Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., jo atstovui advokatui G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) direktorius, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 ⁷ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. G. surašytas už tai, kad 2014 m. spalio 17 d. nuo 17.30 val. G. G., būdamas mitingo „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“ organizatoriumi, vykdė mitingą Kaune, Vienybės aikštėje, neturėdamas Kauno miesto savivaldybės išduoto pažymėjimo rengti mitingą Vienybės aikštėje, Kaune. Tokiais savo veiksmais G. G. tyčia šiurkščiai pažeidė Kauno miesto savivaldybės Pažymėjimo Nr. AS15 susirinkimo organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo vietą), t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 9 str. 1 d. 5 p., 11 str. ir tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 ⁷ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. spalio 9 d. gavo oficialų leidimą 2014 m. spalio 17 d. 17.30 val. organizuoti mitingą Kauno m. Vienybės aikštėje. Iki to laiko buvo tinkamai pasiruošta: žmonėms išplatinti kvietimai įvairiais būdais: SMS žinutėmis, skambučiais, elektroniniais laiškais. 2014 m. spalio 17d. 9.30 val. jam paskambino J. J. referentė ir pasakė, kad reikalinga atvykti į savivaldybę dėl mitingo. Jis kartu su A. V. S. nuvyko apie 13.45 val. Į kabinetą atėjo D. R., kuris atsinešė kažkokį dokumentą bei jį perskaitė, tačiau į rankas G. G. nedavė. D. R. pasakė, kad mitinguoti jie eitų į Nemuno salą. G. G. paklausė kokie jų mitingo vietos pakeitimo motyvai, tačiau D. R. nieko konkretaus nenurodė ir paklausė ar G. G. pasirašys dokumentą. G. G. atsakė, jog nepasirašys, nes į mitingą jau yra sukviesti dalyviai ir likus kelioms valandoms iki mitingo iš naujo dalyvius apie pasikeitusią mitingo vietą informuoti nebėra galimybės ir jie su A. V. S. išėjo. Vėliau jam į mobilų paskambino komisaras V. P. ir sakė, jog yra naikinamas 2014 m. spalio 9d. išduotas leidimas rengti mitingą Vienybės aikštėje ir pasakė, kad visi eitų į Nemuno salą. Tą dieną mitingas vyko kaip ir buvo nurodyta 2014 m. spalio 9 d. išduotame leidime- Kauno m. Vienybės aikštėje. Mitingas buvo taikus, įvyko be jokių incidentų.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio G. G. pirminio paaiškinimo matyti, kad jis paaiškino, kad 2014 m. spalio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą mitingui „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“. Mitingą prašė leisti surengti 2014 m. spalio 18 d. 12.00 val., nustatant renginio vietą Kaune, Vienybės aikštėje, prie Karo muziejaus. Renginio organizatoriai buvo trys: G. G., J. V., E. S.. 2014 m. spalio 9 d. Kauno miesto savivaldybėje buvo visi klausimai suderinti ir leista organizuoti mitingą prašomoje vietoje nurodytu laiku. Pasikeitus aplinkybėms, 2014 m. spalio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą pakeisti laiką ir leisti mitinguoti ne 2014 m. spalio 18 d., o 2014 m. spalio 17 d. nuo 17.30 val. Vienybės aikštėje, Kaune. Prieštaravimų nebuvo, buvo išduotas Pažymėjimas Nr. AS 12 leisti organizuoti mitingą 2014 m. spalio 17d. Vienybės aikštėje. 