- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- P-525-35-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- P. G.
- Trečiasis asmuo
- S. G., A. M.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Marijampolės miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens S. G. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovams Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Marijampolės miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir Marijampolės miesto savivaldybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir S. G. dėl administracinio akto ir norminių aktų dalių panaikinimo bei turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. vasario 21 d. skundu (T 1, b. l. 2–16), kurį 2009 m. kovo 12 d., 2009 m. kovo 30 d. ir 2009 m. balandžio 20 d. patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SM-18-1203 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui P. G.“ (toliau – ir sprendimas Nr. SM-18-1203);
2) panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-292 ,,Dėl laisvų (neužstatytų) žemių Marijampolės mieste plano patvirtinimo“ ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 10-1183 ,,Dėl patikslinto laisvų (neužstatytų) žemių Marijampolės mieste plano tvirtinimo“ dalis, susijusias su žeme, esančia Marijampolėje, (duomenys neskelbtini);
3) panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-526 ,,Dėl Marijampolės miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ dalį, susijusią su žeme, esančia Marijampolėje, (duomenys neskelbtini);
4) įpareigoti Marijampolės savivaldybę atlyginti turtinę 1 619 000 Lt žalą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
5) atnaujinti skundo padavimo terminą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi (T 2, b. l. 109–111) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl sprendimo Nr. SM-18-1203, Marijampolės savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-292 ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 10-1183 dalių bei Marijampolės savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-526 dalies panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad sprendimą Nr. SM-18-1203 pareiškėjas gavo 2008 m. vasario 4 d., nes nėra jokio pagrindo netikėti Marijampolės apskrities viršininko administracijos teiginiais bei juos pagrindžiančiais įrodymais, o pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai, kad pareiškėjas iki 2009 m. balandžio 19 d. nėra gavęs šio sprendimo, laikytini pasirinkta gynimosi strategija, kad teismas priimtų šį reikalavimą nagrinėti. Nurodė, kad pareiškėjas, 2008 m. vasario 4 d. gavęs skundžiamą sprendimą, turėjo teisę kreiptis pats ar su atstovo pagalba į teismą dėl teisminės gynybos per 30 dienų, t. y. iki 2008 m. kovo 5 d. (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 str.). Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl nesikreipė per šį laikotarpį dėl pažeistų jo teisių ir interesų gynimo, o skundą administraciniam teismui pateikė tik 2009 m. vasario 21 d. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo, o terminas neatnaujintinas, todėl skundą šioje dalyje atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Nurodė, kad pareiškėjo skundžiamos Marijampolės savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-292 ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 10-1183 dalys yra norminių aktų dalys, o Marijampolės savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-526 dalis – norminio administracinio teisės akto dalis (ABTĮ 2 str. 13 d., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d., 9 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalį, terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pirmiau minėtų norminių aktų panaikinimo paduoti netenkintinas, be to, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, nes įstatymas jam tokios teisės nesuteikia, tačiau jis turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, vadovaudamasis ABTĮ 111 straipsniu, jeigu teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimą panaikinti sprendimą Nr. SM-18-1203 atsisakytina priimti dėl praleisto termino, o reikalavimai panaikinti norminių administracinių teisės aktų dalis nėra susiję su konkrečia teisme nagrinėjama byla, todėl šios pareiškėjo ginčijamų sprendimų ir įsakymo dalys yra priskirtinos norminiams administraciniams teisės aktams (ABTĮ 2 str. 13, 15 d.). Vadovaujantis ABTĮ 110 straipsniu, 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šiuos pareiškėjo reikalavimus atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (T 2, b. l. 116–120) prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad sprendimą Nr. SM-18-1203 2009 m. sausio 5 d. buvo apskundęs neteismine tvarka Marijampolės apskrities viršininko administracijai, kuri 2009 m. vasario 2 d. atsakyme Nr. SD-11-266 pripažino, jog sprendimas nebuvo įteiktas ir nurodė kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neištyrė Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir pašto darbuotojų elgesio. Pažymėjo, jog apie savo prigimtinių teisių į nuosavybę pažeidimą suvokė 2008 m. gruodžio 30 d. iš atstovo E. Z., o pirmą kartą sprendimo projekto ir sprendimo kopijas pamatė 2009 m. sausio 5 d., pasirašydamas skundą Marijampolės apskrities viršininko administracijai. Be to, yra senyvo amžiaus, antros grupės invalidas, mažaraštis. Teigė, kad sprendimo originalo nematė iki 2009 m. gegužės 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi (T 2, b. l. 153–156) pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą ir jo apskundimo tvarką buvo informuotas Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 31 d. raštu Nr. SR-6-162 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentų persiuntimo“, kurį, 2008 m. vasario 1 d. išsiųstą registruota pašto siunta, jis gavo 2008 m. vasario 4 d. Nurodė, kad, vadovaujantis paminėta Atkūrimo įstatymo nuostata, paskutinė skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena buvo 2008 m. kovo 5 d., o pareiškėjas skundą teismui padavė 2009 m. vasario 21 d., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, yra pagrįsta. Nukreipė į ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį ir, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis yra senyvo amžiaus, antros grupės invalidas, mažaraštis, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių (ABTĮ 34 str. 1 d.). Be to, pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 1 d. savo teises ginti įgaliojo atstovą E. Z., tačiau ir turėdamas atstovą jis tinkamai savo teisių neapgynė: 2009 m. sausio 5 d. kreipimasis skundu į Marijampolės apskrities viršininko administraciją dėl sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo buvo netinkamas, kadangi šį sprendimą reikėjo skųsti tiesiogiai teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, iš esmės yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.
