- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- ATP-618-382/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03357-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. J. 2016-08-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-08-12, apie 1.40 val., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. sankryžoje, (duomenys neskelbtini) m., vairavo transporto priemonę AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu nubaudė I. J. pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 20 parų arešto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, išrašu iš Administracinių teisės pažeidimų registro bei kita bylos medžiaga. Be kita ko, teismas nurodė, jog I. J. paskyrus baudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai užtikrinti įstatymų laikymąsi, bendro gyvenimo taisyklių gerbimą, kad pažeidėjas nedarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas taip pat konstatavo, kad aplinkybių, dėl kurių administracinis areštas negali būti skiriamas (ATPK 29 straipsnio 3 dalis), nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir paskirtą 20 parų administracinį areštą pakeisti bauda. Pirmiausia apeliantas pažymi, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dalyvauti norėjo, tačiau supainiojo bylos nagrinėjimo laiką ir atvyko jau bylai esant išnagrinėtai, todėl negalėjo pateikti jokių paaiškinimų, prašymų ar kitų procesinių dokumentų. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo neginčijo, prisipažino jį padaręs, dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė turėtų būti laikoma lengvinančia jo atsakomybę. Administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti kaltą asmenį, padariusį administracinės teisės pažeidimą, auklėti teisės pažeidėją, kad jis gerbtų nustatytas bendro gyvenimo taisykles, auklėti teisės pažeidėją ir kitus asmenis, kad jie nedarytų naujų teisės pažeidimų. Bet kurios įstatyme numatytos nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes atsakomybėn patrauktam asmeniui. I. J. nurodo, jog dėl jam paskirtos nuobaudos jis jau patyrė neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas administracine nuobauda siekia ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, tačiau įstatymu suteikdamas prioritetą visuomenės interesui, nesiekia sužlugdyti nei finansiškai, nei dvasiškai administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būtį teisinga pusiausvyra (proporcingumas). I. J. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros direktoriumi. Taigi apeliantas tvirtina, jog teismo paskirto administracinio arešto vykdymo metu apskritai nebegalės vykdyti savo darbo pareigų, todėl sumažės ne tik jo gaunamos pajamos, pablogės reputacija, bet tai tiesiogiai sąlygos ir anksčiau nurodytų bendrovių darbo rezultatus – sumažės darbų mastas, bendrovių gaunamos pajamos, ims strigti darbai jau pradėtuose objektuose, o tai sąlygos mažesnių mokesčių sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą bei galimą esamų darbuotojų atleidimą, nesant pakankamai darbų ir pajamų, kas prieštarautų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų įgyvendinimui.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas <...>; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Kaip matyti iš ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. J. manymu, skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda 20 parų administracinis areštas yra per griežta ir tokia administracinė nuobauda akivaizdžiai varžo asmenį labiau, negu reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens charakteristiką, jo darbo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, turėtų būti skirta alternatyvi administracinė nuobauda – bauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu I. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, todėl, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad teismas nepagrįstai paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą – 20 parų administracinį areštą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, siekdamas įgyvendinti savo procesines teises, veikė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, pasirašytinai įteiktas pranešimas apie teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog I. J. buvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Kita vertus, svarbu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertino visus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis), o tai, kad asmuo nedalyvavo bylos nagrinėjime, esminės įtakos paskirtai nuobaudai neturėjo.
Priešingai, nei yra nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarime, apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas turėjo nustatyti lengvinančią aplinkybę, kadangi I. J. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl šio pažeidimo gailisi. Tačiau šių apelianto teiginių bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, t. y. tik iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad pažeidėjas gailisi dėl savo veiksmų. Vis tik po nagrinėjamo teisės pažeidimo tą pačią dieną, t. y. 2016-08-12 17.02 val., I. J. padarė naują administracinį teisės pažeidimą – vėlgi vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, taip pat viršijo leistiną greitį 75 km/val. Taigi akivaizdu, jog I. J. gailėjimasis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra tik formalus tvirtinimas, siekiant, kad būtų paskirta švelnesnė administracinė nuobauda, todėl tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. J. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį – įvykdytas tyčinis teisės pažeidimas, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas daug kartų, didžioji dalis nuobaudų paskirta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį I. J. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-10-07 atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodyta, kad „I. J. nuolat, sistemiškai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Per 2016 metus yra užregistruoti 22 kelių eismo taisyklių pažeidimai, iš jų 3 atvejais protokolai jam dar nesurašyti. Vien dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimo 2016 metais I. J. jau surašyta 14 protokolų.“ Šie duomenys suteikia objektyvų pagrindą manyti, kad nagrinėjamas pažeidimas nėra atsitiktinis I. J. gyvenime, o yra dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas. Duomenys iš Administracinių teisės pažeidimų registro taip pat patvirtina, jog I. J. per 2016 m. bauda jau buvo paskirta penkis kartus ir visais atvejais informacijos apie jos sumokėjimą nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. J. nuobaudą, atsižvelgė į jo asmenybę, kad jis sistemingai daro analogiškus bei kitus administracinės teisės pažeidimus, nevykdo paskirtų nuobaudų – baudų. Šios aplinkybės apeliantą apibūdina neigiamai, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, ir rodo jo polinkį nuolat daryti teisės pažeidimus, o anksčiau I. J. taikytos poveikio priemonės teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, galima teigti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti I. J. paskyrus griežčiausią administracinę nuobaudą – areštą. Atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, apygardos teismas daro išvadą, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Apelianto tvirtinimas, jog dėl padaryto pažeidimo ir jam paskirtos nuobaudos jis jau patyrė neigiamas pasekmes, yra visiškai nepagrįstas, kadangi jis dar net nepradėjo atlikti administracinio arešto. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.