2014 m. spalio 17 d. apie 9.30 val. telefonu J. referentė pranešė, kad reikia atvykti pokalbiui į Kauno miesto savivaldybę pas J. J., kuris yra administracijos direktoriaus pavaduotojas. Apie 13.30 val. kartu su A. V. S. G. G. atvyko pas J. J.. Netrukus atėjo D. R. ir pradėjo kalbėti, kad yra kažkokios aplinkybės ir galbūt reikėtų pakeisti mitingo vietą. Jokių konkrečių rimtų aplinkybių ir argumentų, dėl kurių reikia keisti mitingo vietą, jis nenurodė. Taip pat, pasakė, kad raštiškų motyvų šiuo klausimu jis nėra parengęs. G. G. atsakė, kad tokiu atveju nepasirašys jokių su tuo klausimu susijusių dokumentų. D. R., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, minėjo, kad keičiama mitingo vieta, nurodydamas Nemuno salą, tačiau G. G. atsakė, kad su tuo nesutinka, keisti vietos likus 3 valandom iki mitingo negalima, nes mitingo dalyviai buvo sukviesti iš anksto naudojantis tiek raštiškais kvietimais, tiek socialiniais tinklais internete bei asmeniškai siunčiant žmonėms žinutes elektroniniu paštu. Iš Kauno miesto savivaldybės išėjo negavęs naujo pažymėjimo dėl susirinkimo vietos, laiko, formos. 2014 m. spalio 17 d. apie 17.20 val. G. G. atėjo į Vienybės aikštę, vadovaudamasis turimu pažymėjimo Nr. AS 12 dėl susirinkimo vietos, laiko, formos, išduotu 2014 spalio 9 d., ir pasirengęs pravesti planuotą mitingą. Į Vienybės aikštę pradėjo rinktis žmonės, atvyko policijos pareigūnai. Apie 17.30 val. priėjo V. P. ir pareiškė, kad prieš kelias valandas gavo iš Kauno miesto savivaldybės pranešimą, kad yra pakeista mitingo vieta į Nemuno salą ir pasiūlė pereiti į nurodytą vietą. Jis turėjo kažkokį dokumentą, bet G. G. jo nematė. Po V. P. perspėjimo G. G. ir kiti mitingo rengėjai pasitarė ir nusprendė į Nemuno salą neiti, nes visi žmonės dar nebuvo susirinkę, be to buvo per didelis atstumas, būtų išskaidyti žmonės, vėluojantys nežinotų, kur vyksta mitingas. Be to, mitingo vieta iš miesto centrinės dalies buvo perkelta į nuošalią vietą. Mitingo vietos pakeitimas būtų galimas, jei tai būtų padaryta per protingą laiko tarpą. G. G. nurodo, kad mitingas Vienybės aikštėje, Kaune, praėjo taikiai, be jokių nesklandumų ir Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo jokių nuostatų jis nepažeidė (b. l. 7-8).

Liudytojas V. P. parodė, kad 2014 m. spalio 17d. buvo atsakingas už policijos pajėgų darbo organizavimą mitingo metu ir buvo įvykio vietoje. V. P. turėjo savivaldybės pažymėjimą, kuriame buvo parašyta, kad 2014 m. spalio 17d. mitingas turi vykti nuo 18 val. Kauno Nemuno saloje. Apie tokį savivaldybės sprendimą tą pačią dieną G. G. V. P. informavo telefonu. Kadangi tai buvo antras savivaldybės pažymėjimas, o pirmame pažymėjime mitingo vieta buvo nurodyta- Vienybės aikštė, todėl policijos pareigūnai budėjo abiejose vietose- ir Vienybės aikštėje, ir Nemuno saloje. Organizatoriai surinko Vienybės aikštėje, todėl V. P. priėjo prie G. G. ir supažindino su savivaldybės pažymėjimu, kuriame buvo nurodyta, kad mitingą leidžiama surengti Nemuno saloje. Organizatoriams buvo išaiškinta, kad jei jie mitingą rengs Vienybės aikštėje, tai tuo gali būti pažeistas Susirinkimų įstatymas, tačiau jie pravedė mitingą Vienybės aikštėje. Mitinge dalyvavo apie 20-25 žmonės. Gali būti, kad kartu su žurnalistais buvo apie 50 žmonių. Mitingo metu jokių kitų, išskyrus mitingo rengimo vietos neatitikimą, pažeidimų nebuvo užfiksuota.

