Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad E. M. ir I. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- E. M., I. K., A. V., K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2016 m. rugsėjo 4 d. apie 18.55 val. prekybos centre „GO9“, esančiame Gedimino pr. 9,Vilniuje, I. K. ir E. M. susitarė pagrobti svetimą turtą. E. M. pakėlus I. K. bei tokiu būdu padėjus I. K. perlipti atitvarą ir patekti į minėtame prekybos centre esančios siuvyklos patalpas, E. M. stebint aplinką I. K. perlipo per viršutinį atitvarą ir taip neteisėtai pateko į siuvyklos patalpas, kur iš spintos pagrobė grynuosius pinigus- 1 460 eurų, priklausančius A. V., po ko minėtus pinigus I. K. ir E. M. pasidalino.

Vagystė iš patalpų, esančių Gedimino pr. 49/Gynėjų g. 2, Vilniuje

Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad 2016 m. spalio 8 d. vakare jis eidamas pamatė restorano, esančio Gedimino pr. 49/Gynėjų g. 2, Vilniuje, tarnybines patalpas bei laiptus, einančius į apačią, duris ir prie durų esantį mažą langą. Paėmęs kumščio dydžio akmenį pastarąjį jis metė į langą, bet signalizacija nesuveikė. Tada jis pro išdaužtą langą įkišo ranką, atidarė langą ir įlipo į vidų. Suveikė signalizacija. Jis nubėgo iki kasos, paėmė grynuosius pinigus, cigaretes ir pabėgo. Kiek pinigų jis paėmė, jis neprisimena. Jokio telefono jis neėmė. Kasoje galėjo būti 180 eurų ir 8 pakeliai cigarečių. Tai buvo kontrabandinės cigaretės „Minsk“. Jokio telefono jis nematė. Iš minėtų patalpų jis pabėgo išlipęs per sudaužytą langą.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad 2016 m. spalio 8 d. apie 23.00 val. jis vaikštinėjo po miesto centrą. Priėjęs iki Seimo rūmų jis pamatė kinų restoraną. Pamačius tarnybinių patalpų langą, kuris buvo uždarytas, jam kilo mintis šį restoraną apvogti. Radęs akmenį pastarąjį jis metė į tarnybinių patalpų apatinį langą. Langas sudužo, pro išdaužtą lango stiklą jis įkišo ranką, atidarė langą iš vidaus ir pro atidarytą langą įlipo į vidų. Jis iš karto nubėgo prie kasos aparato, iš kur paėmė visus stambesnius pinigus, buvusius kasoje, tikslios sumos jis neatsimena, gali būti pranešime apie įtarimą nurodyta suma. Po to pro tą patį išdaužtą langą jis išlipo iš restorano. Apie mobiliojo ryšio telefono vagystę jis nieko parodyti negali, nes telefoną „iPhone 4“ pavogė ne jis. Jis iš kinų restorano pavogė tik grynuosius pinigus iš kasos. Pinigus jis išleido savo reikmėms (T. 2, b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu Y. C. parodė, kad jis dirba restorane „Rytų restoranas“ virėju. 2016 m. spalio 8 d. apie 23.00 val. restorano „Rytų restoranas“, esančio Gedimino pr. 49/Gynėjų g. 2, Vilniuje, tarnybinėse patalpose po darbo jam priklausančioje persirengimo spintelėje jis paliko 150 eurų vertės savo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone4“, telefone buvo UAB „Tele2“ SIM kortelė „Pildyk“, telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), SIM kortelės vertė- 5 eurai. 2016 m. spalio 9 d. apie 10.00 val. jis atėjo į darbą, užėjo į persirengimo kambarį ir pamatė, kad spintelėje nėra jam priklausančio telefono. Iš restorano darbuotojų jis sužinojo, kad naktį buvo apvogtas restoranas. Dėl vagystės jis patyrė 155 eurų turtinę žalą (T. 1, b. l. 173, 178).

Ikiteisminio tyrimo metu D. Y. K. parodė, kad jis gyvena restorano patalpose. Į patalpas jis grįžo 2016 m. spalio 8 d. apie 23.44 val. Nuėjęs į virtuvę jis pamatė atvirą langą. Jis norėjo langą uždaryti, tačiau pamatė, kad langas išdaužtas. Pakilęs į restorano salę jis pamatė atidarytą kasos aparatą. Tuo metu atvyko apsauga ir pranešė, kad suveikė judesio davikliai. Peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kamerų įrašus jis pamatė, kad pro langą į restoraną įsibrovė jam nepažįstamas vaikinas, kuris iš kasos aparato pavogė apie 200 eurų (T. 1, b. l. 156-158).

Patalpų, esančių Gedimino pr. 49/Gynėjų g. 2, Vilniuje, apžiūros metu nustatyta, kad išdaužtas virtuvės lango stiklas. Patalpose esančio kasos aparato stalčius atidarytas, stalčiaus skyriai, skirti banknotams, yra tušti (T. 1, b. l. 156-168).

