- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-19
- Bylos Nr.
- 1S-217-134/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. D. skundą dėl 2008-02-26 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 312 str. 1 d. dėl kapo išniekinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. D. 2007-12-03 skundu kreipėsi į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo jos šeimos kapavietės, esančios Vyžuonių sen., Utenos raj., išniekinimo, palaidojus šioje kapavietėje svetimą žmogų. Utenos rajono apylinkės prokuratūra, atlikusi tyrimą, nustatė, kad V. D. nurodytoje kapavietėje, esančioje Vyžuonių sen., Utenos raj., J. K. 2007-09-08 šalia 2005 m. mirusio A. J. palaidojo savo 2007-09-07 mirusią motiną S. K., kuri ir A. J. apie 30 m., iki jo mirties, buvo sugyventiniai. J. K. paaiškinime Vyžuonių seniūnijos seniūnui nurodė, kad palaidojo motiną nurodytoje kapavietėje, išpildydamas jos norą būti palaidotai šalia sugyventinio A. J.. J. K., tvarkydamas S. K. mirties fakto patvirtinimo ir laidojimo dokumentus Anykščių rajono savivaldybės institucijose ir SODROS skyriuje, nesuprato, kad dėl leidimo laidoti motiną A. J. kapavietėje privalėjo kreiptis į kapinių buvimo vietos administraciją – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vyžuonių seniūniją ir tik 2007 m. gruodžio mėn., kreipęsis į šią seniūniją, sužinojo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 144 patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles (toliau - Kapinių tvarkymo taisykles). Prokuroras nutarime pažymėjo, kad Leidimo ekshumuoti ar perlaidoti žmonių palaikus taisyklių, patvirtintų Valstybės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2007-03-08 įsakymu Nr. V-39. (toliau – Perlaidojimo taisyklių) 9 p. draudžia išduoti leidimą laidoti, jei nuo perlaidojimo dienos praėję mažiau nei 2 metai, tačiau prokuratūra nesprendžia klausimų dėl laidojimo tvarkos pažeidimo. Prokuroras, nustatęs šias aplinkybes ir padaręs išvadą, kad J. K., laidodamas savo motiną S. K. A. J. kapavietėje, neketino išniekinti kapo ar suniokoti paminklo, neatliko jokių vandališkų veiksmų kapinėse, todėl jo veiksmuose nėra BK 312 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, 2008-02-07 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. D. skundą dėl kapo išniekinimo
Utenos rajono apylinkės ikiteisminio tyrimo teismo teisėjas, išnagrinėjęs V. D. skundą ir konstatavęs, kad J. K., laidodamas savo motiną, nežinojo Kapinių tvarkymo taisyklių 11 p. reikalavimo, pagal kurį laidojant asmenį, reikia gauti rašytinį savivaldybės institucijos ar seniūno leidimą laidoti, todėl neturėjo tiesioginės tyčios išniekinti kapo ir jo veiksmuose nėra BK 312 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, 2008-02-26 nutartimi atmetė V. D. skundą ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu V. D. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir grąžinti medžiagą Utenos rajono apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 311 str. 2 d. ir 312 str. 1 d. numatytų veikų požymius. V. D. skunde nurodo, kad kapavietėje, kurioje buvo palaidota S. K., yra palaidoti keturių asmenų palaikai, tačiau prokuratūra ir pirmosios instancijos teismas tyrė tik A. J. kapo išniekinimo aplinkybę, nekreipdami dėmesio, kad ji prašė ištirti B. J. kapo išniekinimą. Pareiškėja teigia, kad palaidojus kapavietėje, kurioje jau yra kitų asmenų palaikai, dar vieną asmenį, yra suardomi anksčiau palaidotųjų palaikai. Neteisėtas palaidojimas kapavietėje ir kapo neteisėtas suardymas yra kapo išniekinimas, todėl J. K. veikoje esant BK 311 str. 2 d. ir 312 str. 1 d. numatytų veikų požymių, dėl šių veikų turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra nusikaltimo sudėties nustatymas jo veikoje. Nusikaltimo sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių it subjektyvių požymių visuma, lemianti veikos pripažinimą nusikalstama. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos tyrimo medžiagos matyti, kad J. K., palaidodamas savo motiną S. K. sugyventinio A. J. kape, nesilaikė Kapinių tvarkymo taisyklių 11 p. reikalavimo, pagal kurį kaimo gyvenamojoje vietoje laidojimą organizuojantis asmuo turi gauti seniūno rašytinį leidimą laidoti, nes nesikreipė į seniūną dėl tokio leidimo gavimo. Pareiškėja V. D. skunde akcentuoja J. K. veikos objektyviuosius požymius, kuriuos nustatė ir skundą nagrinėjusi Utenos rajono apylinkės prokuratūra ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas - J. K., neturėdamas reikiamo leidimo, laikinai atkasė A. J. ir kitų toje pačioje vietoje palaidotų asmenų kapą. Tačiau kapo išniekinimo nustatymui nepakanka konstatuoti kapo suardymo faktą, nes būtina nustatyti ir šios veikos subjektyviuosius požymius. BK 312 str. 1 d. numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. asmeniui suvokiant, kad jis suardo arba kitaip išniekina kapą, numatant šias pasekmes jų siekiant. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad J. K. savo motiną S. K. palaidojo šalia jos ilgamečio sugyventinio A. J., laikydamasis visuomenėje galiojančių laidojimo papročių ir nežinojo, kad palaidojimui turėjo gauti Vyžuonių seniūnijos seniūno leidimą. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad J. K. tikslas buvo įvykdyti savo motinos paskutinę valią būti palaidotai šalia A. J., todėl jis neturėjo jokio tikslo suardyti ar išniekinti A. J. kapo, nesuvokė daromos veikos pavojingumo ir nesiekė tokių pasekmių. V. D. skunde nurodoma aplinkybė, jog toje pačioje kapavietėje buvo palaidotas ne tik A. J., bet ir kiti asmenys, nei J. K. veikos tikslo, nei veikos pavojingumo nesuvokimo nekeičia. Nesant J. K. veikoje subjektyviosios pusės požymio – kaltės, nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 312 str. 1 d. dėl A. J. kapo išniekinimo. Pažymėtina, kad skunde apeliacinės instancijos teismui V. D. plačiau nei ankstesniuose pareiškimuose ir skunduose traktuoja J. K. veiksmus, nurodydama, kad jis gali būti padaręs ir žymiai pavojingesnę nei pirmoji, t.y. BK 311 str. 2 d. numatytą veiką. BK 311 str. 2 d. dispozicijoje išdėstytos veikos : neteisėtas kapo atkasimas ir mirusiojo palaikų išniekinimas ar tyčiojimasis iš jų arba ten buvusių daiktų paėmimas taip pat padaromos tik tiesiogine tyčia. BK 312 str. 1 d. ir 311 str. 2 d. numatytų veikų vienas objektyviųjų požymių yra iš esmės tas pats – neteisėtas kapo suardymas. Tačiau BK 311 str. 2 d. numatyta veika pasireiškia ne tik kapo atkasimu, bet ir mirusiojo palaikų išniekinimu ar kape buvusių daiktų paėmimu. Pripažinus, kad J. K., laidodamas motiną, nesiekė A. J. ir kitų asmenų kapo suardymo, nėra jokio pagrindo teigti, kad jo veikos tikslas buvo žymiai pavojingesnis, t.y. jis siekė išniekinti kape palaidotų žmonių palaikus ar paimti kape buvusius daiktus ir to norėjo.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti V. D. skundą ir palikti galioti 2008-02-26 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį.
Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.