- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-19-40/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Atsakovas
- L. S., V. S.
- Ieškovas
- R. E. B.
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Staševičienė Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.
NUTARTIS
2007 m. kovo 27 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr .2-190-304/2006 pagal ieškovės R. E. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams L. S., V. S. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ir atsakovų L. S. ir V. S. priešieškinį ieškovei R. E. B. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. E. B. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jai skiriant naudotis šio namo pirmo aukšto patalpas –1-1 (7,31 kv.m.), 1-2 (4,37 kv.m.), 1-3 (1,20 kv.m.), 1-4 (4,74 kv.m.), 1-5 (10,14 kv.m.), 1-6 (14,73 kv.m.), 1-7 (18,41 kv.m.), 1-8 (22,90 kv.m.), 1-9 (13,50 kv.m.), viso 97,30 kv. m. ploto, patenkant į naudotis tenkančias pirmo aukšto patalpas per tambūrą, plane pažymėtą 1-1, skirti naudotis rūsyje patalpą 0-3 (41,50 kv.m.) ir garažą G-1 (19,20 kv.m.); Atsakovei paskirti naudotis paskirti gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpas 2-1 (7,15 kv.m.), 2-2 (1,45 kv.m.), 2-3 ( 4,62 kv.m.), 2-4 (10,45 kv.m.), 2-5 (14,62 kv.m.), 2-6 ( 18,35 kv.m.), 2-7 ( 22,71 kv.m.), 2-8 ( 13,32 kv.m.), 2-9 ( 6,44 kv.m.), neįrengtas palėpės patalpas M-1 (17,86 kv.m.),viso 116,97 kv.m., patenkant į naudojimuisi tenkančias antrojo aukšto patalpas per pirmo aukšto laiptinę.Ieškovė prašo skirti atsakovei naudotis rūsyje patalpas 0-1 ( 22,48 kv.m.), 0-2 (10,33 kv.m.); bendram naudojimuisi paskirti pusrūsio patalpą 0-4 (13,79 kv.m.), šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemą; įpareigoti atsakovus netrukdyti įsirengti atskirus elektros ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisus, leisti patekti į palėpę kamino priežiūrai ir stogo remonto darbams atlikti. Ieškovė nurodė, kad jos tėvas J. G. buvo bendraturtis su atsakove L. S., jie turėjo po ½ gyvenamojo namo ir namų valdos. Mirus tėvui, ieškovė paveldėjo gyvenamojo namo dalį, tačiau su atsakovais kyla ginčai šio turto naudojimosi tvarkos, todėl ji yra priversta kreiptis į teismą.
Atsakovai L. S. ir V. S. pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ir prašė skirti naudotis pastato antrame aukšte patalpas, plane žymimas 2-1; 2-2; 2-3; 2-4; 2-5; 2-6; 2-7; 2-8; 2-9, iš viso 99,11 kv. m.; ieškovei paskirti naudotis patalpas namo pirmame aukšte, plane žymimas 1-1; 1-2;; 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7; 1-8; 1-9, patalpų bendras 97,30 kv. m., atsakovė į jai paskirtas patalpas patektų per tambūrą, plane pažymėtą 1-1; skirti naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis 0-3 ir G-1, į šias patalpas atsakovai patektų per abiejų patalpų vakarinėse sienose esančius įėjimus; iš rūsio patalpų ieškovei paskirti patalpas, plane žymimas 0-1; 0-2; 0-4, bendras plotas 46,76 kv. m., ieškovė patekimui į rūsio patalpas turėtų įsirengti įėjimą; bendram naudojimuisi bei priežiūrai paskirti neįrengtas palėpės patalpas M-1 (17,86 kv. m.), bei name įrengtas ir veikiančias šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemas; įpareigoti ieškovę iki įsikėlimo į patalpas savo lėšomis įsirengti atskirus elektros ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisus. Nurodė, jog sutinka netrukdyti ieškovei patekti per laiptinę į palėpės patalpas kamino priežiūrai bei stogo remonto darbams.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei R. E. B. nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir jai naudotis paskyrė šio namo pirmo aukšto patalpas, plane žymimas 1-1, kurios plotas 7,31 kv.m., 1-2, kurios plotas 4,37 kv.m., 1-3, kurios plotas 1,20 kv.m., 1-4, kurios plotas 4,74 kv.m., 1-5, kurios plotas 10,14 kv.m., 1-6, kurios plotas 14,73 kv.m., 1-7, kurios plotas 18,41 kv.m., 1-8, kurios plotas 22,90 kv.m., 1-9, kurios plotas 13,50 kv.m., viso 97,30 kv.m. plotą. Į jai naudojimuisi tenkančias pirmo aukšto patalpas patekant per tambūrą, plane žymimą 1-1. Rūsyje esančią patalpą pažymėtą indeksu 0-3, kurios plotas 41,50 kv. m., ir garažą G-l, kurio plotas 19,20 kv. m., viso 60.7 kv. m. paskyrė naudotis R. E. B.. Atsakovams L. ir V. S. nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir jiems naudojimuisi paskyrė šio namo antro aukšto patalpas plane žymimas: 2-l, kurios plotas 7,15 kv.m., 2-2, kurios plotas 1,45 kv.m., 2-3, kurios plotas 4,62 kv.m., 2-4, kurios plotas 10,45 kv.m., 2-5, kurios plotas 14,62 kv.m., 2-6, kurios plotas 18,35 kv.m., 2-7, kurios plotas 22,71 kv.m., 2-8, kurios plotas 13,32 kv.m., 2-9, kurios plotas 6,44 kv.m., viso 99,11 kv.m. plotą. kv.m. plotą. Atsakovai į patalpas patektų per tambūrą, plane žymimą 1-1. Rūsyje esančias patalpas pažymėtas indeksais 0-1, kurios plotas 22,48 kv.m., 0-2, kurios plotas 10,33 kv.m. ir 0-4, plotas 13,79 kv.m., viso 46.6 kv.m. paskyrė naudotis L. ir V. S.. Neįrengtas palėpės patalpas, plane žymimas M-l, kurios plotas 17,86 kv.m., bei neinventorizuotą laiptinę patekimui į palėpę, šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemas paliko naudotis bendrai bendrasavininkėms L. S. ir R. E. B. bendrai. Įpareigojo R. E. B. iki įsikėlimo į gyvenamas patalpas savo lėšomis įsirengti atskirus nuo L. ir V. S. elektros energijos ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisus, o atsakovus L. ir V. S. netrukdyti įrengti minėtus apskaitos prietaisus bei leisti įsivesti įvadus iš pusrūsyje 0-4 patalpoje esančios sienelės, kamino ir namo ventiliacijos sistemai įsirengti.
Spręsdamas gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, teismas pažymėjo, kad šalys sutinka su jų pačių nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Nustatydamas pusrūsio ir garažo naudojimosi tvarką, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl būtina nustatyti tokia tvarką, kad būtų kuo mažiau prielaidų šalims konfliktuoti.
Šalies argumentai
Atsakovai L. S. ir V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo sprendime padarytos išvados yra nepagrįstos, jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat neatskleista bylos esmės, nes pažeistos procesinės teisės normas, klaidingai taikytos materialinės teisės normas, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas, spręsdamas garažo (plane pažymėtas indeksu G-1) paskyrimo naudotis vienam iš bendraturčių klausimą, neįvertino tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik dalimi liudytojų parodymų, iš pateiktų dokumentų padarė klaidingas išvadas. Byloje aiškiai nustatyta, kad atsakovai L. ir V. S. neturi galimybės įsirengti įvažiavimą į savo sklypą ir pasistatyti kitą garažą savo žemės sklype. Tuo tarpu R. B. be jokių kliūčių gali pasistatyti garažą projekte numatytoje vietoje, savo sklype. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovės šeima automobiliui laikyti turėjo ir turi garažą kooperatyvo bendrijoje, kur jį lako iki šiol. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl rūsio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo nesprendė, ar paskirtos rūsio patalpos atitinka gyvenamųjų patalpų dydžiui, tai pat nepasisakė dėl paskirtų rūsio patalpų vertingumo ir kokybės. Teismas, neišsprendė laiptų, plane pažymėtų indeksu L-1 naudojimosi tvarkos klausimo. Be to, teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes nusprendė, kad bendrasavininkiai į patalpas pateks per tambūrą (plane pažymėtas indeksu 1-1) bei nustatė bendrą naudojimosi neinventorizuota laiptine tvarką. Ieškovės pasiūlytas ir teismo neesminiai pakeistas naudojimosi patalpomis projektas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pažeidžia bendraturčių teisės ir teisėtus interesus bei yra savanaudiškas. Tuo tarpu atsakovų pateiktas naudojimosi patalpomis projektas atitinka minėtus principus, nes bendrasavininkiams atitenka beveik lygios ir visiškai atskiros pagalbinės patalpos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. E. B. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovai nepateikė tinkamai paruošto patalpų naudojimosi projekto, todėl teismas vadovavosi ieškovės pateiktu projektu. Teigė, jog negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas išėjo už reikalavimo ribų, nes tuo atveju kai bendrasavininkiai nesutaria dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, teismas turi teisę nustatyti patalpų naudojimosi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal 1973 m. spalio 25 d. sutartį darbinės savitarpio pagalbos tvarka J. G. ir L. R. (S.) susitarė kolektyviai statyti dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą iš šešių kambarių (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4 punkte numatyta, kad užbaigus namo statybas ir perdavus namą eksploatacijai J. G. priklausys pirmas namo aukštas, o L. R. antras aukštas (Civilinės bylos Nr.2-201-03/2005 b.l. 8).
Mirus J. G., R. E. B. paveldėjo J. G. ½ dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip nurodė ieškovė R. E. B. kreipdamasi su ieškiniu į teismą, atsakovė L. S., kuriai taip pat priklauso ½ gyvenamojo namo ir pagalbinių patalpų, trukdo ieškovei įgyvendinti savininko teises naudojantis paveldėtomis namo ir pagalbinių patalpų dalimis, nes tarp šalių nėra nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas dispozityvumo principas, suteikia teisę ginčo šalims nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką, todėl teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Tokia šio principo įgyvendinimo išraiška taip pat yra įvirtinta CPK 320 straipsnio antroje dalyje. Pagal šio teisės akto nuostatas apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešas interesas.
Apeliacinio skundo analizė suteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas iš esmės ginčijamas dalyje dėl naudojimosi pagalbinėmis patalpomis, t.y. garažu ir rūsio patalpomis. Tai patvirtina ir atsakovai apeliaciniame skunde teigdami, kad esminis ginčas tarp bendraturčių kyla dėl naudojimosi garažu nustatymo tvarkos (2 t., b.l. 138).
Pagal CPK 4.75 straipsnio pirmą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros institucijomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-85/2006) .
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. E. B. kreipdamasi į teismą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo pateikė Telšių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kuriame pagalbines patalpas, plane pažymėtos indeksais 0-3; 0-4; G-1 siūloma paskirti ieškovei R. E. B. (1 t., b.l. 98-105). Tuo tarpu atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti kitokią, nei ieškovė naudojimosi pagalbinėmis patalpomis tvarką. t.y., prašė jiems skirti naudotis patalpomis ieškovės plane žymimas indeksais 0-3; G-1, į šias patalpas atsakovai pateks per abiejų patalpų vakarinėse sienose esančius įėjimus. Ieškovei paskirti naudotis patalpas, plane žymimas 0-1; 0-2; 0-4., ieškovė patekimui į rūsio patalpas tūrėtų įsirengti įėjimą. Prašydami nustatyti tokią naudojimosi pagalbinėmis patalpomis tvarką atsakovai pateikė savo, o ne kompetentingos institucijos parengtą naudojimosi patalpomis projektą (1 t., b.l. 193). Tačiau iš atsakovų pateikto atidalijimo projekto neaišku, ar yra techninė galimybė atlikti numatomus pertvarkymus. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymą dėl naudojimosi pagalbinėmis patalpomis, jas atitinkamai rekonstravus, tvarkos nustatymo pareiškė atsakovai, todėl jie turėjo pateikti tinkamai parengtą atidalijimo projektą. Bylos duomenimis, atsakovams ši procesinė pareiga buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet jie tinkamai parengto projekto nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas, išvažiuojamajame teismo posėdyje, apžiūrėjęs ginčo patalpas nustatė, kad ėjimas į pirmą aukštą yra pastato vakarinėje pusėje. Taip pat teismas nustatė, kad šioje namo pusėje yra ėjimas tiesiogiai į rūsio patalpą, plane žymima indeksu 0-3. Tuo tarpu atsakovai į antrą aukštą patenka iš šiaurinės namo pusės per ten esančią laiptinę, per kurią galima patekti ir į pusrūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais 0-1; 0-2; 0-4. Paskirdamas ieškovei naudotis patalpą, plane žymimą indeksu G-1 (garažą), teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad ieškovės vyrui yra nustatytas neįgalumas neterminuotam laikotarpiui, tačiau ir į tai, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai, todėl būtina tokia turto naudojimosi tvarka, kad šalys kuo mažiau turėtų prielaidų konfliktinėms situacijoms. Be to, teismas paskirdamas naudotis garažą ieškovei atsižvelgė ir į tai, kad garažu naudojosi palikėjas J. G., nors apeliantai teigė, kad liudytojai parodė, jog šia patalpa naudojosi atsakovai. Tačiau šie atsakovų argumentai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir liudytojų parodymams, iš kurių matosi, kad J. G. turėjo vairuotojo pažymėjimą, naudojo garažą savo poreikiams tenkinti. Be to, paskiriant ieškovei naudotis patalpą plane pažymėta indeksu G-1, būtina atsižvelgti, kad žemės sklypas, kuriuo naudojasi ieškovė ribojasi su minėta patalpa, todėl paskyrus garažą naudoti jai būtų maksimaliai sumažintos priežastis konfliktinei situacijai tarp šalių kilti. Taip pat analizuojant bylos duomenis negalima nepastebėti, kad atsakovams naudojimuisi paskirtose patalpose yra įrengti namo apskaitos skaitikliai, nes atsakovai pažymi, kad ieškovė atsijungė nuo centrinio šilumos teikimo, o jie centralizuotu šilumos teikimu naudojasi.
Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovų pasiūlytas naudojimosi patalpomis projektas maksimaliai atitinka bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą, nes kaip jau buvo minėta atsakovų pateiktas naudojosi patalpomis projektas nėra suderintas su atitinkamomis priežiūros institucijomis, nėra duomenų, ar atsakovų siūlomi patalpų pertvarkymai nepadarys žalos patalpoms. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad ieškovei paskiriant naudoti atsakovų siūlomas pusrūsio patalpas, ieškovė norėdama patekti į šias patalpas turėtų naudotis su atsakovais bendromis patalpomis, o tai vėlgi sąlygotų konfliktinių situacijų kilimo riziką. Taip pat būtina pastebėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atlikęs vietos apžiūrą, įvertino ir tai, kad atsakovai turi galimybę jiems priklausančiame žemės sklype įsirengti garažą. Atsakovai tokią galimybę neigia, teigdami, kad atstumas tarp kaimyno tvoros ir jiems priklausančio žemės sklypo yra 1,70 m., bet to, žemės sklype eina magistralinis dujotiekis į namą, o atsakovė savo žemės sklype įsirengti garažą turi galimybę. Tačiau savo teiginių pagrindimui atsakovai nepateikė įrodymų (kompetentingų asmenų parengto projekto, išvadų) nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nors kaip jau buvo minėta tokią galimybę turėjo.
Atsakovai teigia, kad liko nepaskirti naudojimuisi laiptai, pažymėti indeksu L-1, kurie yra inventorizuoti ir priduoti valstybinei komisijai. Tačiau iš namo inventorizacijos bylos bei VĮ Registrų centras atstovo paaiškinimų matyti, kad laiptai, kuriais naudojasi ieškovė patekimui į savo patalpas, nėra priskirtini namo bendrajam plotui, o yra tik užstatytas plotas (2 t., b. l. 94). Be to, iš pirmosios instancijos sprendimo akivaizdu, kad jie skirti ieškovei patekti į jai priklausančias pirmo aukšto patalpas. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neišsprendė naudojimosi patalpomis nustatymo klausimo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai sutiko, jog per laiptinę, kuri neinventorizuota, ieškovė patektų į palėpės patalpas kamino priežiūrai bei stogo remonto darbams. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundu argumentais, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Taip pat negalima sutikti su apeliantų teiginiais, kad teismas uždraudė atsakovui V. S. patekti į minėtas patalpas, nes tokio draudimo skundžiamame teismo sprendime nėra numatyta.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino esmines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų L. S. ir V. S. 9,44 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.