvarkymo darbų, aptariamos žalos galėjo būti išvengta. Nustatė, kad tarp atsakovo Šiuolaikinio meno centro neteisėto neveikimo, nesiimant medžių tvarkymo darbų, ir atsiradusios žalos yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys ir šiuo atveju yra nustatytos visos būtinosios Šiuolaikinio meno centro civilinės atsakomybės už valdomame žemės sklype nulūžusio medžio padarytą žalą sąlygos. Taip pat teismas nurodė, kad išduodamas 2010-12-23 leidimą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė netikrino ir nesiaiškino, kas yra šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas. Be to, nustatęs, kad vienas iš medžių yra šalintinas kaip keliantis pavojų, visiškai nesidomėjo ir nekontroliavo, ar įvykdyti leidime nurodyti darbai. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus miesto savivaldybė po 2010-12-23 leidimo išdavimo išsiaiškinusi, kad ne Lietuvos dailininkų sąjunga yra ginčo žemės sklypo valdytoja, ėmėsi kokių veiksmų tam, jog informuotų Šiuolaikinio meno centrą apie jo žemės sklype augančių medžių būklę, nors privalėjo tai padaryti. Taigi nustatė, kad šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės netinkamas pareigų vykdymas yra pakankama ieškovo prašomų priteisti nuostolių atsiradimo priežastis. Šiuo atveju žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto neveikimo. Taigi, teismas konstatavo, jog tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, taigi, nustatytos visos trys būtinosios Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės už žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nulūžusio medžio padarytą žalą. Be to, teismas nurodė, kad draudėjo (trečiojo asmens V. J.) reikalavimo teisė atsirado iš delikto, o tokiam reikalavimui pareikšti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Žalą patyrusio asmens (V. J.) ir atsakovų, kuriems reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, nesiejo draudimo teisiniai santykiai, todėl ieškovui, įstojusiam vietoje žalą patyrusio trečiojo asmens į deliktinę prievolę, nėra pagrindo taikyti CK 1.125 str. 7 d. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Taigi, konstatavo, kad ieškinio reikalavimas pareikštas nepažeidžiant ieškinio senaties termino. Teismas nurodė, kad, nepaisant to, kurio medžio šaka nulūžo, tai atsitiko dėl atsakovų netinkamo pareigų vykdymo. Teismas konstatavo, kad nė vienas iš atsakovų neįrodė, jog žala negalėjo būti neveikimo, už kurį jie yra atsakingi, rezultatas, todėl padarė išvadą, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėto neveikimo. Teismo vertinimu, neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl atsakovus teismas pripažino solidariaisiais bendraskoliais. Teismas nurodė, kad vien atsakovo Šiuolaikinio meno centro pateikti duomenys iš interneto portalo apie tokių pačių techninių rodiklių automobilio galimą rinkos kainą nėra pakankamas pagrindas ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžiui paneigti, o, kadangi atsakovai nepateikė konkrečių įrodymų apie kitokį nuostolių, atsiradusių dėl ginčo automobilio remonto, dydį, teismas rėmėsi ieškovo pateiktais duomenimis dėl remonto darbų kainos. Be to, teismas konstatavo, kad 23 m/s stiprumo vėjas nebūdingas geografinei vietovei, kurioje augo žalą sukėlęs medis, t. y. Vilniaus miestui. Aptariamu atveju dėl neįprastai didelio vėjo 2011-07-21 buvo padaryta daug žalos, todėl teismas konstatavo, kad 2011-07-21 Vilniuje buvusi smarki audra lėmė žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), augusio medžio šakos nulūžimą, taigi ir žalos atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovų atsakomybę sumažino 30 proc. Taip pat teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo V. J. buvo informuota apie pavojų statyti automobilį ginčo įvykio vietoje esant blogoms oro sąlygoms, tačiau ji nesilaikė atsargumo taisyklių, o toks jos elgesys vertintinas kaip didelis neatsargumas, todėl žalos atlyginimas sumažintas dar 20 proc. Atsakovo Šiuolaikinio meno centro prašymas sumažinti žalos atlyginimą atsižvelgiant į jo, kaip biudžetinės įstaigos, turtinę padėtį netenkintas, nes biudžetinės įstaigos statusas savaime nėra pagrindas tokios įstaigos sunkiai turtinei padėčiai konstatuoti. Teismo vertinimu, Lietuvos dailininkų sąjungai buvo pagrindas dalyvauti