- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- e2A-1091-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30410-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- AB BnP Finance
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės AB BnP Finance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB BnP Finance kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 2696,25 Eur negrąžinto kredito dalį, 1641,77 Eur kredito mokesčio, 12,10 Eur vėlavimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2016-10-16 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. R99492815, pagal kurią buvo refinansuoti atsakovo turėti 2785,61 Eur įsipareigojimai; atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2019-10-16 ir sumokėti 1807,63 Eur kredito mokestį (pelno palūkanas). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2017-04-03 pranešimu kredito sutartį nutraukė nuo 2017-04-19 ir kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
3. Atsakovas V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu už akių priteisė ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. M. 2696,25 Eur negrąžinto kredito, 563,78 Eur kredito mokesčio (pelno palūkanų), 12,10 Eur vėlavimo palūkanų, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3272,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 164,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016-10-16 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. R99492815, kuria ieškovė refinansavo atsakovo turėtus 2785,61 Eur įsipareigojimus kitiems subjektams. Pagal vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei kreditą dalimis iki 2019-10-16, taip pat mokėti 36 proc. kredito mokestį (palūkanas). Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2017-01-16 nebevykdė, todėl ieškovė, atsakovui pradelsus daugiau kaip 3 mokėjimus, 2017-03-17 išsiuntė raginimą, o 2017-04-03 pranešimu vienašališkai nuo 2017-04-19 nutraukė sutartį. Atsakovas sutartyje nustatytais terminais likusios kredito dalies negrąžino ir liko skolingas ieškovei 2696,25 Eur.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, vadovaudamasis CK 6.870 str.1 d., CK 6.873 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo priteistina 2696,25 EUR negrąžinto kredito.
7. Ieškovės reikalaujamą 1807,63 EUR kredito mokestį (palūkanų), pirmosios instancijos teismas laikė mokėjimo (pelno) palūkanomis. Iš pateikto į bylą mokėjimo grafiko pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kredito mokestis (palūkanos) apskaičiuojamas nuo likusios negrąžintos sumos, taikant specialiosiose kredito sutarties sąlygose nustatytą metinę palūkanų normą (MPN), kuri nagrinėjamu atveju sudaro 36 proc. Atsižvelgdamas į tai, kad galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2019 m. spalio 16 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorei nutraukus sutartį ir kreipusis į teismą dėl kredito sumos grąžinimo, iš skolininko mokėjimo (pelno) palūkanos priteistinos nuo 2017 m. sausio 16 d. iki civilinės bylos iškėlimo datos (2018-08-16) ir sudaro 563,78 Eur (2696,25 Eur x 36 proc. x 212 d. / 365 d.).).
8. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas laiku nemokėjo einamųjų įmokų pagal kredito grafiką, bei į tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nurodytos netesybos neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto netesybų dydžio, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl vėlavimo palūkanų (netesybų) ir iš atsakovo priteisė 12,10 EUR.
9. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3272,13 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių dalyje dėl kredito mokesčio ir ieškinio reikalavimą šioje dalyje tenkinti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
11. Apeliantė nurodė, jog atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį su ieškove, būdamas atsakingas ir rūpestingas asmuo, suprato, kad pagal sutartį privalės sumokėti susitartą palūkanų dydį, su jomis sutiko, todėl turi absoliučią pareigą jas sumokėti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti suteiktą 2785,61 EUR vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 1807,63 EUR kredito mokestį (mokėjimo palūkanas) per trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku sutarties nevykdė, apeliantė vadovaudamasi Sutarties 8.4. p. ir Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.57 str., 6.217 str., 6.873 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 285 str. 2 d., nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl kredito mokesčio priteisimo ir priteisė tik 563,78 Eur kredito mokesčio dalies.
12. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo ir sumažino sumokėtas bylinėjimosi išlaidas nuo 219 EUR iki 164,73 EUR, kadangi ieškovo materialiniai reikalavimai buvo tenkinti pilna apimtimi.
13. Atsiliepimo į apeliacinį skundą, atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies atmestas ieškovės reikalavimas dėl vartojimo kredito mokesčio priteisimo, ieškovei vienašališkai nutraukus vartojimo kredito sutartį ankščiau sutarto termino.
16. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas pasirašydamas sutartį laisva valia prisiėmė pareigą sumokėti ieškovui 1807,63 EUR kredito mokesčio už naudojimąsi ieškovo pinigais, todėl aplinkybė, kad atsakovui netinkamai vykdant sutartį ieškovas ją nutraukė ankščiau termino, nėra pagrindas mažinti minėtą sumą.
17. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
18. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo prašoma priteisti kredito mokesčio suma kvalifikuotina kaip mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurios pagal specialiosiose kredito sutarties sąlygose nustatytą metinę palūkanų normą (MPN), kuri nagrinėjamu atveju sudaro 36 proc. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas pelno palūkanas nuo 2017 m. sausio 16 d. iki civilinės bylos iškėlimo, neatsižvelgė į tai, kad pelno palūkanos mokamos iki prievolių įvykdymo. Tokios nuostatos įtvirtintos ir šalių sudarytos sutarties 1.16 p., pagal kurį palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, kredito įmokų nemoka nuo 2017-01-16. Atsakovui buvo siųsti raginimai sumokėti skolą, tačiau jis į pranešimus nereagavo, atsiliepimo byloje nepateikė, neprašė skolos išdėstyti, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali grąžinti skolos, ar panašiai. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį, susipažino su sutarties sąlygomis ir sutiko su metine palūkanų norma, kuri atitiko teisinį reglamentavimą ir imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str.) palūkanas.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovo prašoma priteisti suma kredito mokesčio (palūkanų) suma apskaičiuota vadovaujantis prielaida, kad skolininkas pinigais (kredito suma) naudosis iki nurodytos datos, t. y. iki 2019 m. spalio 16 d.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio reikalavimo tenkinimas neatitiktų mokėjimo palūkanų paskirties bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi nėra aišku, kokį laikotarpį atsakovas naudosis ieškovo paskolintais pinigais.
21. Remiantis išdėstytu laikytina, jog nagrinėjamu atveju pelno palūkanos už naudojimąsi suteiktu kreditu turėjo būti priteistos ne iki civilinės bylos iškėlimo, bet iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl mokėjimo palūkanų priteisimo iš atsakovo priteisiant 36 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (2696,25 EUR) nuo 2017-01-16 iki visiško kredito grąžinimo.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas keistinas ir ieškovo materialiniai reikalavimai iš esmės tenkinti pilna apimtimi, t.y. nors pelno palūkanos priteistos ne konkrečia suma, tačiau priteistos procentine išraiška, iš atsakovo priteistinos visos ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 219 EUR, t.y. kurias sudaro 98 EUR sumokėtas žyminis mokestis ir 121 EUR teisinės paslaugos.
23. Iš esmės tenkinus apeliacinį skundą ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos – 25 EUR žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių dalį dėl pelno palūkanų priteisimo pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2696,25 negrąžinto kredito, 36 proc. metinių (pelno) palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (2696,25 EUR) nuo 2017-01-16 iki visiško kredito grąžinimo, 12,10 EUR vėlavimo palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (2708,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės AB „BnP Finance“, juridinio asmens kodas 302447985, naudai“.
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „BnP Finance“, juridinio asmens kodas 302447985, naudai 20 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.