Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-101-81493-2007-7

2012 m. spalio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Č., jos atstovui advokatui Vladislav Latušinskij,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

D. G. buvo kaltinama tuo, kad 2007 m. gruodžio 4 d., apie 14.00 val., Kęstučio-A.Mickevičiaus g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama UAB „M“ (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį Mazda 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama A.Mickevičiaus gatve ir A.Mickevičiaus-Kęstučio g. sankryžoje sukdama į dešinę, buvo neatsargi ir neatidi, atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, nesustabdė vairuojamo automobilio ir partrenkė jos važiavimo kryptimi, iš dešinės pusės į kairę, pėsčiųjų perėjoje įvažiavusį dviratininką J. Č., dėl ko dviratininkui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, įsigal. 2003 m. balandžio l d. (Žin., 2003, Nr. 7-263) redakcija) 50, 53, 172, 173, 200 punktų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas, priimdamas D. G. atžvilgiu išeisinamąjį nuosprendį , netinkamai įvertino byloje nustatytų faktinių duomenų visumą , netinkamai juos teisiškai įvertino. Teismas, priimdamas D. G. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė nuosprendžio surašymo reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 3 d. , nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas apsiribojo išdėstydamas byloje surinktus ir teisme patikrintus įrodymus, tačiau nevertino jų, neanalizavo jų reikšmės, nustatant , ar šie įrodymai patvirtina D. G. kaltumą ar nekaltumą, išvadą dėl jos nekaltumo pateikė atsietai nuo įrodymų .

Tai, kad eismo įvykis, kurio metu išteisintoji D. G. savo vairuojamu automobiliu kliudė dviračiu važiavusį J. Č. , įvyko kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis, t. y. jai išvažiavus iš šalutinės A. Mickevičiaus gatvės į pagrindinę Kęstučio g. ir po posūkio į dešinę važiuojant Kęstučio gatve pėsčiųjų perėjoje nepraleidus ja važiavusio dviratininko J. Č. , o ne jos nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina sekantys įrodymai :

-nukentėjusioji A. Č., apklausta liudytoja , savo parodymais patvirtino, kad jos vyras J. Č. kiekvieną dieną važinėjo dviračiu tuo pačiu maršrutu : Vingio parku, iš jo A. Mickevičiaus g. pasiekęs Kęstučio g, ją kirsdavo skersai ir toliau važiuodavo link Gedimino prospekto . Įvykio dieną jis irgi išvažiavo tuo pačiu maršrutu, jis jokių reikalų neturėjo Kęstučio g. ir ta gatve tiesiai link Liubarto g. važiuoti neturėjo;

-tai, kad dviratininkas J. Č. aptariamo įvykio metu važiavo jo žmonos nurodytu maršrutu , t.y. skersai Kęstučio g. o ne išilgai jos Liubarto g. link, ir kad įvykis įvyko kaltinime nurodytomis aplinkybėmis , patvirtino tiesioginė eismo įvykio liudytoja E. K. , važiavusi automobiliu Kęstučio gatve nuo Liubarto g. pusės : ji tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad dviratininkas išilgai Kęstučio gatvės link Liubarto gatvės nevažiavo, jis nuo Kęstučio g. šaligatvio (toje pusėje iš kur iš A. Mickevičiaus g. į Kęstučio g. įvažiavo D. G.) dviračiu įvažiavo į Kęstučio g. važiuojamosios dalies perėją ar visai šalia jos ir ja pradėjo važiuoti skersai važiuojamosios dalies, kai tuo metu iš A. Mickevičiaus gatvės į A. Mickevičiaus – Kęstučio g. sankryžą įsukusi automobiliu Mazda 3 jį vairavusi D. G. ,. pasukusi Kęstučio gatve į dešinę pusę važiavo nedideliu greičiu Liubarto gatvės link ir kliudė automobilio dešinės pusės priekiniu ratu skersai važiuojamosios kelio dalies važiavusį dviratininką, kuris po automobilio smūgio į priekinį dviračio ratą nukrito važiuojamojoje kelio dalyje . Vairuotoja po įvažiavimo iš A. Mickevičiaus gatvės į Kęstučio g. nebuvo sustojusi prieš nereguliuojamą perėją, kuria ar šalia kurios važiavo dviratininkas . Anot liudytojos , automobilio vairuotoja nematė į perėją nuo šaligatvio įvažiavusio dviratininko, nes ji, įvažiuodama iš šalutinės gatvės į pagrindinę, žiūrėjo ne į dešinę pusę, į kurią suko, bet žiūrėjo į kairę, ar neatvažiuoja kokia transporto priemonė . Taip pat pagal liudytoją , dviratininkas , įvažiavęs į perėją, galėjo nematyti į Kęstučio gatvę įvažiavusio automobilio ir pasukusio link perėjos , kuria ar šalia kurios jis važiavo , nes jis buvo nugara į vairuotojos D. G. vairuojamą automobilį. Įvykio vietoje jai vairuotoja sakė, kad ji dviratininko nematė. (t. 1 b.l. 62-63, 64-67, 68, t. 2 b.l. 76-78 ). Liudytoja E. K. savo parodymus patvirtino akistatos su išteisintąja D. G. metu (t. 1 b.l 102-103);

