- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 1S-37-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00115-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. P. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), 214 straipsnio 1 dalį (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis), 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. rugsėjo 29 d. to paties teismo nutartimi skirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 26 d. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės ½ dalį atliko 2018 m. balandžio 26 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 3 d. – 3 metai 4 mėnesiai ir 28 dienos.
2. Lygtinio paleidimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018-12-03 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Lygtinio paleidimo komisija siūlė nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudė išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2022-04-26; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P.. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, konkrečių planų nebuvimą, didelį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, kad teismui pateiktoje medžiagoje neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys nusveria teigiamai apibūdinančius duomenis, o A. P. paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo iš dalies sutinkantis su žemesnės intancjos teismo argumentais, pripažįsta, jog 9 kartus jis buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau už tai jis buvo nubaustas ir nuobaudas yra atlikęs. Taip pat pripažįsta, jog jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygos buvo pažeistos, tačiau pažymima, jog tai buvo seniai. Tačiau pažymima, kad atliekant bausmę jis lygtinio paleidimo komisijos yra charakterizuojamas ganėtinai teigiamai, jam skirtos nuobaudos yra negaliojančios, tai, pasak nuteistojo, rodo labai didelę pažangą. Mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino tik jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, tai nėra kliūtis taikyti jam lygtinį paleidimą, nes tokie duomenys buvo prieš metus ir daugiau laiko. Nuteistojo vertinimu, šiuo metu jis pakeitė savo požiūrį ir elgesį, kas atsispindi lygtinio paleidimo komisijos nutarime ir mano, jog priešingu atveju, lygtinio paleidimo komisija nebūtų tenkinusi jo prašymo dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir suteikti galimybę įrodyti, jog jis iš tiesų pasikeitė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
6. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priešingai nei mano nuteistasis, svarstydamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, jog nuteistajam A. P. paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals (BPK 360 str. 2 d.). Sprendžiant klausimą dėl A. P. lygtinio paleidimo apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, į tai jog jis anksčiau teistas, atliktą dalį laisvės atėmimo bausmės, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, į elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, kitus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iš esmės Komisijos nutarimas buvo grindžiamas tik tuo, kad per beveik pusantrų metų A. P. nėra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Dėl to ir lygtinio paleidimo komisijos narių nuomonė nebuvo vieninga, t.y. du komisijos nariai mano, kad netikslinga taikyti lygtinį paleidimą: atsižvelgus į nuteistojo neatliktą laisvės atėmimo bausmės nemažą dalį, nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, 9 kartus pažeistas vidaus tvarkos taisykles; bei į tai, kad A. P. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė.
8. Vertinant A. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus pažymėtina, kad nuteistasis priklauso vidutinei nusikalstamumo rizikos grupei – 83 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką, iš jų statiniai veiksniai – 45 balai (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 38 balai (yra galimybė sumažinti). Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ne tik nėra žema, bet netgi artimesnė didelei nusikalstamo elgesio rizikai, itin didelę dalį balų sudaro dinaminiai veiksniai, apie kurių mažinimą, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką komisijos nutarime nepasisakyta. Todėl spręstina, jog šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals, įvertinus įvykdytų nusikaltimų pavojingumą bei tai, jog jis atlieka subendrintą bausmę pagal kelis nuosprendžius.
9. Nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas nevertino jo teigiamų asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, kurios, pasak nuteistojo, akivaizdžiai patvirtina, jog jis (A. P.) yra pakankamai įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas, gebantis įrodyti, jog ateityje nenusikals. Atsakant į šiuos argumentus pastebėtina, kad apylinkės teismas atsižvelgė į šias bei kitus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, vis tik tai nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios bausmės atlikimo. Nustačius, kad A. P. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o vidutinė – 83 balai, pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybės adaptuotis laisvėje, tačiau ir nuteistojo asmenybę (ankstesnius teistumus, paskutinių padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, socialinio tyrimo išvadą ir pan.).
10. Pažymėtina, kad dėl manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet, kaip minėta, ir į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, kas atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumą ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į 2018-11-12 Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šios išvados, nuteistasis nėra dėjęs pastangų atlyginti žalą, šiuo metu neturi konkrečių planų, kur ir kuo galėtų ir/ar norėtų dirbti. Apie savo ateities planus jis kalba nekonkrečiai, yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Jis negeba įvardinti probleminių savo gyvenimo sričių, susieti jų su savo paties padarytais nusikaltimais. Stokoja gebėjimo numatyti alternatyvius problemų sprendimo būdus. Visa tai žemesnės instancijos teismui sudarė pagrindą kritiškai vertinti A. P. teiginius, kad jis supranta visuomenės vertybių prioritetą. Nesivadovauti šia specialistų išvada nėra pagrindo, byloje duomenų apie šią išvadą teikiančių specialistų šališkumą byloje nėra.
11. Skunde A. P. pagrįstai pažymi, kad pateiktoje medžiagoje yra ir teigiamai jį charakterizuojančių duomenų (kurie detaliai yra aptarti skundžiamojoje nutartyje ir kurių aukštesnės instancijos teismas nebekartoja), jis turi motyvaciją keisti gyvenimo stilių, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. Šios ir kitos skunde nurodytos teigiamos asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad nuteistasis stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir siekia pasiruošti nuo nustatytų socialinių taisyklių nenukrypstančiam gyvenimui laisvėje. Tačiau pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai. Todėl šie skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
12. Sutiktina ir su nuteistojo argumentais, jog ankstesni jo asmenybę neigiamai apibūdinantys duomenys (ankstesni teistumai bei nuobaudos) neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Tačiau vis tik įvertinus, kad A. P. būdamas jauno amžiaus jau 9 kartus teistas (daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, sukčiavimus, t.y. jam būdingas nusikaltimų modelis), tai, jog jam beveik visais ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, tai, kad jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują nusikaltimą, leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė, nes toliau vykdė nusikalstamas veikas ir nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nepasikartos. Pakankamai didelis teistumų skaičius, tai, jog vis tik per bausmės atlikimo laiką A. P. vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs net 9 kartus ir nei karto nebuvo skatintas (nors jam paskirtos nuobaudos šiuo metu ir negalioja) pakankamai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir rodo A. P. pavojingumą, nenorą bei nesugebėjimą taisytis, keisti savo elgesio pozityvia, visuomenei priimtina linkme, taip pat rodo jo polinkį nusikalsti, visuomenėje galiojančių normų ignoravimą.
13. Pasisakant dėl skundo argumentų, nuteistajam manant, jog apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo prieštaravo Komisijos išvadoms, pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas nei Komisijai, nei teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formalius reikalavimus, jį taikyti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau tik teismas sprendžia, ar jos pakanka išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės apribojimus, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausmės forma. Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas ir nepriklausomas bei vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo komisijos sprendimas ar nuteistojo išdėstyta nuomonė, jei teismas padaro priešingas išvadas.
14. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Skundžiamojoje nutartyje netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir jos neleidžia konstatuoti, kad A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.