- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- e2-4970-514/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Legal Balance”
- Atsakovas
- M. K.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Legal Balance” ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, palūkanų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 57,92 Eur negrąžintą kreditą, 13,03 Eur paskolos mokestį, 60,28 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui nevykdžius su pradine kreditore akcine bendrove „Halex“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum“) 2011 m. sausio 29 d. per internetinį puslapį www.ferratum.lt sudarytos vartojimo kredito išdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), bei pradinei kreditorei 2014 m. gruodžio 19 d. Gautinų sumų pirkimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovą perleidus uždarajai akcinei bendrovei „Deneira“, šiai 2015 m. gruodžio 1 d. Skolų pirkimo ir pardavimo sutartimi šį reikalavimą perleidus akcinei bendrovei „Debt Capital Management“, o pastarajai 2018 m. rugpjūčio 23 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi – ieškovei, atsakovas liko skolingas ieškovei prašomas priteisti sumas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Halex“), teikianti paskolas klientams, pateikusiems paraiškas paskolai gauti trumposiomis žinutėmis (SMS), kurių paskolų teikimo sąlygos skelbiamos viešai tinklalapyje www.ferratum.lt, 2011 m. sausio 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui 30 dienų laikotarpiui (iki 2011 m. vasario 28 d.) buvo suteiktas 57,92 Eur (200 Lt) kreditas, pervestas į atsakovo paraiškoje nurodytą sąskaitą, ir nustatytas 13,03 Eur (45,00 Lt) paskolos mokestis (uždarosios akcinės bendrovės „Ferratum“ 2011 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 533, 2011 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. L28317), o atsakovas įsipareigojo vykdyti sutarties sąlygas ir grąžinti suteiktą 57,92 Eur kreditą bei sumokėti 13,03 Eur paskolos mokestį.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2014 m. gruodžio 19 d. Gautinų sumų pirkimo sutarties ir Priedo Nr. 1 prie Gautinų sumų pirkimo sutarties nuorašo; 2015 m. gruodžio 1 d. Skolų pirkimo ir pardavimo sutarties ir Priedo Nr. 1 prie 2015 m. gruodžio 1 d. Skolų pirkimo ir pardavimo sutarties; 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2018-08/03 ir Priedo Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2018-08/03 kopijų) duomenų matyti, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Deneira“, ši perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą kreditorei akcinei bendrovei „Debt Capital Management“, o ši – naujajai kreditorei (ieškovei) – uždarajai akcinei bendrovei “Legal Balance”. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsniu, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir atsakovo prievolių vykdymą naujai ieškovei (ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešimo atsakovui dėl kreditoriaus pasikeitimo kopijos duomenys). Iš ieškinio turinio ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas pagal sutartį liko skolingas ieškovei 57,92 Eur negrąžinto kredito ir 13,03 Eur nesumokėto paskolos mokesčio.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, jog sudarytos sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovo susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y., pradinei kreditorei perleidus savo reikalavimo teisę vėlesnėms kreditorėms, o šioms – naujajai kreditorei (ieškovei), ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (CK 6.1–6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.71, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, duomenų apie tai, kad atsakovas būtų įvykdęs prievoles pradinei kreditorei, vėlesnėms kreditorėms ar naujajai kreditorei (ieškovei), byloje nėra, ir šalys teismui tokių įrodymų nepateikė (CPK 176 – 179 straipsniai), todėl atsakovas, nevykdęs savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžinęs kredito, nemokėjęs paskolos mokesčio, laikytinas pažeidusia prievolę šalimi, o ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 57,92 Eur negrąžintą kreditą bei 13,03 Eur nesumokėtą paskolos mokestį pagrįsti ir tenkinami (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.870, 6.873–6.874, 6.886 straipsniais, CPK 185 straipsnis).
Be pagrindinės prievolės, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 25,54 Eur delspinigius, kuriuos sudaro sutarties 8.2 punktu ieškovės paskaičiuota sumažinta suma už uždelstą atsiskaityti 180 dienų laikotarpį, skaičiuojant iki 2018 m. lapkričio 27 d., nuo bendros negrąžintos skolos (70,95 Eur) sumos po 0,2 procento dydžio už kiekvieną praleistą dieną. Įstatymas nustato, jog šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Nors šalys netesybų dydį nustato tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal šalių sudarytos sutarties 8.2 punktą, šalys susitarė, kad, atsakovui pažeidus sutarties sąlygas, kita šalis įgyja teisę reikalauti netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą 0,5 procento dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos ar laiku nesumokėto paskolos mokesčio sumos. Teismo vertinimu, šioje byloje sutartimi sulygti 0,5 procento dydžio delspinigiai, nors ieškovės ir geranoriškai sumažinti iki 0,2 procento dydžio, už kiekvieną termino praleidimo dieną laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis, be to, ieškinys kilęs iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kurių viena šalis (atsakovas) vartotojas sutartį su ieškove sudarė, prisijungdamas prie šios parengtų standartinių sutarčių sąlygų, taigi turėjo ribotas galimybes dėl jų derėtis. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Taigi ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 0,2 procento dydžio delspinigius, nors delspinigių norma negali būti didesnė negu nustatyta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, t. y. negali viršyti 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Remiantis išdėstytais motyvais, teisės aktų nuostatomis – CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 6.258 straipsnio 3 dalimi, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, teismas iš atsakovo prašomą priteisti delspinigių sumą mažina iki 6,39 Eur (CK 6.71 straipsnis), perskaičiavus prašomas priteisti netesybas už ieškovės nurodytą 180 dienų laikotarpį nuo 70,95 Eur (kredito ir paskolos mokesčio) sumos (70,95 Eur / 100 proc. X 0,05 proc. X 180 d.).
Teismas pažymi, jog, mažindamas sutartines netesybas, nepaneigia šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tik sutarties nuostatas pakoreguoja pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Sumažinta netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovė neįrodinėjo būtent tokio dydžio (25,54 Eur) patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento nuo nesumokėtos sumos per dieną) yra toks, koks paprastai taikomas vartojimo sutartinių teisinių atvejais teismų praktikoje.
Likusią ieškinio reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo teismas atmeta (CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 34,74 Eur nuostolius, nurodydama, kad atsakovui laiku neįvykdžius prievolės, pradinė kreditorė išsiuntė skolininkui tris raginimus susimokėti skolą (3 X 11,58 Eur), pridėjo pradinės kreditorės pažymą, kurioje nurodoma, kad atsakovui buvo išsiųsti 3 raginimo laiškai. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkte numatyta, jog paskolos gavėjui (atsakovui) laiku negrąžinus paskolos ar jos dalies ir/ar nesumokėjus paskolos mokesčio ar jo dalies, o paskolos davėjui išsiuntus paskolos gavėjui raginimą grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 11,58 Eur (40 Lt) Eur dydžio raginimo mokestį už kiekvieną raginimo laišką. Teismas pažymi, jog bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamų norint atlyginti bet kokio dydžio nuostolius, yra jų realumas. Ieškovė, prašydama šiuos patirtus nuostolius priteistini iš atsakovo, šią sumą teisiškai kvalifikuoja kaip išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagal teismui pateiktus reikalavimo perleidimo sutarčių išrašų duomenis nėra aišku, ar pradinė kreditorė perleido paskesnėms kreditorėms, o šios – ieškovei reikalavimo teises į ikiteisminių išlaidų išieškojimą, ieškovė nepateikė šių raginimų išsiuntimą pagrindžiančių įrodymų bei duomenų, patvirtinančių, kad pradinė kreditorė patyrė būtent tokio dydžio (34,74 Eur) išlaidas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 34,74 Eur nuostolius, patirtus ikiteisminiame skolos išieškojimo procese, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsakovas delsia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Legal Balance” ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “Legal Balance” iš atsakovo M. K. 57,92 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 92 ct) negrąžintą kreditą, 13,03 Eur (trylikos eurų 3 ct) paskolos mokestį, 6,39 Eur (šešių eurų 39 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.