Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2014 m. rugsėjo 25 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Minties g. 58, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip R. M. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. R. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 234 punkto reikalavimus (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-10-11), taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo R. M. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad parduotuvėje „Maxima“, esančioje Minties g., kur galėjo įvykti eismo įvykis, jis buvo tik du kartus. Neatsimena, ar 2014-09-25, 21.00 val., jis ten buvo, nes parduotuvė dirba tik iki 21.00 val. Atliekant Kelių policijoje automobilio apžiūrą, ant jo automobilio nebuvo jokio įbrėžimo kito automobilio dažais, nors jam buvo teigiama, kad jis atsitrenkė į žalios spalvos automobilį. Jokių automobilio sugadinimo požymių nebuvo, buvo tik ant bamperio trinties požymių. Nurodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja tik jis.

Nukentėjusysis A. L. teismo posėdyje nurodė, kad tikslios datos neatsimena, išėjęs iš namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra prie parduotuvės „Maxima“ Minties g., ant automobilio stiklo rado lapelį, kuriame nurodyta, kad buvo įvykis. Apžiūrėjęs savo automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant bamperio rado įbrėžimų. Nuvykus į Kelių policiją jam buvo pranešta, kad yra liudytojas, matęs eismo įvykį, todėl buvo sugretinti jo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobiliai. Jis jokių pretenzijų R. M. neturi, žalą jam atlygino draudimas. Nukentėjusysis nurodė, kad savo automobilį jis paliko vakare apie 17-18 val., o kitą dieną ryte rado jį apgadintą, buvo truputį brėžtas priekinis automobilio bamperis. R. M. dalyvavo automobilio sugretinime, su juo nukentėjusysis bendravo trumpai, jis jam sakė, kad daug metų vairuoja, jokių ginčų dėl kaltės nebuvo, sakė, gal nepastebėjo, kaip užkabino.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. L. parodė, kad vieną vakarą jis su drauge grįžo iš greito maisto restorano, įvažiavo į aikštelę ir pastebėjo mėlynos spalvos automobilį PEUGEOT ar CITROEN, tikslios markės pasakyti negali. Jis nutarė truputį palaukti, nes iš automobilio pastatymo suprato, kad žmogus čia užsuko trumpam. Grįžęs vairuotojas pradėjo važiuoti tiesiai, tada susuko vairą ir pradėjo važiuoti atgal ir tuo metu su savo kairiu bamperiu atsitrenkė į šalia stovėjusią mašiną. Vairuotojas bandė toliau išsilyginti automobilį. Pavažiavęs iki tos vietos išlipo iš automobilio ir pamatė, kad ant stovėjusio automobilio yra įbrėžimas. Pribėgęs prie automobilio jis paklausė vairuotojo, ar jis pastebėjo, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Vairuotojas buvo sutrikęs, sakė, kad žalą apmokės. Liudytojas pasiūlė jam palaukti apgadinto automobilio šeimininko ir policijos. Vairuotojas vėl sakė, kad viską apmokės, klausė kiek yra jam skolingas. Liudytojas atsakė, kad jis nėra apgadinto automobilio savininkas. Tada vairuotojas pasakė, kad sumokės šeimininkui ir uždaręs dureles pradėjo važiuoti. Liudytojas nufotografavo šio automobilio valstybinius numerius. Kadangi vairuotojas norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, liudytojas pribėgęs prie jo automobilio atidarė dureles ir pasakė, kur jis važiuoja iš įvykio vietos. Vairuotojas kažką užrėkė, uždarė dureles ir išvažiavo. Tada J. L. iškvietė policiją ir atvažiavus pareigūnams nurodė išvažiavusio automobilio valstybinius numerius bei pranešė, kuria kryptimi jis nuvažiavo. Liudytojo teigimu, jis bendravo su pagyvenusiu, stamboko sudėjimo asmeniu bei nurodė, kad tai yra salėje esantis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teigė, kad automobiliai kontaktavo bamperiais. Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens automobilis kontaktavo galiniu kairės pusės bamperiu ir buvo atsitrenkta į stovėjusio automobilio priekinį bamperį. Susidūrimo garsas buvo girdimas, signalizacija nesuveikė, bet nuo smūgio automobilis sujudėjo. J. L. nurodė, kad dėl valstybinio automobilio numerio jis suklysti negalėjo, nes numerį nufotografavo. Policijai telefonu numerį sakė iš nuotraukos. Šiuo metu ją yra ištrynęs. Alkoholio kvapo nuo vairuotojo nejautė.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo R. M. teismo posėdžio metu neigė padaręs jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, teigdamas, jog jokiame eismo įvykyje jis nedalyvavo, nes ant jo automobilio nėra kito automobilio dažų pėdsakų ir jis apskritai neatsimena, ar protokole nurodytu laiku buvo nurodytoje įvykio vietoje, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. M. kaltę.