Liudytojas E. S. parodė, kad jis buvo vienas iš mitingo organizatorių. Mitingo vieta ir laikas su savivaldybe buvo suderintas prieš savaitę laiko iki mitingo dienos ir buvo gautas leidimas organizuoti mitingą Kauno m. Vienybės aikštėje. Mitingo dalyvius organizatoriai informavo įvairiais būdais: platino lapelius su skelbimais, buvo patalpinta informacija internete, pranešta elektroniniais laiškais, pranešta telefonu bei pokalbių metu. E. S. apie mitingo vietos pakeitimą sužinojo likus maždaug vienai valandai iki mitingo pradžios. Atėjus į Vienybės aikštę, policijos komisaras V. P. jiems parodė raštą, kuriame buvo savivaldybės nutarimas pakeisti susirinkimo vietą, nors pagal Susirinkimo įstatymo 14 str. jie galėjo ir turėjo teisę tik pasiūlyti pakeisti susirinkimo vietą, be to toks sprendimas turėjo būti motyvuotas. Mitinge dalyvavo apie 50 žmonių, todėl taip vėlai nurodžius pakeisti mitingo vietą, tai padaryti buvo neįmanoma. Mano, kad pati savivaldybė pažeidė Susirinkimų įstatymo 10 str., 12 str., 14 str. reikalavimus.

Liudytojas A. V. S. parodė, kad 2014 m. spalio 17d. apie 11 val. jam paskambino G. G. ir paprašė, kad kartu su juo nuvyktų į savivaldybę pas D. R.. Apie 13.30 val. jis su G. G. susitiko savivaldybėje ir abu nuėjo į nurodytą kabinetą. Kabinete buvo D. R., vienas iš jo pavaduotojų ir moteris, kuri prisistatė dokumentų tvarkymo ar valdymo skyriaus vedėja. D. R. paskelbė sprendimą dėl viešo mitingo vietos pakeitimo ir vietoje pats jį pasirašė. A. V. S. po to pats perskaitė minėtą dokumentą. G. G. taip pat jį perskaitė ir atsisakė pasirašyti tą sprendimą, nes jis neatitiko įstatymo dėl viešųjų susirinkimų reikalavimų, visiškai nebuvo motyvuojamosios dalies ir tai buvo padaryta likus mažiau nei 48 val. iki mitingo pradžios. G. G. klausė kokiais motyvais keičiama mitingo vieta, tačiau motyvai nebuvo nurodyti. Mitingas įvyko Vienybės aikštėje, t.y. toje vietoje, kuri buvo suderinta anksčiau. Jokių viešosios tvarkos pažeidimų bei žalos visuomeniniam ar privačiam turtui mitingo metu padaryta nebuvo.

Liudytojas D. R. parodė, kad mitingo išvakarėse, t.y. 2014 m. spalio 16d. jį buvo pasiekusi informacija, kad yra pakankamai daug žmonių, kurie pasisako prieš organizuojamą mitingą, todėl gali būti nesutarimų bei tikėtini viešosios tvarkos pažeidimai. Dėl tos priežasties 2014 m. spalio 16d. D. R. priėmė sprendimą neatšaukti mitingo, o perkelti jo vietą iš Vienybės aikštės į Nemuno salą. Žino, kad J. J. sekretorė 2014 m. spalio 17d. iš ryto bandė susisiekti su mitingo organizatoriais, tačiau jie į savivaldybę galėjo atvykti ir atvyko tik apie pietus. Nemuno sala buvo pasirinkta šį klausimą suderinus su policijos pareigūnais, nes ten jiems lengviausia užtikrinti viešąją tvarką. 2014 m. spalio 17d. į pasitarimą atvyko J. J., jo referentė I. M., G. G. ir dar vienas atstovas. Policijos atstovas nedalyvavo. Buvo išsakyta savivaldybės atstovų nuomonė, kodėl reikalinga perkelti mitingo vietą, tačiau G. G. su vietos pakeitimu nesutiko, motyvuodamas, kad mitingo vietai pakeisti ir tinkamai organizuoti mitingą yra per mažai laiko. Tuo pačiu metu buvo pasirašytas pažymėjimas dėl mitingo vietos pakeitimo ir G. G. bei dar vienam atstovui perskaitytas, tačiau G. G. atsisakė pasirašyti.

