- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- 2YT-1187-494/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04093-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- K. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.4.1.1Valdymo samprata, valdymo teisės objektas, teisėtas ir neteisėtas valdymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
- 3.2.4.9.3.1Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
- 3.4.4.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 2-3), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sūnaus K. Ž., mirusio 2017 m. vasario 27 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad 2017 m. vasario 27 d. savo gyvenamojoje vietoje adresu Vilniaus raj. sav., Nemėžio sen., Nemėžio k., Kelininkų g. 19, mirė K. Ž., gim. 1969 m. kovo 4 d. Mirusiajam nuosavybės teise priklausė 1/8 dalis gyvenamojo namo, 1/8 dalis lauko virtuvės ir 1/8 dalis ūkinio pastato. Iki K. Ž. mirties su juo gyveno pareiškėja, kuri yra mirusiojo motina, ji tame name liko gyventi ir po sūnaus mirties, gyvena iki šiol. Pareiškėja prižiūrėjo namą, rūpinosi juo kaip savo, apmokėdavo komunalines sąskaitas. Nesikreipė dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo dėl nežinojimo, manė, kad namo bei kitų pastatų dalys ir taip priklauso jai. Šiuo metu pareiškėja nori gauti teisę laisvai disponuoti jos sūnui priklausančia namo ir kitų pastatų dalimi. Taip pat nurodo, kad K. Ž. nėra palikęs testamento. Pareiškėja yra antros eilės įpėdinė. Pirmos eilės įpėdinių nėra, nes mirusysis nebuvo vedęs ir neturi vaikų, per nustatytą trijų mėnesių terminą niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja K. Ž. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Parodė, kad jos sūnus K. Ž. mirė 2017-02-27, sūnus savo šeimos neturėjo. Iki jo mirties pareiškėja kartu su sūnumi gyveno name Vilniaus raj. sav., Nemėžio sen., Nemėžio k., Kelininkų g. 19. Ji laidojo sūnų. Po sūnaus mirties pareiškėja liko gyventi name, rūpinosi ir naudojosi sūnaus K. Ž. daiktais, namu, moka komunalinius mokesčius už naudojimąsi namu. Kitų vaikų pareiškėja neturi, nėra ir kitų pretendentų į palikimą po sūnaus mirties. Pas notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, kadangi nežinojo, kad kreiptis reikia. Prašo pareiškimą tenkinti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime (b. l. 23-24) nurodė, kad jis, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, ir akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo K. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė K. Ž. palikimą, faktiškai pradėjusį jį valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra K. Ž. mirties diena, t. y. 2017-02-27 (CK 5.3 str.). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja K. Ž. turėjo sūnų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), kuris (duomenys neskelbtini) mirė savo namuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad mirusiajam K. Ž. nuosavybės teise priklausė 1/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalis kitų kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9). Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmenį matyti, kad K. Ž. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); nevedęs; duomenų apie vaikus nėra (b. l. 17).
Vilniaus rajono savivaldybės 4-ojo notaro biuro notarės Vilijos Partaukienės 2017-10-20 rašte nurodyta, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į 2017-02-27 mirusiojo K. Ž. palikimą iki 2017-10-20 Vilniaus rajono 4-ajame notaro biure nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 19); taigi, palikėjo įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais dėl palikimo į notarą nesikreipė.
Testamentų registre nėra duomenų apie palikėjo vardu registruotus juridinius faktus (b. l. 18).
Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui (b. l. 23-24).
Pareiškėja teigia, kad ji po sūnaus K. Ž., mirusio 2017-02-27, mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, t. y. name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi po sūnaus mirties, gyvena minėtame name iki šiol; pareiškėja prižiūrėjo namą, rūpinosi juo kaip savo, apmokėdavo komunalines sąskaitas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja K. Ž. per tris mėnesius po sūnaus K. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja K. Ž. priėmė K. Ž. palikimą po jo mirties (2017-02-27) pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) po palikėjo K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.