-Ikiteisminio tyrimo pradžioje, neturint pakankamų duomenų įtarimui dėl J. Č. sužalojimo eismo įvykio metu pareikšti, išteisintoji D. G. , 2007-12-06 apklausta liudytoja , patvirtino liudytojos E. K. parodymus dėl jos važiavimo maršruto , kad ji betarpiškai prieš eismo įvykį , į pagrindinę gatvę- Kęstučio g. Vilniuje išvažiavo sankryžoje Kęstučio g. – A, Mickevičiaus g. iš šalutinės gatvės – A. Mickevičiaus g. ir išvažiavusi , paskusi į dešinę , toliau važiuodama Kęstučio g. Liubarto g. link, stabtelėjo prieš pėsčiųjų perėją , praleisdama ja einančią pėsčiąją. Pradėjus važiuoti 10-20 km/ val. greičiu, jau už pėsčiųjų perėjos staiga prieš ją pasuko Kęstučio g. ta pačia kryptimi važiavęs dviratininkas, ji vengdama užvažiavimo, stabdydama išvažiavo į priešingą eismo juostą , bet dviratininkas kaire dviračio rankena atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį sparną ir nukrito važiuojamojoje kelio dalyje (t.1 b.l. 74-76) . Tokius savo parodymus išteisintoji D. G. 2008-04-25 patvirtino įvykio vietoje (t. 1 b.l. 76-79, 80). Tai, kad aptariamas eismo įvykis įvyko Kęstučio g. Vilniuje pėsčiųjų perėjoje , esančioje už A. Mickevičiaus g.- Kęstučio g. sankryžos, išteisintajai D. G. išvažiavus iš šalutinės A. Mickevičiaus g . į pagrindinę Kęstučio g. ir ja važiuojant toliau link Liubarto g. , pati išteisintoji patvirtino savo 2007-12-07 pareiškime, rašytame draudimo bendrovei „Ergo“ , pranešdama apie draudiminį įvykį (t. 1 b.l. 179). 2008-11-19 išteisintoji D. G., apklausta įtariamąja , savo parodymus dėl važiavimo maršruto pakeitė , nurodydama, kad ji betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo Kęstučio gatve link Liubarto gatvės, į Kęstučio gatvę ji per kvartalą išsuko anksčiau iš Treniotos g. , kuri yra per kelias gatves paraleli A. Mickevičiaus gatvei, pavažiavus apie 300 metrų ir pravažiavus Kęstučio g. – A. Mickevičiaus g. sankryžą , ji prieš nereguliuojamą perėją sustabdė automobilį, nes ja ėjo moteris, po to ta pačia kryptimi pradėjus važiuoti apie 20 km/ val. greičiu, jai įvažiavus į pėsčiųjų perėją , ji pamatė, kad ta pačia kryptimi jau už perėjos važiavęs dviratininkas, staiga pasuko prieš jos automobilį , likus tarp jų maždaug 4 metrų atstumui. Ji , vengdama užvažiavimo , stabdydama išvažiavo į kitą eismo juostą, sustojus pamatė dviratininką, apžergus dviratį, gulintį ant kelio. Kada ir kuria dalimi ji automobiliu kontaktavo su dviratininku, nejuto (t. 1 b.l. 92-93, 95, 109). Tokius parodymus išteisintoji patvirtino 2008-12-18 įvykio vietoje, nurodydama, kad prieš pasukant dviratininkui prieš jos vairuojamą automobilį, jis buvo apie 2, 40 m. už pėsčiųjų perėjos, o jos automobilis apie 0,20 m. jos neprivažiavęs (t. 1 b.l. 96-98, 99, t. 2 b.l. 101-102 ). Atliekant pakartotinai išteisintosios D. G. parodymų patikrinimą , ji jau nurodė, kad dviratininkas buvęs priešais jos automobilį apie 1 metrą atstumu , kai staiga pasuko į kairę prieš jos automobilį (t. 2 b.l. 166-169, 170,171, 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178).