Liudytoja I. M. parodė, kad 2014 m. spalio 17d. iš ryto jai buvo duotas nurodymas paskambinti ir pakviesti mitingo organizatorius atvykti į savivaldybę dėl mitingo vietos pakeitimo. Jokie duomenys ar motyvai dėl ko bus keičiama mitingo vieta jai nebuvo pateikti bei nurodyti. Ji paskambino ir kvietė ateiti 10 val., tačiau organizatoriai negalėjo ir su jais buvo derinamas kitas laikas bei buvo sutarta, kad jie atvyks apie 13.30 val. Iš ryto buvo kviestas ir policijos atstovas, tačiau 13.30 val. jis atvykti nebegalėjo.

Liudytojas J. V. parodė, kad jis buvo vienas iš mitingo organizatorių ir mitingo vieta su savivaldybe buvo suderinta iš anksto. Jis apie mitingą pranešinėjo žmonėms telefonu bei buvo tai aiškinama susitikimų su žmonėmis metu. Mano, kad per kelias valandas nėra jokios galimybės piliečius, norinčius dalyvauti mitinge, informuoti apie mitingo vietos pakeitimą.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), 2014 m. spalio 18 d. įspėjimu, kuriuo Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas V. P. įspėjo G. G. dėl atsakomybės per mitingą 2014-10-17 už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų pažeidimus bei atsakomybę (b. l. 4), kvietimas į mitingą, kuriame nurodoma, kad 2014 m.spalio 17 d., 17.30 val., Kauno centre, Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus vyks mitingas (b. l. 9), E. S. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. spalio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą mitingui „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“. Mitingą buvo prašoma leisti surengti 2014 m. spalio 18 d. 12.00 val., nustatant renginio vietą Kaune, Vienybės aikštėje, prie Karo muziejaus. Renginio organizatoriai buvo trys: E. S., G. G. ir J. V.. 2014 m. spalio 9 d. Kauno miesto savivaldybėje visi klausimai buvo suderinti ir leista organizuoti mitingą prašyme nurodytu laiku ir vietoje. Pasikeitus aplinkybėms, 2014 m. spalio 14 d. Kauno mieto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateiktas prašymas pakeisti laiką ir leisti mitinguoti ne 2014 m. spalio 18 d., o 2014 m. spalio 17 d. nuo 17.30 val., paliekant mitingo vietą Vienybės aikštėje, Kaune. Prieštaravimų nebuvo ir buvo išduotas Pažymėjimas leisti organizuoti mitingą 2014 m. spalio 17 d.. 2014 m. spalio 17 d. apie 17.30 val. E. S. atvykus į Vienybės aikštę, priėjo policijos pareigūnas ir pranešė, kad mitingą turi perkelti į Nemuno salą. Su pareigūnu daugiau bendravo G. G.. Tada pareigūnui pasakė, kad nori 15-20 minučių palaukti besirenkančių žmonių ir tuo pačiu trumpai jiems paminėti mitingo tikslus bei kad susirinkus žmonėms praneš, jog turi pakeisti mitingo vietą ir paprašys visų eiti į Nemuno salą, tačiau praėjus 15 minučių organizatoriai suprato, kad žmonėms šalta, jie prašė greičiau baigti kalbas. Kalbos buvo sutrumpintos, kai kurie pranešėjai visai nekalbėjo, todėl paruoštos oficialios kalbos buvo baigtos per gerą pusvalandį ir žmonės pradėjo skirstytis. Apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 17 d. pakeitė organizuojamo mitingo vietą iš Vienybės aikštės į Nemuno salą, E. S. nežinojo. (b. l. 10), Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus viršininko V. P. tarnybinis pranešimas dėl mitingo, kuriame nurodoma, kad 2014 m. spalio 10 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas Kauno miesto savivaldybės išduotas „Pažymėjimas dėl susirinkimo vietos, laiko, formos“ Nr. AS12, kuriuo leidžiama G. G., E. S. ir J. V. 2014 m. spalio 18 d., 12.00-14.00 val. Kauno vienybės aikštėje organizuoti mitingą „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“. 