IV.
Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. atsisakymą nagrinėti jo skundo dalį ir priimti naują nutartį – nagrinėti 2008 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo klausimą.
Prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Teigia, jog 2009 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-122-423/2011, žodinio proceso tvarka, jo neišklausęs, visapusiškai neištyręs jo nurodytų faktinių aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės, formaliai priėmė nutartį nenagrinėti jo reikalavimo panaikinti sprendimą Nr. SM-18-1203.Nurodo, kad jo ir sutuoktinės S. G. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius visiškai nėra kvietęs į 2008 m. sausio 18 d. posėdį, nėra supažindinęs su dienotvarke, nepristatęs pranešėjo, Kauno apygardos administraciniam teismui taip pat nėra pateikta dokumento, kad jis ir jo sutuoktinė būtų raštu kviesti atvykti į paminėtą posėdį. Pažymi, kad šiame posėdyje buvo spręsti klausimai dėl jų nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), Marijampolėje.Pabrėžia, kad apie šią aplinkybę – privalomą raštišką pakvietimą į konkrečios komisijos narių posėdį, nurodant komisijos sudarymo įsakymą, klausimą ir pranešėją, kuris pristatys savo pranešimu nurodytą klausimą – pirmąkart išgirdo 2011 m. rugsėjo 22 d. iš savo atstovo E. Z.. E. Z. apie šią aplinkybę sužinojo, 2011 m. rugpjūčio 22 d. skaitydamas pirmąkart dar 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarimo medžiagą „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ (7 psl.). Teigia, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. pirmąkart suvokė, jog tai tiesiogiai susiję su administracine byla Nr. I-122-423/2011 dėl jo prašymo panaikinti sprendimą Nr. SM-18-1203. Teigia, kad 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo atsisakyta nagrinėti šį sprendimą, nes priimant formalią nutartį paminėtos esminės faktinės aplinkybės nebuvo ištirtos. Teigia, kad atsisakymas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi priimti nagrinėti reikalavimą panaikinti sprendimą Nr. SM-18-1203 yra neteisėtas iš esmės, nes sprendimu siekta užgrobti teisėtai 1928 m. gegužės 21 d. žemės perleidimo aktu Nr. 31954 padovanotą rekreacinę žemę ir joje pastatytus statinius, inžinerinius tinklus. Taip pat nurodo, kad 2009 m. balandžio 27 d. formali nutartis yra neteisėta, nes teismas nesiėmė iniciatyvos išreikalauti iš Marijampolės savivaldybės ir prijungti prie administracinės bylos S. G. nuosavybės bylą, adreso šiai nuosavybei suteikimo bylą, žemės toponuotraukos bylą, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kadastrinių matavimų bylas, taip pat nesiėmė iniciatyvos išsireikalauti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1928 m. gegužės 21 d. žemės perleidimo aktą Nr. 31954, S. G. žemės ir statinių nuosavybės bylas, A. G. žemės ir statinių nuosavybės bylas, nors ginčo žemės ir statinių adresas yra konkretus ir žinomas.Teigia, kad atsisakymas priimti reikalavimą panaikinti sprendimą Nr. SM-18-1203 yra naikintinas, pažymi, kad senaties terminas jį skųsti nėra praleistas.Pabrėžia, jog šio reikalavimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su jo patirtos turtinės žalos atlyginimu natūra.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. pateikė prašymą atnaujinti procesą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. atsisakymą nagrinėti sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo klausimą ir priimti naują nutartį, paskiriant teismui nagrinėti šį reikalavimą.
Prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Pažymi, kad ji yra pareiškėjo sutuoktinė. Nurodo, jog pareiškėjas nuo 1931 m. vasario 18 d. naudojosi, valdė du gyvenamuosius namus su jų priklausiniais ir 6,79 ha žemės sklypu po jais ir prie jų, kurį Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 1928 m. gegužės 21 d. perleido A. G. – P. G. tėvui. Teigia, kad ji teisėtai, sąžiningai ir atvirai nuo 1965 m. sausio 19 d. valdė, naudojosi P. G. motinos, M. G., gyvenamuoju namu su priklausiniais, 6,79 ha žeme po jais ir prie jų. Taip pat nurodo, jog 1980 m. sausio 1 d. ji tapo ūkio šeimos galva, jai M. G. atvirai, sąžiningai ir teisėtai perleido savo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo priklausinius ir žemę.Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyrius nėra raštu nė karto pranešęs, kad jos valdomus, naudojamus, disponuojamus statinius ir žemę prie jų bei po jais siekiama pasisavinti. Pabrėžia, kad ji į 2008 m. sausio 18 d. posėdį, kuriame svarstytas jos nuosavybės teisių perėmimas, pakviesta nebuvo. Jai nebuvo pateiktas nei sprendimo Nr. SM-18-1203 projektas, nei šis sprendimas. Teigia, kad 2009 m. balandžio 27 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo, yra neteisėta, užkertanti kelią pareiškėjui ginti savo bei jos teises į šiandien jų valdomą, naudojamą ir nuo 1980 m. sausio 1 d. disponuojamą nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Be to, nurodo, kad skundžiama nutarties dalis yra tiesiogiai susijusi su turtinės žalos atlyginimu natūra šioje byloje. Pabrėžia, kad nepakvietimas į 2008 m. sausio 18 d. posėdį yra absoliutus sprendimo Nr. SM-18-1203 negaliojimo pagrindas, jis vertintinas kaip esminis pažeidimas. Nurodo „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų“, aprobuotų 2005 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime, 27 puslapį. Teigia, kad pirmąkart tai suvokė 2011 m. rugsėjo 23 d., po to, kai jai apie tai pasakė jos atstovas E. Z., kuris šią informaciją rado, 2011 m. rugpjūčio 22 d. skaitydamas paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarimo medžiagą. Teigia, kad šios esminės faktinės aplinkybės byloje nebuvo ištirtos, nebuvo atskleista bylos esmė. Pažymi, jog pareiškėjo ir jos teisei reikalauti atnaujinti bylos nagrinėjimą, priimant nagrinėti pareiškėjo prašymą panaikinti sprendimą Nr. SM-18-1203, senaties terminas nepraleistas. Pabrėžia, kad jos prašymo atnaujinti procesą esmė yra atstatyti teisingumą, jos ir pareiškėjo pažeistas teises, garantuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 23, 24, 29, 30, 46 straipsniuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašoma panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis buvo apskųsta pareiškėjo 2009 m. gegužės 4 d. atskiruoju skundu (T 2, b. l. 116–120), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2009 m. birželio 19 d. nutartimi (T 2, b. l. 153–156) pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį galioti nepakeistą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas P. G. ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. G., prašydami atnaujinti procesą administracinėje byloje, proceso atnaujinimo pagrindų iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, jau vien tai laikytina pagrindu jų prašymų atnaujinti procesą netenkinti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų prašymų atnaujinti procesą turinį, taip pat pažymi, kad juose išdėstytos aplinkybės neatitinka nė vieno konkretaus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą. Prašymuose nurodyti argumentai susiję su faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, tačiau, svarstant prašymą dėl proceso atnaujinimo, faktai ir įrodymai iš naujo negali būti vertinami.
Pareiškėjas P. G. prašyme atnaujinti procesą taip pat nurodo galimus procesinės teisės pažeidimus, priimant Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, tačiau pabrėžtina, kad įstatyme nėra numatyta, jog administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas dėl procesinės teisės pažeidimo.
Be to, teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad prašymuose atnaujinti procesą iš esmės keliamas sprendimo Nr. SM-18-1203 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nors šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nei Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, nei ją patvirtinusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi vertintas nebuvo, t. y. pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti paminėtą sprendimą nuspręsta atsisakyti priimti, kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikiamuose prašymuose atnaujinti procesą nurodomi argumentai ir aplinkybės, susiję su galimai egzistuojančiais sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo pagrindais, nėra teisiškai reikšmingi proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje prasme, kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas yra praleidęs terminą apskųsti šį sprendimą ir būtent todėl buvo atsisakyta priimti nagrinėti jo reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo. Taigi prašymuose atnaujinti procesą iš esmės nurodomos ne su šioje byloje egzistuojančiais proceso atnaujinimo pagrindais, tačiau su galimu sprendimo Nr. SM-18-1203 neteisėtumu susijusios aplinkybės, kurios būtų vertinamos, jei reikalavimas jį panaikinti būtų priimtas nagrinėti teisme. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės negali būti laikomos proceso atnaujinimo pagrindu šioje byloje.
Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius aplinkybių, galimai esančių proceso atnaujinimo pagrindu šioje byloje, nėra galimybės ir vienareikšmiškai konstatuoti, ar prašymai atnaujinti procesą paduoti, nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo P. G. bei trečiojo suinteresuoto asmens S. G. prašymai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestini, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo P. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens S. G. prašymų atnaujinti procesą netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovams Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Marijampolės miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir Marijampolės miesto savivaldybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir S. G. dėl administracinio akto ir norminių aktų dalių panaikinimo bei turtinės žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.