Patalpų, esančių Gedimino pr. 49/Gynėjų g. 2, Vilniuje, vaizdo įraše užfiksuota, kad pro virtuvės langą į patalpas patenka vaikinas, kuris eina patalpose turėdamas telefoną, kuriame įjungta žibinto funkcija. Vaikinas prieina prie kasos aparato, esančio bare, atidaro kasos aparatą ir iš pastarojo išima pinigus, apieško stalus ir spinteles, kažką laikydamas kairėje rankoje pasišalina laipteliais į apačią, užlipa ant virtuvės stalo ir išlipa per langą iš virtuvės patalpų (T. 1, b. l. 183-186).

2016 m. spalio 9 d. UAB „Rytų restoranas“ inventorizacijos apraše nurodyta, kad inventorizacijos metu nustatytas 0,8 bloko cigarečių trūkumas (T. 1, b. l. 194-195).

2016 m. spalio 9 d. UAB „Rytų restoranas“ grynųjų pinigų inventorizacijos akte nurodyta, kad inventorizacijos metu nustatytas 182 eurų grynųjų pinigų trūkumas (T. 2, b. l. 3).

Teismas pažymi, kad I. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- I. K., D. Y. K.ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys, inventorizacijos metu gauti duomenys, taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2016 m. spalio 8 d. apie 23.37 val. I. K. išdaužė UAB „Rytų restoranas“ valdomų patalpų, esančių Gedimino pr. 49/Gynėjų g. 2, Vilniuje, virtuvės langą, pro kurį neteisėtai patekęs į minėtas patalpas iš kasos aparato pagrobė UAB „Rytų restoranas“ priklausančius grynuosius pinigus- 182 eurus, taip pat iš patalpų pagrobė UAB „Rytų restoranas“ priklausančius bendros 24,88 eurų vertės 8 pakelius cigarečių „Marlboro“, t. y. pagrobė svetimą UAB „Rytų restoranas“ priklausantį 206,88 eurų vertės turtą.

I. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2016 m. spalio 8 d. vagystės iš patalpų, esančių Gedimino pr. 49/Gynėjų g. 2, Vilniuje, metu iš tarnybinėse patalpose esančios persirengimo spintelės pagrobė Y. C. priklausantį 150 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone4“ su jame buvusia 5 eurų vertės UAB „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad patekęs į restorano „Rytai“ tarnybines patalpas jis pagrobė tik kasoje buvusius pinigus bei cigaretes, tačiau judriojo ryšio telefono „i Phone 4“ jis negrobė. Teisiamojo posėdžio metu nepavyko apklausti Y. C., taigi teismui nepavyko patikrinti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui Y. C. duotų parodymų. Nesant jokių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui Y. C. duotus parodymus, konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu nepasitvirtino I. K. įkaltinama aplinkybė, jog jis 2016 m. spalio 8 d. vagystės iš patalpų, esančių Gedimino pr. 49/Gynėjų g. 2, Vilniuje, metu pagrobė Y. C. priklausantį turtą.