Byloje esanti BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2014-09-25, 21.10 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Minties g. 58, Vilniuje, kieme prie parduotuvės „Maxima“ automobilio PEUGEOT, v/n (duomenys neskelbtini) girtas vairuotojas kliudė stovintį automobilį TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link Rinktinės gatvės (b.l. 4). Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno M. J. 2014-09-25 tarnybinio pranešimo, atvykus pareigūnams pagal gautą pranešimą į įvykio vietą, į juos kreipėsi J. L., kuris paaiškino, kad apie 21.00 val., Minties g. 58, prekybos centro „Maxima“ esančioje aikštelėje automobilis PEUGEOT išvažiuodamas-apsisukinėdamas kliudė šalia stovintį automobilį TOYOTA ir jį apgadino. Pasišalinęs iš eismo įvykio vietos vairuotojas buvo senyvo amžiaus, pražilusiais plaukais, atidaręs langą kalbėjo nerišliai, atrodė išsigandęs ir apsvaigęs. Nuvykus pagal automobilio PEUGEOT, v/n (duomenys neskelbtini) savininko gyvenamąją vietą, automobilio kieme nebuvo, buto durų niekas neatidarė (b.l. 3). Eismo įvykio schemoje yra užfiksuota apgadinto automobilio TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 5). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b.l. 6). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis PEUGEOT, v/n (duomenys neskelbtini) yra registruotas R. M. vardu (b.l. 9). Nukentėjusiojo A. L. 2014-09-25 rašytais paaiškinimais (b.l. 7) bei jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad vakare jis paliko savo automobilį TOYOTA kieme prie namo, o ryte, išėjęs į lauką, pamatė užkištą raštelį bei pastebėjo, kad jo automobilio yra brėžtas priekinis bamperis. Liudytojo J. L. 2014-09-25 rašytais paaiškinimais (b.l. 8) bei jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad automobilio PEUGEOT, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojui bandant atbuline eiga išvažiuoti iš aikštelės buvo atsitrenkta į stovėjusio automobilio TOYOTA priekį. Transporto priemonių techninės apžiūros aktais nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, automobilio PEUGEOT, v/n (duomenys neskelbtini) - galinis bamperis ir bamperio apdailos juosta kairėje pusėje (b.l. 13, 14). Fotolentelėje yra užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai bei jų aukščiai (b.l. 15).

Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei teismo posėdžio apklausto liudytojo J. L. parodymais bei jo rašytais paaiškinimais (b.l. 8) nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t.y. kad automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant atbuline eiga buvo atsitrenkta į stovinčio automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekį, matyti, kad automobilio „Peugeot“ apgadinimų vieta ir aukštis atitinka automobilio „Toyota“ apgadinimų vietą ir aukštį. Tai, kad už automobilio „Peugeot“ vairo sėdėjo ir eismo įvykį sukėlė R. M., patvirtino eismo įvykį tiesiogiai matęs ir su juo betarpiškai bendravęs liudytojas J. L.. Pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo teismo posėdyje taip pat teigė, kad jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) niekas kitas daugiau nevairuoja.

Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei R. M. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas J. L., kuris duodamas parodymus teisme bei būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nurodė, kad pamatęs, jog išvažiuodamas automobilis PEUGEOT atsitrenkė į stovintį automobilį TOYOTA, jis pribėgęs prie automobilio PEUGEOT vairuotojo pasakė, kad šis apgadino kitą automobilį. Vairuotojas pasakė, kad sutinka atlyginti žalą, tačiau į liudytojo pasiūlymą palaukti apgadinto automobilio savininko ar policijos nereagavo, uždarė dureles bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojas nufotografavo šio automobilio valstybinius numerius bei iš karto apie įvykį pranešė policijai. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. L. pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Be to, kaip jau buvo minėta, šio liudytojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys, t.y. BIRT ataskaitų žiūryklė (b.l. 4), policijos pareigūno M. J. 2014-09-25 tarnybinis parnešimas (b.l. 3) bei liudytojo J. L. paaiškinimas, rašytas eismo įvykio dieną (b.l. 8).

Tai, kad liudytojo J. L. parodymuose yra kai kurių netikslumų, t.y. teismo posėdžio metu jis nurodė, kad į automobilį TOYOTA atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis, nors R. M. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilkos spalvos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. M. nedalyvavo nagrinėjamame eismo įvykyje, nes šis liudytojas, rašydamas paaiškinimus įvykio dieną, nurodė, jog į stovintį automobilį atsitrenkė sidabrinės spalvos automobilis PEUGEOT (b.l. 8). Be to, kaip jau buvo minėta, liudytojas nufotografavo automobilio PEUGEOT valstybinius numerius bei iš karto juos nurodė policijos pareigūnams, taip pat teismo posėdžio metu atpažino R. M. kaip asmenį, vairavusį bei atsitrenkusį į kitą automobilį. Todėl esant tokiems įrodymams teigti, jog J. L. galėjo matyti eismo įvykyje kitą, o ne R. M. vairuojamą automobilį, pagrindo nėra. Pažymėtina tai, kad po šio pažeidimo padarymo praėjo beveik penki mėnesiai, todėl liudytojas, duodamas parodymus teisme, galėjo neatsiminti kai kurių aplinkybių ir sąžiningai klysti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. M. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) bei tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimai padaryti asmens, sulaukusio daugiau nei 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. M. (administracine tvarka nebaustas). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau R. M. skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.