- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- 2YT-6156-371/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00393-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Brazauskienė
- Pareiškėjas
- M. S., G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., VĮ „Turto bankui“
- Advokatai
- Danuta Cytovič
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., VĮ „Turto bankui“ dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. S. ir G. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė visą savo motinos, G. P. palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti visą jos turtą, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi G. P. buvo S. P. mirusio (duomenys neskelbtini), motina, o (duomenys neskelbtini) miręs S. P. buvo S. P. mirusio (duomenys neskelbtini), tėvu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo spręsti teismo nuožiūra, VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (LR CPK 155 str. 1 d., 443 str.).
Suinteresuotas asmuo A. P. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą patenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. S. ir G. K. pareiškime nurodė, teisme jos paaiškino, kad G. P. ir S. P. buvo jų (pareiškėjų) tėvo S. P. tėvai, kurie iki mirties gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jų tėvas S. P. buvo vienintelis vaikas šeimoje. Pareiškėjos M. S. ir G. K. yra S. P. dukros, o G. P. ir S. P. yra jų seneliai. Po senelių mirties jų tėvas iki savo mirties gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties šiame name gyvena jų motina – S. P. sutuoktinė A. P., bei jos, pareiškėjos su šeimomis. Kodėl pasikeitė tėvo ir senelių pavardės nežino. Jų (pareiškėjų) mergautinė pavardė buvo (duomenys neskelbtini). Tėvas labai sirgo, todėl nespėjo susitvarkyti palikimo priėmimo dokumentų. Prašo pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. P. paaiškino, kad sudarė santuoką su S. P. ir nuolat gyveno sutuoktinio tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Į palikimą nepretenduoja, kadangi yra silpnos sveikatos.
Apklausta liudytoja J. Z. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). S. P. buvo G. P. ir S. P. sūnus.
Liudytoja H. O. parodė, kad G. P. ir S. P. buvo S. P. tėvai, nuolat gyveno (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjų M. S. ir G. K. senelė G. P. mirė (duomenys neskelbtini), senelis S. P. mirė (duomenys neskelbtini), kurie iki mirties gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Pareiškėjų M. S. ir G. K. tėvas S. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).
Pareiškėjų M. S. ir G. K. tėvui S. P. po motinos G. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. 2014 m. vasario 5 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes buvo praleistas terminas palikimui priimti. Notarė išaiškino, kad S. P. gali kreiptis į teismą siekiant nustatyti juridinį faktą kas priėmė palikimą po G. P., nurodė, kad pas mirusiąją G. P. buvo sutuoktinis S. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po S. P. mirties paduodamas pareiškimą notarui priėmė jo sūnus S. P., kurio tėvais gimimo liudijime nurodyti P. S. G. I., o mirties liudijimuose mirusiųjų pavardė yra (duomenys neskelbtini) bei paliudijo, kad po G. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nepradėta (b. l. 11-13).
Pagal 2017 m. vasario 1 d. Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarės Č. B. liudijimus G. K. ir M. S. padavė palikimo priėmimo pareiškimus (duomenys neskelbtini) mirus tėvui S. P. (b. l. 29-30). S. P. sutuoktinė A. P. atsisakė jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus (duomenys neskelbtini) jos sutuoktiniui S. P. (b. l. 31).
Iš 2018 m. balandžio 4 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Jašiūnų seniūnijos duomenų matyti, kad Jašiūnų seniūnijos 1991-1995 m. ūkinės knygos Nr.20 asmeninės sąskaitos Nr.1239 P. S., gim. 1928 m. vardu įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
LR CK 3.117 str. numato, kad santuokos metu įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įformintas vieno iš jų vardu. Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.
Pareiškėjos prašo nustatyti juridinį faktą, kad jų tėvas S. P., miręs (duomenys neskelbtini). priėmė savo motinos G. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, tame tarpe ir dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pareiškime nurodė, teisme paaiškino, kad jų senelė G. P. iki savo mirties gyveno šiame gyvenamajame name. Po motinos mirties jų tėvas S. P. ir toliau liko gyventi šiame gyvenamajame name, t. y. priėmė mirusios motinos likusį palikimą faktišku valdymu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu pripažintinas faktinis daikto turėjimas savo žinioje, kai įpėdinis faktiškai paveldimą turtą naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjų tėvas S. P. po motinos G. P. mirties gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo namu, t. y. per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo, prižiūrėti kaip savą, t. y. priėmė palikimą faktišku valdymu, tačiau sunkiai sirgo ir (duomenys neskelbtini) mirė nespėjęs sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentų. Suinteresuotas asmuo A. P. ir liudytojos J. Z. ir H. O. patvirtino šį faktą.
Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tėvas S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), po savo motinos G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjos M. S. ir G. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi G. P. buvo S. P. mirusio (duomenys neskelbtini), motina, o (duomenys neskelbtini) miręs S. P. buvo S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvu.
Pagal santuokos liudijimo duomenis pareiškėjų seneliai S/ P. B. ir G. M. I. susituokė (duomenys neskelbtini), įregistravus santuoką suteiktos pavardės: vyrui – (duomenys neskelbtini), žmonai – (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvais nurodyti P. S. B. ir P. G. I. (b. l. 20-21). Pagal mirties liudijimus G. P. mirė (duomenys neskelbtini), S. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Pareiškėjos M. S. ir G. K. paaiškino, kad jų tėvas S. P. yra G. P. ir S. P. sūnus. Kada tiksliai pasikeitė tėvo ir senelių pavardės nežino.
Apklaustos suinteresuotas asmuo A. P., liudytojos J. Z. ir H. O. patvirtino, kad S. P. yra G. P. ir S. P. sūnus, nuolat (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini), buvo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), motina, (duomenys neskelbtini) miręs S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), tėvu (LR CPK 444 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 8 punktu, 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tėvas S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), po savo motinos G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini), buvo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), motina, (duomenys neskelbtini) miręs S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), tėvu.
Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.