nagrinėjamoje byloje. Kadangi teismo sprendimu buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteista 50 proc. žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų, t. y. po 822,75 Lt iš kiekvieno. Be to, teismo vertinimu, trečiasis asmuo Lietuvos dailininkų sąjunga taip pat turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, tačiau jos sumažintos, priteisiant iš ieškovo 403,33 Lt, o iš atsakovų – po 1 003,33 Lt. Taip pat tarp proceso šalių teismo sprendimu paskirstytos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, ir šioje dalyje ieškinį atmesti, taip pat panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Lietuvos dailininkų sąjungos naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisimo. Nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos savivaldybei tvarkyti kitiems asmenims priklausančių ar/ ir kitų asmenų valdomų želdynų ir želdinių. Šiuo atveju žemės sklypo, kuriame įvyko įvykis, valdytojas panaudos sutarties pagrindu yra Šiuolaikinio meno centras, kuris ir yra atsakingas už kilusią žalą. Pažymėjo, kad pagal CK 6.639 str. už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuolaikinio meno centras žinojo apie pavojų keliančius medžius jo valdomoje teritorijoje, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Nurodė, kad savivaldybių pareiga organizuoti neįpareigoja jų tvarkyti, šalinti, nuolat prižiūrėti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių ar kitų asmenų valdomų želdynų ir želdinių. Be to, savivaldybė net negali patekti į kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančias ar kitų asmenų valdomas teritorijas, kitaip būtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas. Taigi, mano, kad dalyje, kurioje tenkinti ieškovo reikalavimai atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, kad pats žalos atsiradimo faktas nereiškia atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo, kad likę du gluosniai nebuvo nupjauti savivaldybės iniciatyva ir lėšomis, o kas juos nupjovė – atsakovui nėra žinoma, dėl to nėra pagrindo teigti, jog po įvykio buvo imtasi atitinkamų veiksmų. Nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo konstatuoti ir esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neveikimo ir patirtų nuostolių. Nurodė, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog būtent nurodyto dydžio žala nagrinėjamu atveju ir buvo patirta, nebuvo pateikti duomenys apie automobilio būklę iki įvykio ir iš karto po jo, o atsakovo atstovai nebuvo kviesti apžiūrėti sugadintą transporto priemonę. Pažymėjo, kad remonto kaina viršijo automobilio rinkos vertę. Mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta nei viena solidariosios atsakomybės taikymo sąlyga, o atsakovų bendri veiksmai nesieja. Taip pat mano, kad teismas per mažai sumažino atsakovų atsakomybę, nes ieškovas žalą patyrė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Taip pat teismas nepagrindė, kodėl tik 20 proc. sumažino žalos atlyginimą dėl automobilio savininkės – trečiojo asmens V. J. – veiksmų, nes jie įvertinti kaip padaryti dėl didelio neatsargumo. Mano, kad ieškovo ir trečiojo asmens naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė į procesą buvo įtrauktas vėliau, o ieškovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, be to, trečiojo asmens patirtas išlaidas turėtų atlyginti tas asmuo, kurio prašymu trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Lietuvos dailininkų sąjunga pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį dalyje dėl Lietuvos dailininkų sąjungos patirtų bylinėjimosi išlaidų prašo atmesti, dėl likusios skundo dalies spręsti teismo nuožiūra bei priteisti iš apeliacinę bylą pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad apeliantas skunde nenurodo, kodėl, jo manymu, trečiojo asmens Lietuvos dailininkų sąjungos atsakomybės už atsiradusią žalą šiuo atveju nėra. Leidimas kirsti medį nesukūrė Lietuvos dailininkų sąjungai jokių teisių ir pareigų, trečiasis asmuo neprivalėjo jo perduoti atsakovui Šiuolaikinio meno centrui, tačiau, nepaisant to, trečiasis asmuo apie šį faktą atsakovą Šiuolaikinio meno centrą informavo. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai priteistos pagrįstai, byla sudėtinga, trečiajam asmeniui 8 val. 27 min. buvo atstovaujama teismo posėdžiuose.