Apeliacinė instancija , vertindama liudytojos E. K. parodymus , kuri tiesiogiai matė patį eismo įvykį , ir kuri šiais parodymais paneigia išteisintosios D. G. versiją , neva jai netikėtą kliūtį sudarė pats dviratininkas, likus mažam atstumui pasukęs prieš jos vairuojamą automobilį , mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo šios liudytojų parodymų nevertinti kaip patikimo įrodymų šaltinio. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad liudytoja neturi jokio pagrindo ar motyvo apkalbėti išteisintąją , jos parodymai dėl išteisintosios D. G. važiavimo maršruto atitinka pastarosios pradinius parodymus , kiti jos parodymai dėl dviratininko J. Č. važiavimo maršruto atitinka jo sutuoktinės A. Č. parodymus apie įprastinį jo važiavimo dviračiu maršrutą. Tai, kad dviratininkas J. Č. buvo sužalotas eismo įvykyje tomis aplinkybėmis, kurias nurodė liudytoja E. K., nepaneigia ir ėismo įvykio tyrimą atlikęs ekspertas Miroslav Račkovskij , kuris specialisto išvadoje patvirtino, kad tokia įvykio eiga, kuri inkriminuota D. G. tikėtina ir kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo Automobilio „Mazda 3“ vairuotojos D. G. veiksmai – sankryžoje sukdama į dešinę pės čiųjų perėjoje nepraleido jos važiavimo kryptį kirtusio dviratininko J. Č. ( Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2008-09-17 išvados Nr. 11-1182 (08) 1p.). Liudytojas D. M. , atvažiavęs į įvykio vietą jau po to , kai jis buvo įvykęs, teigia, kad įvykio vietoje nematęs jokio automobilio, kuriuo kaip teigia liudytoja E. K., ji važiavo, kai pamatė jos akivaizdoje kylantį eismo įvykį (t. 2 b.l.10), tačiau kolegija nemano, jog liudytojos E. K. nebuvo įvykio vietoje ir ji negalėjo matyti tų aplinkybių , apie kurias davė parodymus. Pats liudytojas pripažįsta, kad jis nebuvo itin atidus aplinkai, jis nurodo rūpinęsis nukentėjusiuoju , matęs įvykio vietoje moterį. Tai, kad įvykio vietoje buvo liudytoja E. K., neneigia ir pati išteisintoji D. G. , tą patvirtina ir įrašas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos priežiūros tarnybos 2007-12-04 pažymoje apie kelių eismo įvykį, kurioje kaip mačiusią įvykį yra nurodyta E. K..

