- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- N-444-3188-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pažeidėjas
- A.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š. už tai, kad jis 2009 m. liepos 27 d., 11.10 val., vairuodamas automobilį kelyje Vilnius – Klaipėda, pažymėtame kelio ženklu „Ribotas greitis“, viršijo leistiną 100 km/val. greitį, važiuodamas 154,1 km/val. greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 133 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu A. Š. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą tenkino, Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė pernelyg švelnią nuobaudą.
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu A. Š. skyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. Teismas kritiškai vertino ir atmetė bei priimant nutarimą nesivadovavo pažeidėjo atstovo iškelta versija, kad pažeidėjas A. Š. dėl būtinojo reikalingumo padidino važiavimo greitį nuo, kaip nurodo jo atstovas, maždaug 140 km/val. iki policijos pareigūnų užfiksuoto 154,1 km/val. greičio, vykdydamas KET 191 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad A. Š. atstovo versija paneigiama byloje liudytoju apklausto policijos pareigūno G. G. parodymais, kuris parodė, kad jam su pareigūnu R. S. tarnybiniu automobiliu Audi A6, kuris buvo be skiriamųjų policijos ženklų, atliekant viešąjį patruliavimą Vilnius – Klaipėda kelyje, maždaug 53-56 km juos dideliu greičiu aplenkė pažeidėjo vairuojamas automobilis. Pareigūnai pradėjo važiuoti iš paskos, atitinkamai pasiruošė greičio matavimui, pamatavo greitį, privažiavo arčiau pažeidėjo, įjungė mėlynus ir raudonus švyturėlius bei garso signalą ir tada pažeidėjas suprato, kad privalo sustoti. Liudytojas parodė, kad sustabdžius pažeidėją, rašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidėjas pripažino, kad važiavo 154,1 km/val. greičiu, labai gailėjosi padaręs pažeidimą, aiškino, kad turi gerą automobilį, važiuodamas užsisvajojo ir nematė, jog tokiu greičiui važiuoja. Liudytojo G. G. parodymai visiškai patvirtinami byloje esančiu A. Š. padaryto ir greičio matavimo prietaisu Trip Track M13340 užfiksuoto pažeidimo fakto vaizdo įrašu. Teismas kritiškai vertino ir atmetė bei priimant nutarimą nesivadovavo pažeidėjo atstovo paaiškinimais, kuriais išreikštos abejonės dėl greičio matavimo prietaiso Trip Track M13340 patikimumo ir tinkamumo naudoti bei policijos pareigūnų mokėjimo juo naudotis. Teismas nurodė, kad byloje surinkti ir bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F401128, pažeidėjo rašytinis paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, patikros sertifikato Nr. 0409374 kopija, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos įskaitų laikymo žiniaraščio Nr. 39-IL-444 kopija, greičio matavimo prietaisu Trip Track M13340 užfiksuoto pažeidimo fakto vaizdo įrašas, byloje apklausto liudytojo G. G. parodymai – visiškai patvirtina, jog A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis yra sulaukęs 65 metų.
II.
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą, taikyti ATPK 17 straipsnį ir ATPK 124 straipsnio 6 dalies pažeidimą perkvalifikuoti į ATPK 124 straipsnio 4 dalies pažeidimą, skirti pagal įstatymą bei padaryto pažeidimo aplinkybes teisingą nuobaudą. Teigia, kad bevažiuodamas turėjo padidinti greitį nuo 140 km/val. iki 151,1 km/val., kadangi susidarė situacija arba jis pagrįstai turėjo galvoti, kad padidindamas važiavimo greitį veikia būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, kai vairuodamas automobilį ir važiuodamas antrąja eismo juosta bei bebaigdamas aplenkti pirmąja eismo juosta lėčiau važiavusius automobilius, pastebėjo, jog jį iš paskos atsivejantis lengvasis automobilis „Audi“ įjungė mėlynai ir raudonai žybsinčius šviesų signalus ir garsinį signalą, kaip manė, reikalaudamas „duoti kelią“. Mano, kad yra pagrindas taikyti būtinojo reikalingumo aplinkybę kaip sąlygą dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo į lengvesnį ir atitinkamai taikyti už pažeidimą švelnesnę sankciją. Taip pat teigia, kad jo atžvilgiu yra taikytina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.