Atsakovas Šiuolaikinio meno centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pagal teisės aktus savivaldybė privalo rūpintis ir atsakyti, kad želdynai ir želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui visoje savivaldybės teritorijoje. Tokią atsakovo poziciją patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose yra konstatuojama, kad savivaldybės funkcijos neapsiriboja vien leidimo išdavimu. Želdinių ir želdynų valdytojų pareiga tinkamai juos prižiūrėti neeliminuoja ir savivaldybės pareigos vykdyti tokią priežiūrą. Taigi, atsakovas mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad tai, jog savivaldybė turėjo pareigą rūpintis želdiniais, tačiau jos nevykdė, įrodo atsakovo neteisėtą neveikimą. Apelianto teiginys, kad jis negali patekti į kitų asmenų valdomas teritorijas, yra nepagrįstas, nes prieš išduodamas leidimą medžiams tvarkyti, atsakovas pateko į Šiuolaikinio meno centro valdomą teritoriją. Be to, leidimą išdavė Lietuvos dailininkų sąjungai, apie tai Šiuolaikinio meno centrui net nepranešęs. Mano, kad tarp tokio atsakovo neteisėto neveikimo ir kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu nustatytu žalos mažinimo dydžiu ir principu, taip pat su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savivaldybei teisės aktais priskirta funkcija prižiūrėti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, tačiau šiuo atveju atsakovas šios pareigos nevykdė (neveikimas). Nesutinka, kad po įvykio apeliantas nenupjovė kitų atsakovo Šiuolaikinio meno centro valdomoje teritorijoje buvusių gluosnių, nes šį faktą patvirtino pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad šiuo atveju pagrįstai konstatuota atsakovų solidari atsakomybė, kadangi pareiga atlyginti žalą asmenims gali atsirasti ir skirtingais pagrindais, o šiuo atveju žalos padarymą sąlygojo abiejų atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas). Nurodo, kad, nepaisant to, jog ieškovas neskundė teismo sprendimo dalyje, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, tačiau, nepaisant to, ieškovas nesutinka su teismo sprendimu sumažinti priteistinos žalos dydį. Nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybių, nes žalą padarė, tikėtina, labiausiai supuvęs medis. Taigi, ne vėjas įtakojo žalos atsiradimą, nes jo greitis nepriskirtinas prie stichinio meteorologinio reiškinio. Taip pat nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad trečiojo asmens V. J. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, nes byloje įrodymais nėra įrodyta, jog trečiasis asmuo buvo įspėtas apie galimą pavojų, V. J. kelių eismo taisyklių nepažeidė, taip pat neprivalėjo stebėti medžių būklės. Sutinka su teismo sprendimu paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2010-11-29 draudimo sutartimi ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ Kasko draudimu apdraudė trečiojo asmens V. J. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini). Ant šio automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidiniame kieme, 2011-07-21 užgriuvo nulūžusi medžio (gluosnio) šaka ir jį apgadino. Už trečiojo asmens V. J. automobilio remontą ieškovas (draudikas) sumokėjo 13 939,43 Lt draudimo išmoką. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau 2002-09-19 panaudos sutarties pagrindu jis yra perduotas valdyti ir naudotis atsakovui Šiuolaikinio meno centrui. Trečiasis asmuo Lietuvos dailininkų sąjunga pagal 2000-09-20 nuomos sutartį valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš bylos medžiagos matyti, jog medis, padaręs žalą, augo atsakovo Šiuolaikinio meno centro panaudos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame žemės sklype vienas šalia kito augo trys gluosniai. Remdamasis tuo, kad nurodytų gluosnių šakos kelia pavojų automobiliams ir praeiviams, gretimo žemės sklypo valdytojas Lietuvos dailininkų sąjunga 2010-12-07 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl šių gluosnių genėjimo. Atvykusi kompetentingų asmenų komisija, apžiūrėjusi medžius, nustatė, kad vienas iš gluosnių yra pažeistas puvinio, džiūsta ir kelia pavojų, todėl jį reikia nupjauti, kitą gluosnį – poliardiruoti, o trečiam gluosniui – apgenėti sausas, aplūžusias, palinkusias, pavojų keliančias šakas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius išdavė Lietuvos dailininkų sąjungai 2010-12-23 leidimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, nupjauti su puviniu, džiūstantį, pavojų keliantį gluosnį, kitą gluosnį – poliardiruoti gluosnį, o trečiam gluosniui – apgenėti sausas, aplūžusias, palinkusias, pavojų keliančias šakas.

Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką už automobilio remontą, 2011-10-18 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas atlyginti nulūžusio medžio padarytą žalą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyrius 2011-11-10 rašte nurodė, kad savivaldybei negali būti taikoma atsakomybė, nes žemės sklypas, kuriame nuvirtęs medis apgadino transporto priemonę, pagal panaudos sutartį valdomas Šiuolaikinio meno centro. Taip pat nurodė, kad Lietuvos dailininkų sąjungos prašymu 2010-12-23 buvo išduotas leidimas nurodytam medžiui kirsti ir šis leidimas perduotas žemės sklypą pagal panaudos sutartį valdančiam Šiuolaikinio meno centrui, todėl į šią įstaigą ir reikėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu 2012-08-23 rašte atsakovas nurodė, kad 2011-11-10 rašte neteisingai pateikta informacija, nes išduotas leidimas Nr. 1601/2010 želdiniams tvarkyti buvo perduotas ne Šiuolaikinio meno centrui, bet Lietuvos dailininkų sąjungai. Dėl išsamesnio paaiškinimo, kodėl nebuvo imtasi veiksmų medžiui sutvarkyti, nurodyta kreiptis į Lietuvos dailininkų sąjungą.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovų ir trečiojo asmens Lietuvos dailininkų sąjungos atsakomybės ieškovui apimties bei ieškovo patirtos žalos dydžio. Tačiau bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės ieškovui bei patirtos žalos dydžio klausimai, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog už žalą, kilusią 2011-07-21 ant automobilio, kuris buvo apdraustas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, stovėjusio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, užgriuvus nulūžusiai medžio (gluosnio) šakai ir jį apgadinus, yra atsakingi atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Šiuolaikinio meno centras, kadangi jie nesiėmė tokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, t. y. savo neveikimu neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme augę gluosniai ar jų šakos būtų pašalinti ir tokiu būdu būtų išvengta nuostolių kilimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti išvadą, jog už ieškovo prašomą atlyginti žalą yra atsakingas ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdytojas - atsakovas Šiuolaikinio meno centras, tačiau ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, jos atsako už įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 p. reglamentuota, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, be kita ko, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Viena iš Vietos savivaldos įstatymo 6 str. nurodytų Konstitucijos ir įstatymų priskirtų savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p.). Savivaldybių pareigą valdyti želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, želdinių veisimą nustato ir Želdynų įstatymas. Pagal Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. ir 12 p. savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus.

Nurodytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą atsakingos vietos savivaldos institucijos. Tačiau, pažymėtina, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013). Be to, svarbu nustatyti ir tai, ar želdynų priežiūros funkcijas savivaldybė vykdė pati, ar pagal sudarytas sutartis tą darė kiti subjektai. Jei dėl teritorijų (taip pat ir želdinių bei želdynų) priežiūros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi būti sprendžiamas ir šių subjektų civilinės atsakomybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013). Taigi, atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, nesutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog savivaldybės organizuoja visoje savivaldybės teritorijoje esančių želdinių ir želdynų inventorizavimą, apskaitą, apsaugą, pertvarkymą, priežiūrą, vykdo jų būklės stebėseną, neatsižvelgiant į žemės nuosavybės formą, nepaisant to, kas yra želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame įvyko įvykis, sukėlęs žalą, nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau 2002-09-19 panaudos sutarties pagrindu yra perduotas valdyti ir naudotis atsakovui Šiuolaikinio meno centrui. Pagal CK 6.629 str. neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.639 str. numatyta, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, iš šios nuostatos matyti, kad už panaudos sutartimi perduotame (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusio įvykio sukeltą žalą atsakingas panaudos gavėjas – atsakovas Šiuolaikinio meno centras, jei šis atsakovas neįrodo, jog žala atsirado dėl panaudos davėjo – atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės – tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad, nors atsakovas Šiuolaikinio meno centras teigė, jog pareigą rūpintis ir atsakyti, kad visoje savivaldybės teritorijoje želdynai ir želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, turi Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau byloje nėra įrodyta, jog žala atsirado būtent dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tyčios ar didelio neatsargumo. Priešingai, byloje yra konstatuota, jog želdyno ir želdinių valdytojas Šiuolaikinio meno centras turėjo pareigą prižiūrėti sklype augančius medžius ir juos tvarkyti taip, jog jie nekeltų pavojaus, ir, nors, kaip nurodė Šiuolaikinio meno centro ūkvedys, apie būtinybę imtis gluosnių tvarkymo darbų žinojo, tačiau nesitikėjo, kad jie kelia grėsmę (t. 2, b. l. 72). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas Šiuolaikinio meno centras neįrodė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tyčios ar didelio neatsargumo nagrinėjamu atveju, dėl to konstatuotina, jog už žalą, kilusią žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra atsakingas panaudos gavėjas atsakovas Šiuolaikinio meno centras. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu teismo sprendimu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės solidari atsakomybė nagrinėjamu atveju nustatyta nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo analizuoti ir kitų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, o būtent žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltės.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu sprendimu dalyje, kuria nustatyta, jog trečiasis asmuo Lietuvos dailininkų sąjunga negali būti atsakinga už žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusį įvykį ir dėl jo sukeltą žalą, nes trečiasis asmuo neturėjo pareigos prižiūrėti kito asmens valdomame žemės sklype augančių medžių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, jog už nagrinėjamu atveju kilusią žalą yra atsakingas žemės sklypo valdytojas – atsakovas Šiuolaikinio meno centras, ir skundžiamu sprendimu įrodžius visas šio atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimas dalyje, kuria nustatyta solidari atsakovų Šiuolaikinio meno centro ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė, naikintina ir ieškinio reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmestinas. Taigi, nesant pagrindo pripažinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybę už kilusią žalą, nėra pagrindo konstatuoti ir skundžiamu teismo sprendimu nustatytą solidarią atsakovų atsakomybę.

