Kauno apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Vaivai Paulauskaitei, Salomėjai Muralienei, Rugilei Gerdvilienei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. balandžio 8 d., 18.40 val., Kaune, Marių g. 6, V. Z., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas nepaliko tokio tarpo, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu padaryta apie 500,00 eurų žala. Įvykus eismo įvykiui ir nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, į eismo įvykio vietą policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Praėjus 1 val. 35 min. po eismo įvykio jam nustatytas 2,71 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 220, 221 ir 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z. kaltę dėl eismo įvykio bei alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pripažino pilnai, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2018 m. balandžio 8d. iš kiemo išvažinėjo atbuline eiga. Nukentėjusiosios automobilis stovėjo netinkamoje vietoje ir pro jį, kaip visada, buvo sunku pravažiuoti. Važiuodamas pajuto, kad su automobilio kabliu atsirėmė į nukentėjusiosios automobilio dureles. V. Z. išlipo iš automobilio ir laukė, kol atėjo automobilio savininkė. Jiems pradėjus kalbėtis dėl žalos, moteris parodė, kad jis neva apgadino ir jos automobilio slenkstį, su kuo jis nesutiko. Moteris pradėjo jį gąsdinti bei grasinti. V. Z. pasakė, kad ji kviestų policiją ir tada viską išsiaiškins, o pats automobilį nuvarė atgal prie savo namo, nes kitaip nebūtų pravažiavę automobiliai ir nuėjo į namus, kur laukė policijos. Kadangi jis mažai būna Lietuvoje, nes dirba užsienyje, todėl prieš porą metų yra pasibaigęs jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas, o naujo nėra išsiėmęs, tačiau teisė vairuoti transporto priemones jam nėra atimta. Kadangi dėl eismo įvykio susinervino, todėl būdamas namuose išgėrė alkoholinių gėrimų.

Transporto priemonės savininkė L. R. parodė, kad V. Z. yra jos sugyventinis, jie gyvena kartu, kartu augina vaiką bei veda bendrą ūkį. Įvykio dieną ji paprašė, kad jis išvarytų jos automobilį, nes dėl nukentėjusiosios statomo automobilio labai sunku išvažiuoti iš kiemo. Netrukus sužinojo, kad V. su jos automobilio kabliu atsitrenkė į kito automobilio durelių apdailos juostelę. Ji išėjusi pamatė, kad kaimynė šaukė ant jos vyro. Paties atsitrenkimo fakto bei kuriomis vietomis jie buvo susilietę, ji nematė. Vyras pasakė, kad tegul nukentėjusioji kviečia policiją ir pastatęs automobilį prie jų laiptinės, nuėjo namo. Grįžęs namo V. išgėrė alkoholio.

Liudytoja I. V. parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d. apie 15 val. grįžusi iš darbo, pastatė automobilį kieme. Apie 18.40 val. būdama virtuvėje pamatė, kaip kaimynas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jos automobilį. Ji tuoj pat išbėgo į kiemą ir kaimynui pasakė, jog jis atsitrenkė į jos automobilį bei parodė įlenktas jos automobilio kairės pusės priekines ir galines dureles. Kaimynas iš esmės pripažino atsitrenkęs į automobilį. Jie pradėjo kalbėtis dėl padarytos žalos, tačiau ji nežinojo kiek įvertinti padarytą žalą. Ji kaimynui nenurodė jokios pinigų sumos. Tada kaimynas nuvarė savo automobilį atgal prie savo laiptinės. Kai vėl atėjo, tada jis pradėjo kalbėti, kad ji pati jam įvažiavo bei jie sukonfliktavo. Ji dėl tokio jo elgesio pasimetė ir paskambino savo vyrui, kuris pasakė kviesti policiją. I. V. pasakė, kad iškvies policiją. Tada kaimynas pradėjo ją gąsdinti, sakydamas, kad ji nieko neįrodys ir nuėjo namo. Policijos pareigūnai atvažiavo panašiai po valandos. Kaimyno automobilis visą laiką stovėjo prie jo laiptinės. Po to policijos pareigūnai pasakė, kad vairuotojas buvo neblaivus.

Liudytojas A. J. parodė, kad įvykio vakarą jis kieme tvarkėsi prie savo automobilio. Pamatė kaimyną važiuojantį negreitai atbuline eiga ir tuoj pat išgirdo trenksmą. Po atsitrenkimo kaimynas pavažiavo į priekį ir apsisukinėjo norėdamas išvažiuoti iš kiemo. Liudytojas mostu sustabdė kaimyną, kad palauktų, kol ateis automobilio Peugeot savininkė. Liudytojas matė, kad buvo apgadintos abi kairės pusės durelės ties apdailos juosta. Išėjus apgadinto automobilio savininkei, girdėjo, kad V. Z. nesutiko pildyti eismo įvykio vietos deklaraciją ir pasakė, kad jie darytų kaip jie nori, todėl buvo iškviesta policija. Policija atvyko maždaug po valandos laiko. V. Z. savo automobilį pastatė prie savo laiptinės. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, Vitalijus su automobiliu nebuvo išvažiavęs.

Liudytojas K. V. parodė, kad jis yra automobilio, kurį apgadino V. Z., savininkas. 2018 m. balandžio 8d. jis buvo Vokietijoje. Vakare apie 19 val. jam paskambino sutuoktinė ir paklausė ką daryti, nes apgadino jų automobilį. Ji pasakė, kad kaltininkas patraukė automobilį, ją „išdėjo į šuns dienas“ ir nuėjo į namus. Be to sutuoktinė sakė, kad jai pasirodė, kad kaltininkas yra neblaivus. Jis pasakė žmonai, kad iškviestų policiją. Liudytojas prašė, kad žmona perduotų telefoną kaltininkui ir norėjo pats su juo pakalbėti, tačiau kaltininkas atsisakė su juo bendrauti. Žmona jam sakė, kad kaimyno automobilis kabliu kliudė jų automobilį ir įlenkė abi vairuotojo pusės dureles ties apdailos juosta. Kiek žino, autoservisas už jų automobilio apgadinimo suremontavimą paskaičiavo apie 500 Eur.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis apžiūrėjo ir nufotografavo abu 2018 m. balandžio 8d. eismo įvykyje dalyvavusius automobilius. Apžiūrėjus juos, buvo nustatyta, kad kaltininko automobilis su priekabos prikabinimo įtaisu atsitrenkė į kito automobilio šonines kairės pusės keleivio dureles. Buvo išmatuoti apgadinimų aukščiai. Ar nukentėjusiojo asmens automobilio durelės buvo įlenktos, neprisimena. Automobilio, kuris atsitrenkė į kitą automobilį, vairuotojas atsisakė paaiškinti bet kokias įvykio aplinkybes teigdamas, jog viską paaiškins teisme.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 2), eismo įvykio schema (b. l. 3), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 4), I. V. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2018 m. balandžio 8 d. apie 15.00 val. pastatė savo automobilį šalia namo ir maždaug apie 18.40 val. pamatė kaip kaimyno mašina PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į jos automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji išbėgo į kiemą ir pamatė, kad automobilį vairavo kaimynas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynas iš pradžių lyg ir pripažino kad atsitrenkė, klausė kiek nori, tačiau ji atsakė, kad nėra specialistas ir negali pasakyti. Paskambinus vyrui, šis pasiūlė kviesti policiją, tada kaimynas pradėjo ją kolioti, sakė, kad gali kviesti policiją, kad jis nieko nebijo. Pokalbio metu atėjo kaimyno žmona su mažamečiais vaikais, jos apsižodžiavo, o kaimynas pasišalino namo. Ji iškvietė policiją, atvykę pareigūnai rado įtariamąjį namuose, jam nustatytas girtumas (b. l. 5), A. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad kieme tvarkė savo automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo ir pro jį pravažiavo kaimyno automobilis PEUGEOT Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaimynas iš (duomenys neskelbtini). Netrukus išgirdo trenksmą ir pamatė, kad kaimyno automobilis atsitrenkė į kitą automobilį PEUGEOT, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynas prieš atsitrenkdamas, važiavo atbuline eiga. Paskui kaimyno automobilis pavažiavo nuo kito automobilio ir sustojo. Išėjus automobilio, į kurį atsitrenkė savininkei, kaimynas nesutiko su tuo, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, nesutiko pildyti eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykis įvyko apie 18.40 val. Po to kaimynas nuvažiavo su savo automobiliu prie savo namo. Buvo iškviesta policija, praėjus 1,5 val. po įvykio atvykę pareigūnai kaimynui nustatė 2,71 promilių girtumą (b. l. 6), alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. balandžio 8 d. 20.15 val. V. Z. nustatytas 2,71 promilių girtumas (b. l. 7), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 8), transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 9), transporto priemonės aprašas (b. l. 10), kvitas (b. l. 11), fotonuotraukos (b. l. 12-15),V. Z. vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad V. Z. išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2016-01-28, registracijos liudijimo kopija (b. l. 17); administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad V. Z. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2018 m. balandžio 8d. V. Z. policijos pareigūnams, atvykusiems į eismo įvykio vietą, pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas pasibaigęs. Iš byloje esančio V. Z. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo matyti, kad jis buvo išduotas 2014-08-16 ir galiojo iki 2016-01-28 (b. l. 17). Iš V. Z. paaiškinimo matyti, kad jam 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo išduotas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas, kuris galiojo du metus. Pasibaigus dviejų metų laikotarpiui, jis neatliko papildomo vairuotojų mokymo ir naujas vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas, nes buvo išvykęs ir kurį laiką gyveno užsienyje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Įstatymo) 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog pradedantysis vairuotojas, per šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2015 m. V. Z. buvo tris kartus baustas už KET pažeidimus. Kadangi V. Z. per metus nuo pažeidimų padarymo datos nebaigė pradedantiesiems vairuotojams skirtų papildomų mokymų, todėl jis prarado teisę vairuoti transporto priemones.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog V. Z. 2018 m. balandžio 8d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tuo jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, bei vartojo alkoholį iki jo patikrinimo, todėl yra pagrindas V. Z. padarytą teisės pažeidimą perkvalifikuoti iš ANK 417 straipsnio 8 dalies į ANK 424 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta atsakomybė dėl transporto priemonių vairavimo neturint teisės vairuoti asmeniui, vartojusiam alkoholį iki patikrinimo.