Vagystė iš patalpų, esančių Konstantino Kalinausko g. 2, Vilniuje

Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad dėl 2016 m. spalio 10 d. vakare, būdamas namie, jis nusprendė važiuoti iki centro. Eidamas pro Pylimo gatvėje esančią polikliniką, pro kiemus, jis pamatė kavinę „N. I.“ ir nusprendė ją apvogti. Priėjęs iš gatvės pusės, kur yra tarnybinės patalpos, jis pamatė atidarytą langą, žaliuzės buvo truputį nuleistos, bet pats langas buvo atidarytas. Jis įėjo į vidų, pavaikščiojo. Signalizacija suveikė, dėl ko jis išėjo. Po kurio laiko jis grįžo pažiūrėti, ar atvažiavo apsauga. Pamatęs, kad apsaugos nėra, jis įlipo į vidų, priėjo prie kasos aparato ir paėmė kažkiek grynųjų pinigų, po kasos aparatu jis dar rado kažkiek pinigų. Iš viso jis iš kasos aparato pavogė apie 80 eurų. Pamatęs tarnybines patalpas, kurių durys buvo stiklintos, jis šias bandė išlaužti koja, petimi, bet durys neišlūžo. Tada jis pamatė, kad iš vidaus prie durų guli akmuo. Paėmęs akmenį pastarąjį jis metė į langą ir, išdaužęs langą, įlipo į vidų. Užlipęs ant sienos kabojusio seifo jis pastarąjį išlaužė, išsinešė iš restorano, nunešė į užkampį ir seifą išlaužė. Seifas svėrė apie 20 kg. Seife buvo du vokeliai, kasos kvitai ir ant kvitų buvo padėti grynieji pinigai- apie 200-300 eurų, kuriuos jis paėmė. Už vogtus pinigus jis nusipirko batus. Jis nepripažįsta, kad iš seifo jis pavogė 4 000 eurų- jei ten būtų 4 000 eurų, tai jo tikrai jau nebūtų Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad 2016 m. spalio 10 d. apie 23.00 val. jis ėjo pro indų restoraną „N. I.“ ir pamatė, kad restorano apsauginės žaliuzės ne iki galo uždarytos. Jis šiek tiek pakėlė žaliuzę ir pastūmė langą, kuris buvo atidarytas. Pro atidarytą langą jis įlipo į vidų, iš karto pribėgo prie kasos aparato, iš kurio pavogė apie 100 eurų, po to pro langą išlipo iš restorano ir pabėgo. Maždaug po dviejų valandų jis vėl grįžo į tą patį restoraną, pamatė, kad niekas kaip ir nepastebėjo, jog jis įlipo į restoraną, ir nusprendė dar kartą patekti į vidų ir pavogti seifą, kurį jis pastebėjo įlipęs pirmą kartą. Jis pro atidarytą langą įlipo į vidų, nuėjo į tarnybines patalpas, kur pastebėjo seifą. Pastarasis buvo pritvirtintas prie sienos, tačiau jis stipriai patraukė seifą į save ir seifą pavogė. Prieš tai, kai pavogė seifą, jis išdaužė tarnybinių patalpų kabineto langą, kad galėtų patekti į vidų. Seifą jis išmetė prie „Reformatų“ stotelės esančios bažnyčios į krūmus. Seife buvo apie 100-200 eurų, nedaugiau, pinigai buvo smulkiomis kupiūromis po 5, 10 eurų. 4 000 eurų seife nebuvo. Pinigus jis išleido savo reikmėms (T. 2, b. l. 69-70).

Teisiamojo posėdžio metu K. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Restorano direktorius šiuo metu yra išvykęs. 2017 m. spalio 10 d. 09.30 val. jis atvyko į darbą, atidarė restoraną. Atidaręs duris jis pamatė, kad persuktas kasos aparatas ir viskas išmėtyta. Jis suprato, kad kažkas įvyko. Nuėjęs link ofiso jis pamatė išdaužtą durų stiklą ir net neatidaręs durų jis pamatė, kad nėra seifo. Visa tai jis pamatė per išdaužtą durų langą. Jis nieko nelietė, pakvietė direktorių ir kitus, paskambino policijai. Pakelti seifą žmogus galėjo. Seife buvo dokumentai ir pinigai. Kiek pinigų buvo seife, jis nežino, neskaičiavo. Direktoriaus žodžiais buvo apie 4 000 eurų. Jis negali garantuoti, ar seife buvo dokumentai, bet paprastai seife būna kažkokie dokumentai. Įmonėje buvo naudojami daugiau grynieji pinigai. Jeigu buvo atsiskaitoma kortele, pinigai keliaudavo į banką. Kai kurios operacijos- atsiskaitymai su darbuotojais, su tiekiančiomis įmonėmis- vyko grynaisiais pinigais. Kasos knyga saugoma pas kasininkę Viktoriją, buhalterinę apskaitą tvarko (duomenys neskelbtini)buhalterė I. D.. Priėjimą prie seifo turėjo direktorius ir kasininkė Viktorija.

Teisiamojo posėdžio metu V. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Dėl vagystės ji gali parodyti tik tiek, kad ji matė tik vaizdo įrašus. Direktorius buvo Indijoje, ji su kitu darbuotoju vakare uždarė restorano duris, išėjo į namus. Kitą rytą kolega jai paskambino ir paprašė atvažiuoti, iškvietė policiją. Kolega matė, kad buvo įsilaužta. Atvykusi policija viską užfiksavo, viską sutvarkė ir ji toliau dirbo. Vagystės metu dingo seifas ir kasoje buvę pinigai. Seife buvo pinigai, tikslios sumos ji nežino, apie 4 000 eurų, iš kasos dingo apie 100 eurų. Tuo metu ji buvo kasininkė. Po vagystės inventorizacija nebuvo daryta, nes ji nežinojo, kad reikia tai daryti. Apie tai, kad pagal kasos knygą nėra pastebėta trūkumo, ji negali nieko pasakyti. Darbuotojams vadovas palieka kasoje daugiau grynųjų pinigų- vadovas palieka 1 000 eurų ar 2 000 eurų, kad darbuotojai turėtų pinigų susimokėti už prekes. Tai, ką palieka vadovas, ji neįtraukia į kasos knygą. Ji supranta, kad už grynųjų pinigų neįtraukimą į buhalterinę apskaitą numatyta atsakomybė. Vadovas palikdavo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų. Iš seifo ji išimdavo ne visus pinigus, seife palikdavo pinigų. Pinigai buvo restorano, kurie turėjo būti apskaityti. Nebuvo išrašytas kasos pajamų orderis, nes vadovas atostogavo, ji kaip kasininkė nerašė kasos operacijų orderių. Ji kaip kasininkė išduodavo grynuosius pinigus, jokių dokumentų ji nepildydavo. 4 000 eurų buvo užfiksuoti kasos knygoje. Kiekvieną dieną ji palieka pinigus seife. Vadovas buvo išvykęs, todėl ji banke nepriduodavo pinigų. Restorane oficialių pareigų nėra, darbuotojai pasirašę tik darbo sutartį. Nors dokumentuose kasininkas nurodytas Y. P., bet kasą atidaro ir uždaro ji. Kas dirbo įvykio dieną su kasa, tas ir atsakingas materialiai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, kad ji dirba restorane „N. I.“ barmene. 2016 m. spalio 10 d. apie 22.00 val. ji išėjo iš restorano, pastarąjį ji paliko tvarkingą. 2016 m. spalio 11 d. apie 10.15 val. atėjusi į restoraną ji pamatė, kad išdaužus lango stiklą buvo patekta į restoraną, iš restorano tarnybinių patalpų buvo pavogtas seifas, kuriame buvo apie 4 000 eurų, iš restorano kasos aparato buvo pavogta 100 eurų (T. 2, b. l. 39-40).