Kadangi apelianto apeliacinis skundas dalyje dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės už kilusią žalą nebuvimo tenkintinas ir ieškovo reikalavimai atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmestini, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteistos žalos dydžio apimtimi, nepasisako, nes atsakovas Šiuolaikinio meno centras teismo sprendimo neskundė, vadinasi, su priteistos žalos dydžiu ir jos sumažinimo apimtimi sutiko. Tačiau, pažymėtina, kad su žalos sumažinimu atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko ieškovas AB „Lietuvos draudimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, teikdamas šiuos argumentus atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, savarankiško apeliacinio skundo dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimo dalies nepateikė. Tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame teismo sprendime nurodytu žalos dydžio sumažinimu, dėl to ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui Šiuolaikinio meno centrui neginčijant žalos dydžio, taip pat teisėjų kolegijai sutinkant su šios žalos dydžio – 6 969,72 Lt – pagrįstumu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimą dalyje dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės solidarios atsakomybės panaikinus, minėta 6 969,72 Lt suma ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteistina iš atsakovo Šiuolaikinio meno centro.

Iš dalies panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, tarp šalių perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytus rekomenduojamus priteistinus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, šios išlaidos yra pagrįstos, dėl to teisėjų kolegija pasisako tik dėl jų perskirstymo. Atmetus ieškinio reikalavimą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, nėra pagrindo iš šio atsakovo priteisti trečiojo asmens Lietuvos dailininkų sąjungos naudai priteistas atstovavimo išlaidas – 600 Lt, dėl to šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Šiuolaikinio meno centro. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė suklaidino tiek ieškovą, tiek kitus bylos dalyvius, kai 2011-11-10 rašte nurodė, jog „leidimas perduotas pagal panaudos sutartį esančiam sklypo savininkui Šiuolaikinio meno centrui“, o 2012-08-23 rašte tokią informaciją paneigė, nurodydamas, kad leidimas buvo išduotas Lietuvos dailininkų sąjungai, todėl į šią įstaigą ir reikia kreiptis, kodėl nebuvo imtasi medžių tvarkymo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis, kuria iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės trečiojo asmens Lietuvos dailininkų sąjungos naudai priteistos 403,33 Lt dydžio išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, paliktina nepakeista, o apelianto apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas. Be to, skundžiamu sprendimu iš atsakovų Šiuolaikinio meno centro ir Vilniaus miesto savivaldybės priteista po 822,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškinio reikalavimą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmetus, visa 1 645,50 Lt suma priteistina iš atsakovo Šiuolaikinio meno centro. Pirmosios instancijos teismo paskirstytos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paliktinos nepakeistos.

Iš dalies patenkinus atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir atmetus ieškinio reikalavimą šio atsakovo atžvilgiu, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovo Šiuolaikinio meno centro priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 Lt išlaidų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo Šiuolaikinio meno centro. Taip pat trečiasis asmuo Lietuvos dailininkų sąjunga atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 057,54 Lt išlaidų, todėl ši suma taip pat priteistina iš atsakovo Šiuolaikinio meno centro.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti ir ieškinio reikalavimą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovo biudžetinės įstaigos Šiuolaikinio meno centro (juridinio asmens kodas 291424950) 6 969,72 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis litus 72 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 6 969,72 Lt (šešių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt devynių litų 72 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti trečiajam asmeniui Lietuvos dailininkų sąjungai (juridinio asmens kodas 191589837) iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 111109233), po 403,33 Lt (keturis šimtus tris litus 33 ct), ir iš atsakovo biudžetinės įstaigos Šiuolaikinio meno centro (juridinio asmens kodas 291424950) 2 006,66 Lt (du tūkstančius šešis litus 66 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitoje dalyje teismo sprendimą ir jo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo biudžetinės įstaigos Šiuolaikinio meno centro (juridinio asmens kodas 291424950) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai 300 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Priteisti iš biudžetinės įstaigos Šiuolaikinio meno centro (juridinio asmens kodas 291424950) trečiajam asmeniui Lietuvos dailininkų sąjungai (juridinio asmens kodas 191589837) 1 057,54 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Teisėjai Laima GerasičkinienėHenrichas JaglinskisKolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius