Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. rugsėjo 6 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį 14 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. liepos 13 d., apie 18.55 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. M., po ko pasišalino iš įvykio vietos nuvažiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. 2021 m. liepos 13 d., apie 21.50 policijos pareigūnų surastas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2021 m. liepos 13 d., 21:48 val., pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ (patikros sertifikato Nr. 1487568) buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas, 2021 m. liepos 13 d., 22:13 val., antruoju testavimu, alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Šias savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. M. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, esmę suprantą, kaltę dėl nusikalstamos veikos kuria yra įtariamas nepripažįsta visiškai. 2021 m. liepos 13 d., apie 19 val. jis būdamas namuose (duomenys neskelbtini) išėjo į namo kiemą parūkyti, kai prie jo priėjo 3 vyrai, kurių vardų ir pavardžių nežino, atpažinti galėtų, bet kur juos ieškoti nežino, juos kažkada matė prie parduotuvės ,,IKI“, esančios (duomenys neskelbtini). Jiems stovint prie namo, rūkė visi po ko jis pasakė, šiems 3 vyrams, kad gali praeiti pas jį į namus, kad nestovėti kieme bei tam, kad išgerti alkoholio. Jiems atėjus į jo namu, jie išgėrė 2 butelius viskio, po ko jis nieko daugiau neprisimena, vartojo alkoholį tik su šiais asmenimis. Transporto priemonė ,,OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2021 m. liepos 13 d. automobilis stovėjo namo kieme, jis visada mašiną į kiemą priparkuoja įvažiuodamas galu, kad vėliau būtų patogiau išvažiuoti iš kiemo. Kai išgėrė su aukščiau minėtais asmenimis viskį jis arba išsijungė arba užmigo, tiesiog nieko neprisimena, pabudo savo lovoje, kai beldimu į duris jį prižadino policijos pareigūnai, kurie paaiškino kad praeitų su jais aiškintis įvykio aplinkybių. Išėjus į kiemą pastebėjo, kad jam priklausanti transporto priemonė stovėjo priparkuota priekiu į kiemą, ko niekada anksčiau nedarė, tas jį nustebino, bet keista, nes mašinos rakteliai gulėjo namuose. Kas vairavo mano transporto priemonę, bei padarė eismo įvykį apie kurį jam papasakojo tyrėja jis nežino, kas galėjo pasinaudoti jo mašina ir dokumentais taip pat nežino, jo dokumentai visada guli mašinoje (daiktadėžėje). Jo nuosava transporto priemonę ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis adresu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 13 d. nevairavo, jokio eismo įvykio jis nepadarė, niekam savo dokumentų nedavė, neperleido, jie kartu su automobilio dokumentais gulėjo automobilio ,,OPEL“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje (b. l. 114-115).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 13 d. vakare jis gėrė degtinę, nepamena kiek išgėrė. Grįžo į namus vairuodamas jam priklausantį lengvąjį automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į namus važiavo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Yra įsitikinęs, kad vaizdo kameromis užfiksuotame vaizdo įraše, kurį jam parodė tyrėja, asmuo, padaręs eismo įvykį, yra jis pats. Dėl eismo įvykio gailisi. Savo vairuotojo pažymėjimą padavė A. M. ir grįžęs iš įvykio vietos jis namuose vartojo alkoholį, o būtent degtinę. Po ko į jo namus atvyko policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą, pamena, kad buvo nustatytas daugiau negu 2.48 promilės neblaivumas. Gailisi dėl to, ką padarė (b. l. 124).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2021 m. liepos 13 d. jis dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu O. G. ekipaže Nr. V1750. 20.40 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė du automobiliai, t. y. „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pranešėja įtarė, kad kito automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pranešėja A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad jos automobilis yra „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kito automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, kartu su automobiliu po eismo įvykio pasišalino, prieš tai palikęs jai (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, išduotą V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris iš jos buvo perimtas. Įvykio vietoje buvo įformintas eismo įvykis, patikrinus duomenų bazę nustatyta, kad automobilis „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., reg. (duomenys neskelbtini), vardu. Nuvykus aukščiau nurodytu adresu minėtas automobilis buvo rastas namo kieme. Pasibeldus į buto duris, jas atidarė V. M. vardu prisistatęs vyras, kuris kaip tapatybės patvirtinimui prilyginamą dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini), nes yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Bendraujant su V. M. pastebėta, kad jo kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo svirduliavo. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, kaltinamasis atsakė, kad po eismo įvykio grįžęs namo jis gėrė alkoholį. Taip pat nurodė, kad po eismo įvykio savo vairuotojo pažymėjimą paliko kito automobilio vairuotojai. Pasiūlius V. M. pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus, pirmojo pūtimo metu 21:48 val. Asmeniui buvo nustatytas 2.46 promilės girtumas. Antrojo pūtimo metu 22:13 val. nustatytas 2.56 promilės girtumas. V. M. alkotesterio parodymų neginčijo, tačiau užpildžius neblaivumo nustatymo aktą su juo susipažinti ir pasirašyti atsisakė. Savo atsisakymo niekaip nekomentavo. Kadangi V. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas, 21:48 val. jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS budėtojų dalį. Automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje filmuota vaizdo registratoriumi ,,BODY 1725“ (b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. M. parodė, kad 2021 m. liepos 13 d. apie 18:30 val., adresu (duomenys neskelbtini) ji atvyko kartu su vaikais į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti, o savo transporto priemonę ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“. Išėjusi iš parduotuvės apie 18:59 val. pastebėjo, kad prie jos transporto priemonės ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kita transporto priemonė - ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie nuosavo automobilio, asmuo, vardu R. K. pranešė jai, kad matė, kaip ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į stovintį jos automobilį, šio automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai. O kitas neprisistatęs asmuo ją informavo, kad matė kaip į jos transporto priemonę atsitrenkė automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pasakė vaikams lipti į mašiną, o pati priėjo prie automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pusės. Vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilio langas buvo atidarytas ir ji paprašė vyro pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė (duomenys neskelbtini) valstybės vairuotojo pažymėjimą, ji sutapatino asmenį su pateiktu pažymėjimu ir yra įsitikinusi, kad tai tas pats asmuo. Ji paskambino Bendruoju pagalbos centro numeriu bei pranešė apie eismo įvykį. BPC darbuotoja paaiškino, kad automobiliuose reikia įjungti avarinį signalą abiem vairuotojams bei laukti atvykstančių pareigūnų. Moteris priėjo prie automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir pasakė, kad šis įjungtų avarinį signalą, bei pranešė, kad iškvietė atvykti policijos pareigūnus. Bendravimo metu ji pastebėjo, kad vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vyras paprašė jos, kad ji grąžintų vairuotojo pažymėjimą, o ji pasakė, kad apie įvykį pranešta policijai ir dabar lauks, kol policija atvyks į įvykio vietą. Grįžusi į savo automobilį ji pamatė, kaip vairuotojas uždarė savo automobilio ,,OPEL“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langą, užvedė mašinos variklį ir išvažiavo iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini). Po 1:30 val. atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji perdavė V. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, papasakojo eismo įvykio detales, parašė paaiškinimą bei parodė į kurią pusę pasišalino vairuotojas (b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad 2021 m. liepos 13 d., apie 18:30 val. jis atvyko į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“, esančia adresu (duomenys neskelbtini), apsipirkti. apie 18:55 val. jis ėjo iš parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ link savo transporto priemonės, stovinčios automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (t.y. prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“) ir tuo metu pastebėjo, kaip prieš jį einantys asmenys stabtelėjo ir pradėjo šaukti. Automobilio ,,Opel“ (valst. Nr. jis neprisimena), bet automobilis buvo sidabrinės spalvos. Kaip vėliau suprato, asmenys aikštelėje šaukė todėl, nes sidabrinės spalvos automobilio vairuotojas atsitrenkė į stovintį kitą ,,Opel“ markės automobilį juodos spalvos, bei matė kaip sidabrinės spalvos ,,Opel“ automobilio vairuotojas atbulomis pradėjo judėti atgal po to, kai atsitrenkė į stovintį juodos spalvos ,,Opel“ markės automobilį. Po to sidabrinės spalvos ,,Opel“ markės vairuotojas sustojo, pravėrė automobilio langą bei labai greitai užsidėjo juodos spalvos veido kaukę. Tuo tarpu pasirodė juodos spalvos ,,Opel“ markės automobilio savininkė, kuriai jis pranešė, kad į jos automobilį atsitrenkė sidabrinės spalvos ,,Opel“ automobilis. Taip pat matė, kad sidabrinės spalvos ,,Opel“ automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jo elgesys įtartinas, asmens kūnas buvo sustingęs, t. y. jis nejudėjo ir sėdėjo įsikibęs į vairą. Juodos spalvos ,,Opel“ automobilio savininkė priėjo prie sidabrinės spalvos ,,Opel“ automobilio bei paprašė vairuotojo, kad šis įjungtų avarinį signalą savo transporto priemonėje bei matė, kaip jis moteriai pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Kiek matė, vairuotojo pažymėjimas buvo (duomenys neskelbtini). Po to jis nuėjo link savo automobilio ir pamatė, kad sidabrinės spalvos ,,Opel“ vairuotojas pradėjo važiuoti iš įvykio vietos - (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš aikštelės su įjungtais avariniais signalais. Sidabrinės spalvos ,,Opel“ vairuotoją galėtų atpažinti (b. l. 31-32).