Kolegija, vertindama išteisintosios D. G. poziciją, atkreipia dėmesį, kad ji pakeitė parodymus dėl savo važiavimo maršruto tik po to, kai buvo gauta specialisto išvada, kurioje buvo aptarta situacija , kaip ekspertas vertina jos veiksmus, kai ji išvažiavo iš šalutinės A. Mickevičiaus gatvės į pagrindinę – Kęstučio gatvę , tokiu atveju jos veiksmai vertinami kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, ir kaip ekspertas vertina jos veiksmus, kai dviratininkas ir ji važiuoja tiesiai Kęstučio g. ir dviratininkas netikėtai jai pasuka prieš jos automobilį, tokiu atveju dviratininko veiksmai vertinami kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Kolegijos nuomone, išteisintoji D. G. , pakeitusi savo parodymus, eismo įvykio situaciją apibūdindama taip, kaip jai naudinga, tuo siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip vertindama išteisintosios D. G. gynybinę poziciją, kolegija be anksčiau paminėtų motyvų dėl jos pirminių parodymų atitikimo liudytojos E. K. parodymams, pažymi , kad išteisintosios motyvai dėl parodymų pakeitimo yra neįtikinantys, nelogiški . Išteisintoji teigia, kad ji, būdama susijaudinusi dėl eismo įvykio, suklydo, nurodydama jos važiavimo iki įvykio maršrutą, tačiau apeliacijos instancijos nuomone, dar būtų galima paaiškinti jos suklydimą dėl susijaudinimo , kai buvo apklausta pirmą kartą, taip pat pranešdama draudimui, nes tai buvo praėjus tik trims dienoms po įvykio, tačiau toks suklydimas dėl susijaudinimo nėra pateisinamas, kai ji tokius pat parodymus davė 2008-04-25 , tikrinant jos parodymus įvykio vietoje , kai po eismo įvykio buvo praėję daugiau nei keturi mėnesiai. Apklausta liudytoja – tyrėja A. A. , kuri su išteisintąja atliko proceso veiksmus, patvirtino, kad išteisintoji parodymus davė geranoriškai, jos atžvilgiu nebuvo daroma jokio spaudimo , jos būsena procesinių veiksmų atlikimo metu nekėlė jokių abejonių , su procesiniais dokumentais išteisintoji susipažino, juos perskaitydama , patvirtino jos surašytų parodymų teisingumą, pasirašydama procesinių veiksmų protokoluose. Liudytojas E. B. savo parodymais iš dalies patvirtino išteisintosios D. G. versiją, kad ji aptariamu laiku važiavusi Kęstučio gatve link Liubarto gatvės, nės jis jos automobilį matė pravažiuojant ( t. 2 b.l. 10-13), tačiau kolegija tokiais šio liudytojo parodymais netiki, nes jo nurodytos apliniybės prieštarauja išteisintosios D. G. pradiniams parodymams , kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš bylos duomenų yra žinoma, kad išteisintosios D. G. mama yra šio liudytojo vaiko auklėtoja, todėl jis gali siekti padėti išteisintajai išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinio nagrinėjimo metu atlikus aptariamo eismo įvykio ekspertizę , nesant objektyvių įrodymų ( automobilio Mazda 3 , dviračio judėjimo pėdsakų) paneigiančių ar patvirtinančių išteisintosios D. G. versiją apie eismo įvykio kilimo aplinkybes, buvo pripažinta , kad techniniu požiūriu abi išteisintosios D. G. nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės yra paaiškinamos (t. 2 b.l. 192-200, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-04-20 ekspertizės aktas Nr. 11-2902(10)), tačiau kolegija visgi mano, kad aptariamas eismo įvykis įvyko kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad išteisintoji D. G. klaidina teismą , nurodydama ją reabilituojančias įvykio aplinkybes , be anksčiau aptartų motyvų patvirtina jos parodymų neatitikimas byloje nustatytoms įvykio aplinkybėms, tokie neatitikimai tik patvirtina išteisinatajai inkriminuoto kaltinimo teisingumą : ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo pirmoje ir antroje instancijose metu nurodė, kad eismo įvykis įvyko Kęstučio gatvėje už perėjos, žiūrint Liubarto gatvės link, tačiau tokią aplinkybę be liudytojos E. K. parodymų nuneigia aukščiau paminėtos eismo įvykio tyrimo ekspertizės išvada, kad dviratininkas su automobiliu susidūrė Kęstučio g. važiuojamosios dalies viduryje ties tolimuoju pėsčiųjų perėjos kraštu , žiūrint Liubarto g. link, tokia išvada prieštarauja išteisintosios teiginiui, kad dviratininkas, važiavęs Liubarto g. link ir pravažiavęs perėją , staiga pasuko prieš jos vairuojamą automobilį, skersai kirsdamas jos važiavimo kryptį. Taip pat išteisintosios D. G. versijai, kad ji važiavo tiesiai Kęstučio gatve link Liubarto gatvės, o neišsuko į Kęstučio gatvę sankryžoje su A. Mickevičiaus gatve, prieštarauja jos pačios nurodytos aplinkybės, kad neva Kęstučio gatvės matomumą trukdė augantys dideli medžiai, krūmai , tvora , dėžė ir pan. ( 2010-10-01 teisiamajme posėdyje išteisintosios D. G. parodymai) . Iš byloje nustatytų įrodymų (Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, fotonuotraukose prie protokolo, duomenų, liudytojų parodymų ), tokios kliūtys matomumui galėjo trukdyti tik tokiu atveju, jei buvo išvažiuojama iš A. Mickevičiaus gatvės sankryžoje su Kęstučio g. sukant į dešinę, tačiau važiuojant tiesiai pačia Kęstučio gatve, matomumas yra puikus, nes medžiai yra ne prie pat važiuojamosios dalies , jie auga šaligatvio zonoje, yra aukšti , jų šakų laja , esanti kamienų viršūnėse, netrukdo vairuotojų , važiuojančių pagrindine gatve, matomumui, kitos kliūtys : krūmai, dėžė , tvora yra už to šaligatvio kito krašto , kuris yra lygiagrečiai priešingas kraštui, esančiam prie važiuojamosios dalies, todėl irgi nesudaro jokių kliučių matomomui. Tokiais parodymais dėl neva esančių kliūčių matomumui išteisintoji netiesiogiai pripažįsta betarpiškai prieš jai inkriminuojamo eismo įvykio sukėlimą išvažiavusi iš A. Mickevičiaus gatvės į sankryžą su Kęstučio gatve, o ne važiavusi tiesiai Kęstučio gatve.

Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumą, nustato, kad D. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. : ji 2007 m. gruodžio 4 d., apie 14.00 val., Kęstučio-A.Mickevičiaus g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama UAB „Matininkai" priklausantį automobilį Mazda 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama A.Mickevičiaus gatve ir A.Mickevičiaus-Kęstučio g. sankryžoje sukdama į dešinę, buvo neatsargi ir neatidi, atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, nesustabdė vairuojamo automobilio ir partrenkė jos važiavimo kryptimi, iš dešinės pusės į kairę, pėsčiųjų perėjoje įvažiavusį dviratininką J. Č., dėl ko dviratininkui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, įsigal. 2003 m. balandžio l d. (Žin., 2003, Nr. 7-263) redakcija) 50, 53, 172, 173, 200 punktų reikalavimus.

Tai, kad išteisintosios D. G. veiksmai aptariamo eismo įvykio metu buvo nusikalstami, patvirtina ir jau aukščiau minėtos eismo įvykio ekspertizės išvada, kuria nustatyta, jog tuo atveju , jeigu automobilio Mazda 3 vairuotoja D. G. prieš eismo įvykį važiavo 10-20 20/val. greičiu A. Mickevičiaus g. ir suko į Kęstučio g. , tai pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo jos veiksmai- sankryžoje sukdama į dešinę nepraleido dviratininko , kurio važiavimo kryptį kirto (t. 2 b.l. 192-200, išvados 6 p.3p.p.).

Skundus nagrinėjančiam apygardos teismui nustačius, kad aptariamas eismo įvykis kilo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis , teismas smulkiau neanalizuoja aukščiau minėtos eismo įvykio ekspertizės išvadų, kuriose aptariamos situacijos , susijusios su išteisintosios iškelta kita eismo įvykio kilimo versija.

Vertinant vairuotojos D. G. kaltumą, apeliacinė instancija mano, kad aptariamoje eismo įvykio situacijoje gana didelę reikšmę turėjo ir paties dviratrininko J. Č. neatsargumas : jis nuo šaligatvio įvažiavo į nereguliuojamą perėją ir ja važiavo įstrižai kelio neįsitikinęs , kad kerta važiavimo juostą kitam eismo dalyviui – išteisintajai D. G., nors sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 50, 53 p. reikalavimais, jis kaip eismo dalyvis privalėjo savo elgesį grįsti savitarpio pagalba ir atsargumu , laikytis eismo dakyviams privalomų atsargumo priemonių.. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytoje eismo įvykio situacijoje dviratininkas J. Č. elgėsi neatsargiai , patvirtina Lietuvos teismo ekspertizių centro eismo įvykių tyrimo skyriaus 2008-09-17 specialisto išvada Nr.11-1182(08), kuria nustatyta, kad dviratininko J. Č. veiksmai – įvažiavus į pėsčiųjų perėją prieš artėjantį automobilį „Mazda 3“ , neįsitikinus , kad tai bus saugu ir atsitrenkus į automobilį , sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1 b.l. 28-30), tą patį dėl dviratininko J. Č. veiksmų nustatė ir eismo įvykio ekspertizė (t. 2 b.l. 192-200).

Išteisintoji D. G. teisiama už neatsargaus nusikaltimo padarymą , praeityje teista nebuvo (t. 1 b.l. 115 ), administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 2003-10-07-2008-05-14 laikotarpiu 6 kartus (t. 1 b.l. 116-117), nebuvo gydyta Vilniaus psichiatrijos ligoninėje , nėra įrašyta į narkologinę įskaitą (t. 1 b.l. 112, 113, ). Pagal pačios išteisintosios D. G. paaiškinimus , taip pat iš rašto dėl automobilio „Mazda 3 „ sugadinimo, yra žinoma, kad ji dirba UAB korporacijoje „Matininkai“ (t. 1 b.l. 71). Išteisintosios D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant išteisintajai D. G. bausmę, teismas atsižvelgia į jos padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad jos veika priskirtina prie neatsargių, į jos asmenį apibūdinančias savybes. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo- J. Č. savo veiksmais , nurodytais aukščiau, iš dalies sąlygojo eismo įvykį. Išteisintajai D. G. skirtina įstatyme, reglamentuojančiame baudžiamąją atsakomybę už jos padarytą veiką, numatyta bauda . Nuteistoji D. G. aptariamo eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau jos padaryti pažeidimai nebuvo itin grubūs, eismo įvykyje nukentėjęs J. G. taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl kolegija mano, kad nėra teisinio pagrindo išteisintajai D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, juolab, kad išteisintosios tiesioginis darbas yra susijęs su teise vairuoti transporto priemonę.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu tiesiogiai buvo sužalotas J. Č., todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 28 str., nukentėjusiuoju , o esant pagrindui pareikšti civilinį ieškinį , ir civiliniu ieškovu turėjo būti pripažinta ne jo sutuoktinė A. Č. , o jis pats. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė (fizinė, moralinė) žalos. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl nepilnametystės ar neveiksnumo pats negali baudžiamojoje byloje ginti savo interesų, toks asmuo procesinėmis teisėmis gali naudotis per atstovą pagal įstatymą. BPK 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prokuroro ar teismo nutartimi atstovais pagal įstatymą gali būti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo , ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis , šeimos nariui ar artimajam giminaičiui , pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą . Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad J. Č. būtų pripažintas neveiksniu, tačiau byloje esantys medicininiai duomenys (t. 1 b.l. 33, 37, 38, 39-40, 159, t. 3 b.l. 38,39), patvirtina, kad eismo įvykyje nukentėjęs J. Č. dėl sveikatos būklės neturėjo ir neturi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei apeliacinių skundų nagrinėjimo stadijoje galimybių pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis , todėl jo interesus šioje baudžiamojoje byloje turėjo atstovauti jo atstovas. Kolegijos nuomone, tą byloje padarė nukentėjusiąja pripažinta jo sutuoktinė A. Č.. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 28 str, nuostatomis , A. Č. negalėjo būti pripažinta nei nukentėjusiąja , nei civiline ieškove , nes aptariamo įvykio metu tiesiogiai nukentėjo ne ji, ji galėjo būti pripažinta tik nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo tiesiogiai nukentėjusiojo eismo įvykio metu J. Č. atstove, tačiau, kolegija mano, kad šis procesinis pažeidimas iš esmės netrukdo kolegijai tinkamai įvertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, jas teisiškai įvertinti, juolab , kad tiek nukentėjusiojo , tiek jo atstovo procesinės teisės ir pareigos yra vienodos . Lietuvos Respublikos BPK 53 str. 3 d. numatyta galimybė atstovauti nukentėjusiojo interesus šeimos nariams ar artimiesiems turi būti nustatyta prokuroro ar teismo sprendimais, ko šiuo atveju nebuvo , tačiau tai, kad šioje byloje prokuroras surašė kaltinamąjį aktą, palaikė teisme nukentėjusiąja pripažintos A. Č. poziciją, ją palaikė ir apeliaciniame skunde , taip pat tai, kad tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinė instancija leido A. Č. dalyvauti procese nukentėjusiosios teisėmis, rodo, kad jos dalyvavimas tiek ikiteisminiame procese, tiek teisminiame procese buvo pripažintas , per šiuos procesus A. Č. buvo suteiktos teisės, kuriomis ji atstovavo eismo įvykyje nukentėjusįjį J. Č.. Kolegija, pripažindama, kad A. Č. procese dalyvauja teisėtai ir pagrįstai, mano, kad formalūs pažeidimai dėl jos pripažinimo ne nukentėjusiojo atstovu , bet nukentėjusiąja, formalūs pažeidimai procesiniame dokumente, kuriuo ji pripažinta nukentėjusiąja, negali būti vada ją eliminuoti iš proceso dalyvių ir nenagrinėti jos apeliacinio skundo, juolab, kad savo pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu ji reiškė ir gynė ne savo asmeninius interesus ir teises, bet tiesiogiai eismo įvykyje nukentėjusiojo savo vyro J. Č. interesus ir teises.

Teisminio nagrinėjimo metu A. Č., atstovaujanti eismo įvykio metu nukentėjusį J. Č. , pareiškė civilinį ieškinį, prašydama savo naudai iš veikos kaltininkės D. G. priteisti 100000 Litų neturtinės žalos, tokį ieškinį motyvuodama dvasiniais išgyvenimais dėl vyro blogos sveikatos, gyvenimo kokybės pablogėjimo . (t. 2 b.l. 172-174). Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, šio reikalavimo nesprendė, nors, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 307 str. nuostatomis, turėjo tuo klausimu priimti tinkamą sprendimą. Kaip jau buvo anksčiau paminėta, pati A. Č. , tiesiogiai nenukentėjusi nuo neatsargių D. G. nusikalstamų veiksmų, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokią teisę turi tiesiogiai patyręs žalą J. Č. ( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 28 str., eismo įvykio metu nukentėjęs J. Č. turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, kadangi jis tiesiogiai nukentėjo nuo nusikaltimo, kaip nukentėjęs nuo nusikaltimo jis įgijo teisę į civilinį ieškinį, bet kolegija mano, kad dėl formalių neesminių pažeidimų jis negali prarasti savo teisių , juolab, kad byloje nėra jokio ginčo, kad jis iš tikrųjų nukentėjo aptariamo eismo įvykio metu, D. G. inkriminuotame kaltinime jis yra įvardintas nukentėjusiuoju. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu J. Č. dėl sužalojimų galvos srityje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio J. Č. buvo gydomas nuo 2007-12-04 iki 2007-12-21 VGPU ligoninėje, po to buvo gydomas Marcinkevičiaus slaugos ligoninėje , dėl patirtų sužalojimų su juo apsunkintas kontaktas, jis vangokas, kalba nerišliai, neaiškiai, sunkiai suvokia pačius elementariausius paliepimus, vietoje ir laike neorientuotas, neatpažįsta artimųjų , grubūs atminties sutrikimai, sutrikęs kūno schemos suvokimas, nuo 2008-01-14 terminuotai, po to nuo 2012-04-16 neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ( Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyriaus 2012-05-15 pažyma Nr. A733-1054). Šios aplinkybės rodo, kad J. Č., iki eismo įvykio buvęs pagal savo amžių sveikas žmogus, gyvenęs aktyvų gyvenimą, nuo 2007-12-04 jis yra fiziškai ir dvasiškai suluošintas, eismo įvykio metu patirtos pasekmės yra neatitaisomos . Atsižvelgus į tai, taip pat atsižvelgus į D. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad ji tą veiką padarė neatsargiais veiksmais, taip pat atsižvelgus į tą aplinkybę, kad tam tikra dalimi eismo įvykį sąlygojo ir neatsargūs paties J. Č. veiksmai , pastarajam priteistina mažesnio dydžio neturtinė žala, nei to prašo jo interesus atstovaujanti A. Č.. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.2 d.). Iš bylos duomenų yra žinoma, kad UADB „Ergo Lietuva“ 2009-08-24, 08-26 išmokėjo J. Č. 1726, 40 Litų neturtinei žalai atlyginti ( t. 2 b.l. 72), todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, šia suma šis dydis mažintinas. Nustatytas neturtinės žalos dydis priteistinas iš D. G., kolegijai nenustačius, kad ji aptariamo eismo įvykio metu, vairuodama UAB Korporacija „M“ (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį, vykdė darbines funkcijas. Iš byloje pateiktų duomenų kolegijai yra žinoma, kad D. G. aptariamo eismo įvykio metu buvo darbiniuose santykiuose su UAB „Matininkai“, ir vairavo bendrovei priklausantį automobilį (t. 2 b .l. 222-225, 227-228,229-233), tačiau taip pat yra nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu D. G. turėjo būti komandiruotėje Kauno skyriuje kadastro darbų organizavimo klausimais , t.y. ji turėjo būti komandiruotėje Kaune nuo 2007-12-04 iki 2007-12-06 (t. 2 b.l. 221, 226), tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, D. G. tuo laiku, kai turėjo būti komandiruotėje, buvo Vilniuje ir važiavo Mickevičiaus-Kęstučio gatvių rajone , kur , pasak jos, ji prieš tai buvo užsukusi į tame rajone esantį grožio saloną „E“ (duomenys pakeisti). D. G. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos buvimas aptariamu laiku Vilniuje buvo susijęs su darbinių funkcijų vykdymu . Kolegija, nustatydama iš D. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ji turi darbines pajamas, pati D. G. nepateikė jokių įrodymų apie savo materialinę padėtį , kurie būtų vada mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį.