Vadovaujantis protingumo bei operatyvumo principais, teismas mano, kad veiką perkvalifikuojant nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio nusižengimo protokole V. Z. veika dėl vairavimo neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo buvo suformuluota išsamiai, tačiau nebuvo nurodytos jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo pasibaigimo pasekmės, t.y. kad jis, neįvykdęs norminių aktų reikalavimų, buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, teismo posėdžio metu V. Z. buvo išaiškinta jo veikos perkvalifikavimo galimybė, jis davė paaiškinimus dėl jo vairuotojo pažymėjimo išdavimo bei galiojimo aplinkybių. (ANK 635 straipsnio 3 dalis) Tokiu būdu V. Z. padarytas teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ANK 417 straipsnio 8 dalies į ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jo kaltė dėl nurodyto teisės pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Byloje nustatyta, jog 2018 m. balandžio 8 d., 18.40 val., (duomenys neskelbtini), V. Z., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z. kaltę dėl eismo įvykio bei dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo pilnai pripažino. Jo kaltę dėl nurodyto teisės pažeidimo be paties atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo įrodo byloje surinkti kiti įrodymai: liudytojų Ilonos ir K. V., A. J., transporto priemonės savininkės L. R. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), fotonuotraukos (b. l. 12-15, 30-31). Tokiais veiksmais V. Z. pažeidė KET 221 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Byloje nustatyta, jog 2018 m. balandžio 8 d., 18.40 val., (duomenys neskelbtini), V. Z., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino bei nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių bei žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaraciją, iš įvykio vietos pasišalino.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (pagal iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį) buvo atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, jog V. Z. po sukelto eismo bendravo su nukentėjusiąja I. V., tačiau iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad V. Z., atsitrenkęs į nukentėjusiosios automobilį, pavažiavo į priekį ir apsisukinėjo norėdamas išvažiuoti iš kiemo, tačiau A. J. jį sustabdė. Iš liudytojo A. J. bei nukentėjusiosios I. V. paaiškinimų matyti, kad V. Z. nesutiko pildyti eismo įvykio deklaracijos, nesutarė su I. V. dėl padarytos žalos dydžio bei jos atlyginimo, jai nurodė, kad ji nieko neįrodys, patraukė vairuotą automobilį iš įvykio vietos bei pasakius nukentėjusiajai, kad bus kviečiama policija, nepasiliko įvykio vietoje, o nuėjo namo. Iš byloje esančio policijos pareigūno A. S. tarnybinio pranešimo (b. l. 2), liudytojo A. M. parodymų matyti, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, V. Z. atsisakė teikti bet kokius eismo įvykio aplinkybių paaiškinimus, taip pat atsisakė parašyti paaiškinimą jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, taip apsunkindamas eismo įvykio aplinkybių nustatymą bei jų išsiaiškinimą. Nustatyti V. Z. veiksmai rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiais veiksmais V. Z. pažeidė KET 220, 22 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Skiriamos nuobaudos turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

V. Z. praeityje tris kartus baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo itin šiurkštūs ar pavojingi saugiam eismui, nagrinėjamų teisės pažeidimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. Z. skirtinos ANK 424 straipsnio 4 dalies, 426 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies sankcijų ribose numatytos nuobaudos - baudos.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus galima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti V. Z. būtina kartu su paskirta nuobauda pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirti šio straipsnio 4 dalyje bei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį skirti šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę –teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Be to, ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1,2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, taip pat ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso L. R.. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai patenka į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusižengimų, kuriuos padarius transporto priemonė privalomai konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ji priklauso. Tačiau įstatymo leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojama nusižengimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Byloje nėra surinkta patikimų duomenų, kad tuo metu, kai transporto priemonės savininkė L. R. paprašė, kad jos sugyventinis V. Z. išvairuotų jai priklausantį automobilį iš jų kiemo, kadangi iš jo išvažiuoti yra sudėtinga, V. Z. galėjo būti neblaivus. Atsižvelgiama ir į tai, kad V. Z. policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, kas patvirtina, kad jis vairuotojo pažymėjimą kaip tokį dokumentą turėjo, todėl nėra pakankamų duomenų daryti išvadai, kad leisdama jam vairuoti transporto priemonę, L. R. žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad transporto priemonės savininkė būtų atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimų padarymo metu ir, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja. Be paminėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus jam efektyvi prevencinė priemonė. Be to, sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą atsižvelgiama ir į V. Z. asmenybę, t. y. kad jis ir buvo praeityje tris kartus baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo itin šiurkštūs ar pavojingi, paskirtas baudas yra sumokėjęs bei į tai, kad jis pripažino vairavęs transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, eismo įvykio padarymą bei alkoholio vartojimą po jo iki įvykio aplinkybių nustatyto, taip pat į padarytos žalos dydį bei paties eismo įvykio padarymo aplinkybes.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. Z. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą;

-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams be transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 1170,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams be transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18081063093.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.