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos patruliai A. Š. ir O. G. VPK OVS budėtojo nurodymu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. M., kuri paaiškino, jog automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir apgadino jos automobilį. Vairuotojas jai paliko savo vairuotojo pažymėjimą ir iš įvykio vietos pasišalino. Asmuo galimai buvo neblaivus. Eismo įvykis buvo įformintas (b. l. 6-7).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. M. atpažįsta įtariamąjį V. M., kaip asmenį, kuris 2021 m. liepos 13 d., 18.59 val. vairavo automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė jai savo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 18-21).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. K. atpažįsta įtariamąjį V. M., kaip asmenį, kuris 2021 m. liepos 13 d., 18.59 val. vairavo automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į stovintį juodos spalvos ,,Opel“ markės automobilį (b. l. 34-37).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintas automobilio galinis bamperis vairuotojo pusėje ir priekinis bamperis dešinėje pusėje (b. l. 39-46).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas spalvotas vaizdo įrašas, kuris pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma automobilių stovėjimo aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vaizdo įrašas nėra geros kokybės bei filmuojamas tik priekinis automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas iš tolo. Vaizdo įraše 2021 m. liepos 13 d., 18:54:05 val. Matoma, kaip sidabrinės spalvos automobilis, vinguriuodamas įvažiavo į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę bei važiuodamas tiesiai pravažiavo priešpriešinę eismo juostą ir galimai atsitrenkė į pirmą, per vidurį stovintį tamsios spalvos automobilį ir sustojo. Pastebima, kad tuoj pat po įvykio automobilį apsupo pašaliniai žmonės. 18:54:52 val. sidabrinės spalvos automobilis šiek tiek pajudėjo atbulomis ir sustojo. Matoma, kaip 18:56:23 val. tamsios spalvos marškiniais ir tamsios spalvos sijonu apsivilkusi moteris priėjo prie sidabrinės spalvos automobilio vairuotojo durų.19:00:00 val. Moteris iš tamsios spalvos mašinos, antrą kartą priėjo prie sidabrinės spalvos automobilio vairuotojo pusės durų ir jai atsitraukus 19:01:50 sidabrinės spalvos automobilio vairuotojas, įjungęs avarinį signalą atbulomis išvažiavo iš įvykio vietos. Transporto priemonės – lengvojo automobilio markės, jos vairuotojo ir valstybinių numerių dėl prastos užfiksuoto vaizdo įrašo kokybės neįmanoma įžvelgti (b. l. 81-84).

Policijos pareigūnų vaizdo fiksavimo kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 5 spalvoti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, užregistruoti 2021 m. liepos 13 d. Apžiūrimas Nr. 1 „body“ kamerų spalvotas vaizdo įrašas pavadinimu: 2021_0713_214319_005.MP4. Šio vaizdo įrašo pradžia 2021 m. liepos 13 d., 21:43 val. Įjungus vaizdo įrašą matoma, kad automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas priekiu į namą, priešais jį pastebimas baltų durų įėjimas į dviaukštį namą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vienas iš pareigūnų beldžiasi į duris, o kitas fotografuoja transporto priemonę. Kadangi pareigūnams nebuvo atidarytos buto durys, jie apėjo daugiabutį iš skirtingų pusių bei keletą kartų šūktelėjo asmens V. vardą. Kaltinamasis V. išėjo į kiemą, sustojo prie lengvojo automobilio ,,Opel“ ir buvo iškart įspėtas, kad yra filmuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas transporto priemonės vairuotoju, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,46 promilių girtumas), norėjo taip veikti, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 137-138, 139).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius V. M. apibūdinančius duomenis – vieną kartą teistas (b. l. 132), administracine tvarka baustas (b. l. 130-131), Sodros duomenimis nedirbantis (b. l. 129). Teismas atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. liepos 13 d. 21.50 val., iki 2021 m. liepos 14 d. 19.12 val. (b. l. 100-103). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. M. pažeidė KET 221 punkto reikalavimus, t. y. būdamas eismo įvykio dalyviu iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas, taigi jis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, tačiau praeityje teistas, baustas administracine tvarka, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 14 d. (b. l. 117).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam V. M. nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam (b. l. 50). Automobilis buvo panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas V. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ir V. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 14 d. nutarimu iki 2021 m. gruodžio 14 d. siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) ,,Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-55). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir V. M. skirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 13 d.. 21.50 val., iki 2021 m. liepos 14 d. 19.12 val. (1 dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir skirti galutinę bausmę – 48 MGL (2400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis iš V. M. konfiskuoti automobilį ,,Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei ,,Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ir V. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.