Iš byloje esančių duomenų ( orderio, pinigų priėmimo kvitų, teisiamųjų posėdžių protokolų, ieškinio pareiškimo) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja pripažintą A. Č. teisminio nagrinėjimo metu bei apeliacinio proceso metu atstovavo advokatas Vladislav Latušinskij, kuris ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo posėdžiuose ir pan., dėl to A. Č. turėjo 2100 Litų išlaidų. Šiuo procesiniu dokumentu išteisintoji D. G. bus pripažinta kalta, todėl ji kaip kaltas asmuo turi atlyginti jos turėtas išlaidas . Dėl šių motyvų šios išlaidos priteistinos iš nusikalstamos veikos kaltininkės D. G. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).

Dėl išdėstytų aukščiau motyvų išteisinamasis nuosprendis naikintinas, priimant išteisintosios D. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros , A. Č. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendį, priimtą D. G. atžvilgiu , panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikso BK 281 str. 3 d. ir paskirti jai 38 MGL dydžio ( 4940 Litų: keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt Litų ) baudą.

Priteisti J. Č. iš D. G. neturtinės žalos atlyginimui 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių ) Litų.

Priteisti iš D. G. A. Č. 2100 ( du tūkstančius vieną šimtą ) Litų už išlaidas advokatui.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.