Atsiliepimas
Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepimu teigia, kad A. Š. apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas. Nurodo, kad A. Š. argumentai dėl būtinojo reikalingumo yra nepagrįsti, kadangi iš paskos važiuojantį automobilį su įjungtais specialiaisiais signalais A. Š. galėjo pamatyti tik po to, kai jo greičio matavimo procesas buvo baigtas ir policijos pareigūnai stengėsi pavyti A. Š. vairuotą transporto priemonę, kad ją sustabdytų ir atliktų būtinus procesinius veiksmus. Teigia, kad tai, jog A. Š. padidino važiavimo greitį pamatęs transporto priemonę įjungtais švyturėliais, nebuvo fiksuojama, todėl nevertintina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu už ATPK 124 straipsnio 6 dalies pažeidimą A. Š. skyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo perkvalifikuoti jo pažeidimą iš ATPK 124 straipsnio 6 dalies į ATPK 124 straipsnio 4 dalį, teigia, kad veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms ir padidino važiavimo greitį kelio atkarpoje nuo 140 km/val. iki 151,1 km/val. Bylos nagrinėjimo eigoje A. Š. neginčijo, kad važiavo apie 140 km/val. greičiu, tačiau aiškino, kad greitis nuo 140 km/val. iki 151,1 km/val. buvo viršytas būtinojo reikalingumo būklėje, todėl administracinis teisės pažeidimas turi būti perkvalifikuotas į ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir paskirta švelnesnė nuobauda. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra reikšminga ir aiškintina aplinkybė, ar nagrinėjamoje situacijoje apeliantui buvo pagrindas taikyti ATPK 17 straipsnio nuostatas. Tai reiškia, kad yra būtina atlikti (patikrinti) byloje esančių įrodymų vertinimą tuo aspektu, ar šiuo atveju yra pagrindas patvirtinti arba paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytą faktinę aplinkybę, sietiną su ATPK 17 straipsnio taikymu.
Būtinojo reikalingumo, administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės, definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Iš šios normos matyti, kad norint veiką vertinti kaip būtinąjį reikalingumą reikia nustatyti šias sąlygas – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, nuosavybei, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; šis pavojus gali būti pašalinamas tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Pažymėtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Apelianto teiginiai, jog viršyti leistiną greitį jis buvo priverstas dėl susidariusios situacijos būtinojo reikalingumo sąlygomis, kai vairuodamas automobilį ir važiuodamas antrąja eismo juosta bei bebaigdamas aplenkti pirmąja eismo juosta lėčiau važiavusius automobilius, pastebėjo, jog jį iš paskos atsivejantis lengvasis automobilis „Audi“ įjungė mėlynai ir raudonai žybsinčius šviesų signalus ir garsinį signalą, kaip manė, reikalaudamas „duoti kelią“, todėl jis bevažiuodamas turėjo padidinti greitį nuo 140 km/val. iki 151,1 km/val., yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teisme paneigti policijos pareigūno G. G. parodymais. Iš bylos duomenų matyti, jog A. Š. vairuotos transporto priemonės greitis buvo fiksuotas prieš tai, kai policijos pareigūnai įjungė specialiuosius šviesų ir garsinį signalus, taigi A. Š. viršijo leistiną greitį ir važiavo 151,1 km/val. greičiu prieš policijos pareigūnams įjungiant specialiuosius signalus. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole A. Š. prisipažino, jog važiavo 151,1 km/val. greičiu, nurodė, kad gailisi, ir neteigė, jog veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. Š. argumentai dėl būtinojo reikalingumo vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtesnės administracinės atsakomybės.
Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai A. Š. kaltę, padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, patvirtinančių įrodymų, jo veika kvalifikuota tinkamai. Nagrinėjant bylą padarytų pažeidimų nenustatyta, administracinė nuobauda apeliantui paskirta tinkamai įvertinus pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Teismo išvardinti įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija nenustatė. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.