Teisiamojo posėdžio metu Y. P. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis buvo išvykęs į Nepalą, į Lietuvą grįžo tik 2016 metų spalio 25-26 dienomis. Restoranas buvo apvogtas du kartus- vieną kartą liepos mėnesį, šis kartas buvo antrasis. Liepos mėnesį buvo pavogta apie 2 500 eurų. Inventorizacija liepos mėnesį nebuvo daryta. Viską paaiškinti gali buhalterė. Spalio mėnesio vagystės metu duryse buvo išdaužtas langas, iš kasos aparato, kur visada paliekami 100 eurų, buvo pavogti pinigai. Vagis sudaužė duris, pasiėmė visą seifą su visais raktais ir išbėgo pro langą. Viskas yra užfiksuota vaizdo įraše. Jis kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. Seife buvo pinigai, juk tai restoranas. Nieko daugiau nepavogė, tik pinigus. Viskas matosi vaizdo įraše. Iš seifo pavogė įmonei priklausančius 4 000 eurų. Inventorizacija buvo padaryta tik 2016 metų lapkričio 30 dieną, nes jis nežinojo, kad reikia greitai tai padaryti, turėjo ir kitų reikalų. Dingo ne visi inventorizacijos akte nurodyti pinigai, tik 4 000 eurų. Kasos knygoje fiksuojama kiekvienos dienos gaunami pinigai. Kitus pinigus jis pasiėmė kai važiavo į Indiją. Pagal dokumentus jis pasiėmė kitą sumą. Jis nežino, kas parašyta inventorizacijos akte. Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad jis išmokėjo 4 000 eurų- tai yra pavogti pinigai. Buhalterė gali paaiškinti, kodėl taip parašė. Pavogė tuos pinigus- 4 000 eurų, o kodėl tokius dokumentus padarė, buhalterė gali paaiškinti. Jei nėra pinigų, tai ir išrašė išlaidų orderį. Inventorizaciją atliko buhalterė I. D. praėjus 15-20 dienų po vagystės. Prieš išvykdamas jis seife paliko mažiau pinigų, bet per tą laiką suma pasikeitė, juk restoranas dirba. Jis negali pasakyti, kiek pinigų paliko apyvartai, gali pasakyti, kiek jis paėmė. Seife laikomi visi grynieji pinigai. Už prekes atsiskaitoma dalimi grynųjų pinigų, dalimi pavedimu. Buhalterė veda visą buhalteriją.

Teisiamojo posėdžio metu I. D. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), kuri sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini). Įmonė atneša dokumentus už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos, tada teikiama ataskaita SODRAI, VMI. Inventorizacija daroma vieną kartą per metus prie balanso. Dėl inventorizacijos įsakymą išleidžia direktorius, ji tik apdoroja dokumentus, kuriuos jai atneša, o inventorizacijos nedaro. Po vagysčių privaloma daryti inventorizaciją, atrodo tą pačią dieną, kai išaiškėja įvykis. Įmonė (duomenys neskelbtini) turi kasos aparatą, čekį įklijuoja į kasos knygą ir pinigai kažkur saugomi. Kasos knyga turi būti pildoma ne kasdien, ją pildo pagal dokumentus. Kasos knygą „(duomenys neskelbtini) pildo kiekvieną dieną po ataskaitos. Jai atneša kasos knygą, ji atskanuoja lapus, palieka sau kopiją ir dirba, kad teisingi būtų skaitikliai. Tai ji daro vieną kartą per mėnesį. Kartais direktorius pats atsiųsdavo atskanuotus dokumentus. Ataskaitas kasininkas turi pasirašyti kasdien. Ataskaitoje atsispindi kasos likutis, taip pat pinigų išėmimas ir įdėjimas. Kasos knyga- buhalterinis dokumentas. Kai yra trūkumas (vagystė), direktorius turi daryti inventorizaciją, nustatyti, kiek faktiškai turi pinigų ir kiek liko. Direktorius jai paskambino ir pasakė, kad pinigai pavogti, pasakė paruošti inventorizacijos aktą ir įsakymą. Po pirmos vagystės direktorius paskambino liepos 15 d. Ji paruošė dokumentus ir išsiuntė, o direktorius padarė inventorizaciją. Inventorizacijos rezultatai atsispindėti gal ir turėjo, bet ji pabijojo išskaičiuoti. Ji netikėjo, kad pinigai neatsiras. Čia gal ir jos klaida, kad iš karto ji nenurašė iš kasos pinigų. Pinigus ji nurašė po antros vagystes. Po antros vagystės inventorizacija buvo atlikta lapkričio 30 d. Direktorius buvo išvažiavęs ir atvažiavęs pasakė padaryti inventorizaciją, pasakė, kad reikia nurašyti pinigus, nes jų nėra kasoje. Ji parašė du kasos išlaidų orderius ir užfiksavo, kad tų pinigų kasoje nėra. Išlaidų orderiai pildomi tada, kai išmokami atlyginimai, išduodami pinigai iš kasos. Direktorius neišdavė pinigų. Ji nežinojo, kaip programoje pažymėti. Nurašyti pavogtus pinigus buvo direktoriaus sprendimas. Kasos išlaidų orderius pasirašyti turi tik direktorius, nes jis yra ir kasininkas. Buhalteris neturi pasirašyti kasos išlaidų orderius, nes įmonė veda apskaitą vieną kartą per mėnesį. Ji nedalyvauja kasos operacijose, ji yra tik kaip kontrolierė. Kasos išlaidų orderį turi pasirašyti direktorius, gavėjas ir kasininkas. Šiuo atveju gavėjas neturi būti nurodytas, nes įvyko vagystė. Šitas išlaidų orderis parašytas, nes ji nežinojo, kaip programoje minusuoti tuos pinigus. Nebuvo kito varianto. Pinigai kasos aparato knygoje fiksuojami kiekvieną dieną. Kasos aparato žurnale matosi kiekvienos dienos likutis.

Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) dienos fiskalines ataskaitas (T. 4, b. l. 25), I. D. parodė, kad pagal buhalterinius dokumentus spalio mėnesį užfiksuotos vagystės nėra. Dienai po vagystės pagal buhalteriją pinigai dar yra.

Patalpų, esančių Konstantino Kalinausko g. 2, Vilniuje, apžiūros metu nustatyta, kad išdaužtas durų stiklas. Patalpose esančio kasos aparato stalčius atidarytas, stalčiaus skyriai, skirti banknotams, yra tušti (T. 2, b. l. 26-34).

Patalpų, esančių Konstantino Kalinausko g. 2, Vilniuje, vaizdo įraše užfiksuota, kad į patalpas įeina vaikinas, turėdamas rankoje judriojo ryšio telefoną, kuriuo apšviečia patalpas. Priėjęs prie durų, jas daužo, po ko iš patalpos pasišalina. Vėliau grįžęs vėl daužo koja į duris ir per duryse esančią skylę pralenda į kitą patalpą; kitoje patalpoje, kur yra kasos aparatas, vaikinas apšviečia patalpą bei kasos aparatą, įeina į patalpą, prieina prie kasos aparato, pakelia pastarąjį, atidaro, kažką ištraukia, atidaro spintelės duris, patikrina spintelę ir iš patalpos pasišalina (T. 2, b. l. 50-58).

I. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. spalio 10 d. vagystės iš patalpų, esančių Konstantino Kalinausko g. 2, Vilniuje, metu pagrobė seifą, kuriame buvo 4 000 eurų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu I. K. teigė, kad iš restorano pavogtame seife buvo apie 200-300 eurų, 4 000 eurų seife nebuvo. Vertindamas šiuos I. K. parodymus teismas pažymi, kad I. K. kaltinamas pagrobęs juridiniam asmeniui- UAB (duomenys neskelbtini) priklausiusius pinigus. Pažymėtina, kad juridinis asmuo, vykdydamas ūkinę- komercinę veiklą, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, tame tarpe ir tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 2 punktu kasa- vieta, kurioje atliekamos ūkio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai. Tų pačių taisyklių 3 punkte imperatyviai nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o 16 punkte nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Tų pačių taisyklių 17 punkte nurodyta, kad kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje. Taigi šie teisės aktai pakankamai aiškiai apibrėžia kasininko ir buhalterio pareigas tvarkant grynųjų pinigų apskaitą. Teismas išsireikalavo nagrinėjamo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini) kasos knygų nuorašus, iš kurių matyti, kad grynųjų pinigų likutis kasoje 2016 m. rugsėjo 30 d. dienos pradžioje- 5 019,96 eurų, likutis 2016 m. rugsėjo 30 d. dienos pabaigoje- 5 569,16 eurų (T. 3, b. l. 19-20). Grynųjų pinigų likutis kasoje 2016 m. spalio 15 d. dienos pradžioje- 5 569,16 eurų, likutis 2016 m. spalio 15 d. dienos pabaigoje- 7 177,57 eurų. Grynųjų pinigų likutis kasoje 2016 m. spalio 24 d. dienos pradžioje- 7 177,57 eurų, likutis 2016 m. spalio 24 d. dienos pabaigoje- 6 832,37 eurų (T. 3, b. l. 15-17), taigi akivaizdu, kad grynųjų pinigų likutis kasoje prieš vagystę- 2016 m. rugsėjo 30 d. dienos pabaigoje- 5 569,16 eurų- buvo toks pats kaip ir po vagystės- UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos nuoraše nurodyta, kad grynųjų pinigų likutis kasoje 2016 m. spalio 15 d. dienos pradžioje- 5 569,16 eurų, kas leidžia teismui pagrįstai teigti, kad a) UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nusikalstamai (aplaidžiai), arba b) pavogtame seife buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaityti grynieji pinigai, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nusikalstamai (apgaulingai), arba c) nagrinėjamų įvykių metu grynieji pinigai iš seifo pavogti nebuvo. Pirmais dviem atvejais, t. y. konstatavus, kad nagrinėjamų įvykių metu seife buvo laikomi 4 000 eurų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, teisinė atsakomybė kiltų ir UAB (duomenys neskelbtini)vadovui ir/arba šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims. Vertindamas I. K. įkaltinamą aplinkybę, kad jis vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)valdomų patalpų metu pavogė seife buvusius 4 000 eurų, teismas pažymi ir tai, kad, kaip nurodyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 21 punkte, kasininkas, pastebėjęs, jog kasa apiplėšta, privalo tuoj pat informuoti ūkio subjekto vadovą. Apie tai nedelsiant pranešama policijai. Jos leidimu ūkio subjekto vadovo paskirta inventorizacijos komisija patikrina esamus pinigus. Patikrinimas įforminamas pinigų inventorizavimo aprašu (trimis egzemplioriais), rastos pinigų sumos įrašomos žodžiais ir skaitmenimis. Pirmas pinigų inventorizavimo aprašo egzempliorius lieka ūkio subjekte, antras atiduodamas policijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 9.3. punkte nurodyta, kad subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus, kai nustatomas plėšimo, vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo faktas arba vertybių gedimas (pagal nustatymo dienos būklę), įvyksta gaisras arba stichinė nelaimė (pagal gaisro arba stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę), – inventorizuojama turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo fakto arba vertybių gedimo nustatymo. Taigi šios teisės aktų nuostatos įpareigoja ūkio subjekto vadovą iš karto po vagystės inventorizuoti ūkio subjekto turtą. Teismas pažymi, kad, pavyzdžiui, UAB „Rytų restoranas“ turto inventorizaciją atliko kitą dieną po vagystės, tačiau UAB (duomenys neskelbtini)piniginių lėšų inventorizacija buvo atlikta tik 2016 m. lapkričio 30 d. Nors teisiamojo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini)vadovas Y. P. parodė, kad inventorizacija laiku atlikta nebuvo, nes jis vagystės metu buvo išvykęs į Nepalą, o grįžęs į Lietuvą turėjo kitų reikalų, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš 2016 m. spalio 24 d. įgaliojimo, tos pačios dienos rašto dėl patirtos turtinės žalos bei tos pačios dienos civilinio ieškinio (T. 2, b. l. 42, 45, 46), minėtus dokumentus pasirašė UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovas Y. P., taigi Y. P. jau 2016 m. spalio 24 d. buvo Lietuvoje ir turėjo bei galėjo nedelsdamas atlikti UAB (duomenys neskelbtini)inventorizaciją, tokiu būdu užfiksuodamas šiam baudžiamajam procesui reikšmingus duomenis, tačiau to nepadarė. Vertindamas teisiamojo posėdžio metu pateiktą 2016 m. lapkričio 30 d. datuotą UAB „(duomenys neskelbtini) piniginių lėšų inventorizacijos aktą teismas pažymi abejojantis, ar inventorizacija buvo atlikta būtent 2016 m. lapkričio 30 d., kadangi nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtas inventorizacijos aktas būtų pateiktas policijai, kaip to reikalauja Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 21 punkto nuostata. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių 4 000 eurų vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)faktą, konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu nepasitvirtino I. K. įkaltinama aplinkybė, jog jis 2016 m. spalio 10 d. vagystės iš patalpų, esančių Konstantino Kalinausko g. 2, Vilniuje, metu pagrobė seifą, kuriame buvo 4 000 eurų- baudžiamojo proceso metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2016 m. spalio 10 d. apie 23.40 val. I. K. išdaužė UAB (duomenys neskelbtini) valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administracijos kabineto langą, pro kurį neteisėtai patekęs į patalpas iš kasos aparato pagrobė UAB (duomenys neskelbtini)priklausančius grynuosius pinigus- 100 eurų, taip pat UAB (duomenys neskelbtini)priklausiusį 80 eurų vertės seifą, kuriame buvo 300 eurų, t. y. pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 480 eurų vertės turtą. Tai, kad vagystės metu seife buvo ne daugiau nei 300 eurų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats I. K., o šiuos jo parodymus paneigiančių įrodymų baudžiamojo proceso metu nesurinkta.

Vagystė iš patalpų, esančių Švento Ignoto g. 1, Vilniuje

Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad 2016 m. spalio 13 d. vakare jis vaikščiodamas Vilniaus centre pamatė pradarytą langą, kurio rėmai buvo mediniai. Jis išdaužė langą, kuo tiksliai- ar koja, ar akmeniu, jis neprisimena. Patekęs į patalpą jis pamatė ant stalo gulintį telefoną, kurį jis paėmė. Toliau jis niekur nėjo, niekur nelandžiojo, spintelių neatidarinėjo, nes suveikė signalizacija. Aplinkui buvo daug žmonių, todėl jis išsigando. Paėmęs telefoną jis pabėgo. Telefonas yra grąžintas.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad 2016 m. spalio 13 d. jis ėjo pro Švento Ignoto gatvę, Vilniuje, į klubą. Eidamas jis pamatė iki pusės atidarytą langą, matėsi, kad apačioje langas uždarytas, o viršuje- ne. Jis patraukė langą į save ir langas atsidarė, tuo pat metu įskilo lango stiklas. Jis pro atidarytą langą įlipo į vidų, patalpa buvo panaši į ofisą. Viduje jis pamatė ant stalo gulintį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J1“, kurį jis griebė ir pabėgo. Telefoną jis pasiliko, turėjo su savimi, kol nebuvo su minėtu telefonu sulaikytas. SIM kortelę jis išmetė (T. 2, b. l. 137-138).

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad pavogtas telefonas buvo mėlynos spalvos, be dėklo, telefone buvo operatoriaus „Tele2“ SIM kortelė, neturinti materialinės vertės. Žala padaryta UAB (duomenys neskelbtini). Vagystės metu sudaužytas stiklas. Telefonas buvo ant stalo prie atidaryto lango (T. 2, b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „Tele2“ UAB (duomenys neskelbtini) perdavė telefoną „Samsung J1“, kurio IMEI Nr. 358513077323103 (T. 2, b. l. 82).

Patalpų, esančių Švento Ignoto g. 1, Vilniuje, apžiūros metu nustatyta, kad išdaužtas lango stiklas (T. 2, b. l. 85-89).

2016 m. spalio 14 d. į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodyta, kad I. K. apžiūros metu pas jį rastas ir paimtas telefonas „Samsung J1“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 118). Minėtas telefonas apžiūrėtas ir grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) atstovui (T. 2, b. l. 123-127).

Teismas pažymi, kad I. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- I. K., V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys, taip pat I. K. apžiūros metu rastas vogtas telefonas- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2016 m. spalio 13 d. apie 23.53 val. I. K. išlaužė UAB (duomenys neskelbtini)valdomų patalpų, esančių Švento Ignoto g. 1, Vilniuje, lango medinį rėmą, pro kurį neteisėtai patekęs į minėtas patalpas pagrobė UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 158 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J120J1“ su pastarajame buvusia materialinės vertės neturinčia UAB „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele.

Vagystė iš patalpų, esančių Jokūbo Jasinskio g. 5-2, Vilniuje

Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad 2016 m. spalio 12 d. vagystės aplinkybių jis neprisimena.

Pagarsinus I. K. ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus (T. 2, b. l. 196-197), pastarasis parodė, kad buvo penktadienis ar šeštadienis, vakare jis nusprendė eiti į klubą „Pelėda“. Eidamas jis pamatė suknelių saloną. Apėjęs aplink namą jis pamatė, kad galima minėtą saloną apvogti. Jis pamatė, kad žaliuzės pusiau nuleistos. Jis neprisimena, ar žaliuzes jis ištempė, ar pakėlė. Pamatęs gulinti akmenį pastaruoju jis išdaužė langą, įkišo ranką, įlipo į vidų ir pamatė, kad viduje dega šviesa. Išsigandęs, kad viduje yra žmonės, jis pabėgo. Iš minėto salono jis nieko nepavogė, prie jokios spintelės priėjęs nebuvo. Gali būti, kad jo kraują rado, nes kai atidarinėjo langą jis įsibrėžė.

Pagarsinus 2016 m. spalio 14 d. patalpų, esančių Jokūbo Jasinskio g. 5, Vilniuje, apžiūros protokolą (T. 2, b. l. 149-156), I. K. parodė, kad iš šių patalpų jis nieko nevogė. Gal kai įsipjovė pirštą kraujo daug galėjo būti, gal apsitaškė spintelė krauju. Į pačias patalpas jis nebuvo įlipęs.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad tikslios įvykio datos ir laiko jis neatsimena, bet tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytas laikotarpis, buvo naktis, jis ėjo į klubą pro Jokūbo Jasinskio gatvę, Vilniuje. Eidamas pro suknelių nuomos saloną jis pamatė, kad iš kitos salono pusės salono lango apsauginės žaliuzės pradarytos. Jis pakėlė žaliuzes, paėmė akmenį ir juo išdaužė langą, pro skylę įkišo ranką ir atidarė langą iš vidaus. Patekęs į salono vidų jis stovėjo ant palangės, tačiau pamatė, kad salono viduje už durų dega šviesa, išsigando ir pabėgo. Iš salono jis nieko nepavogė, nes net nebuvo nulipęs nuo palangės, nes išsigando, kad viduje gali būti žmonės ir pabėgo, jokių pinigų jis nevogė (T. 2, b. l. 196-197).

Teisiamojo posėdžio metu I. J. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) direktorė. Įvykis galėjo būti 2016 metų spalio 12 ar 13 dieną. Išeidama ji palieka šviesą virš manekenų, todėl vagis galėjo matyti šviesą. Patalpoje nei jos, nei pašalinių žmonių nebuvo. Signalizacija nebuvo įrengta. Įmonėje yra dvi patalpos: pagrindinė- išeinanti į gatvę ir dar viena mažesnė patalpa, kur yra suknelės ir rašomasis stalas. Yra dar vien maža patalpa- prie tualeto, kur yra komoda su siūlais ir nereikšmingais daiktais. Užėjusi į pirmą patalpą ji pamatė, kad atidarytos durys į antrą patalpą. Įėjusi į antrą patalpą ji pamatė, kad viskas išvartyta, kad praviras langas patalpoje, kur suknelės sudėtos. Įėjusi į mažesnę patalpą ji pamatė, kad išdaužtas langas ir sulaužytos žaliuzės, nuo palangės daiktai išvartyti. Pradėjus žiūrėti ji pamatė, kad paimti tik grynieji pinigai, kurie buvo sudėti stalčiuje. Stalčiuje buvo įmonės pinigai, kurie buvo aplanke, kadangi seifo nėra, pora kasos pajamų orderių ir 180 eurų jos asmeninių pinigų. Stalčiuje, kuris buvo uždarytas, buvo rastas kraujas.

Ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, kad suknelių nuomos salonas, kuriame ji dirba, priklauso (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą salone (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ji buvo 2016 m. spalio 12 d. 13.00 val. Salonas dirba pagal išankstinę registraciją. 2016 m. spalio 14 d. 11.00 val. atvykusi į saloną ji pamatė praviras prekybos salės duris, kurių ji nerakina. Užėjusi į persirengimo patalpą ji rado atidarytą išdaužtą langą, sujauktą stalą, pravirus spintelių stalčius, kurių viename buvo įmonės pinigai- 160 eurų ir 180 eurų jos asmeninių pinigų (T. 2, b. l. 160).

Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad išdaužtas lango stiklas, patalpų aplinka sujaukta. Ant geltonos spalvos aplanko, padėto ant komodos su pravirais stalčiais, rastas pėdsakas, panašus į kraują (T. 2, b. l. 149-156).

Specialistas, ištyręs aplanką, paimtą 2016 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu, ant aplanko rado vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (T. 2, b. l. 169-170).

Specialistas, ištyręs kraują, rastą ant aplanko, paimto 2016 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu, nustatė, kad rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su I. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 0000000000000000003 proc. (T. 2, b. l. 175-176).

Teismas pažymi, kad nors teisiamojo posėdžio metu I. K. neprisipažino iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pavogęs pinigus, jo kaltę patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- I. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad įvykio vietoje rasto kraujo genotipas sutampa su I. K. genotipu. Nors I. K. teigia toliau išdaužto lango į patalpas nėjęs, tačiau teismas pažymi, kad I. K. kraujo rasta ant aplanko, gulėjusio ant komodos su pravirais stalčiais, iš kurių buvo pagrobti pinigai, kas paneigia I. K. parodymus. Pagrindo netikėti minėtais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. apie 13.00 val. iki 2016 m. spalio 14 d. 11.00 val. I. K. sulaužė (duomenys neskelbtini) valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), lango apsaugines žaliuzes, išdaužė lango stiklą, pro kurį neteisėtai pateko į minėtas patalpas, kur iš spintelės stalčiaus pagrobė (duomenys neskelbtini)priklausančius grynuosius pinigus- 160 eurų bei I. J. priklausančius grynuosius pinigus- 180 eurus.

BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.