2014 m. spalio 16 d. Kauno apskrities VPK gavo Kauno miesto savivaldybės išduotą analogišką pažymėjimą, kuriame tiems patiems asmenims leidžiama organizuoti tokio paties pobūdžio mitingą ir toje pačioje vietoje, tik skirtingu laiku t. y. 2014 m. spalio 17 d. 17.30 val.- 19.30 val. 2014 m. spalio 17 d. Kauno apskrities VPK gavo Kauno miesto savivaldybės išduotą trečią pažymėjimą (2014-10-17 Nr. AS 15), kuriuo tiems patiems asmenims leidžiama daryti analogišką mitingą, tik kitoje vietoje t. y. 2014-10-17 17.30 val.-19.30 val. Kauno Nemuno saloje. 2014 m. spalio 17 d. apie 15.00 val. telefonu V. P. informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo J. J. referentė I. M., kad ankstesnių pažymėjimų galiojimas yra panaikintas ir lieka galioti 2014 m. spalio 17 d. išduotas pažymėjimas Nr. AS 15. 2014 m. spalio 17 d. 15.15 val. V. P. paskambino vienam iš mitingo organizatorių G. G. ir pasiteiravo, kur ir kada jie žada daryti mitingą. Jis paaiškino, kad mitingą darys 2014 m. spalio 17 d. 17.30-19.30 val. Kauno Vienybės aikštėje. V. P. paaiškino, kad tokiu atveju jie pažeis susirinkimų įstatymą, nes galiojantis pažymėjimas yra mitingą organizuoti Kauno Nemuno saloje. G. G. informavo, kad tokio pažymėjimo jis neturi, jam yra per mažai laiko pakeisti mitingo vietą, todėl mitinguos Vienybės aikštėje. 2014 m. spalio 17 d. 17.30 val. mitingo organizatorius G. G. su grupe žmonių atvyko į Vienybės aikštę. V. P. priėjęs prie organizatoriaus, jį supažindino su savivaldybės pažymėjimu ir perspėjo, kad mitinguojant Vienybės aikštėje mitingo dalyviai pažeis susirinkimų įstatymą, todėl buvo parekomenduota pereiti į pažymėjime nurodytą mitingo vietą t. y. Kauno Nemuno salą. Organizatorius tai padaryti atsisakė. Mitingas įvyko Kauno Vienybės aikštėje (b. l. 11), Kauno miesto savivaldybės administracijos protokolas dėl pažymėjimo leisti organizuoti mitingą, iš kurio matyti, kad posėdis įvyko 2014 m. spalio 17 d. 13.30 val. dalyvaujant administracijos direktoriui D. R., administracijos direktoriaus pavaduotojui J. J., posėdžio sekretorei I. M. ir G. G., buvo nutarta pakeisti 2014 m. spalio 9 d. pažymėjimuose Nr. AS12 įvardintą organizuojamo susirinkimo vietą ir leisti organizuoti susirinkimą Kauno Nemuno saloje 2014 m. spalio 17 d., pažymėjimo Nr. AS15. 2014 m. spalio 9 d. pažymėjimus Nr. AS12, pasirašytus Administracijos direktoriaus pavaduotojo J. J. laikyti negaliojančiais (b. l. 12), Kauno miesto savivaldybės pažymėjimas dėl susirinkimo vietos, laiko, formos Nr. AS 15, išduotas 2014 m. spalio 17 d., kuriame nurodoma, kad susirinkimo vieta yra Kauno Nemuno sala (b. l. 13), Kauno miesto savivaldybės pažymėjimas dėl susirinkimo vietos, laiko, formos Nr. AS 12, išduotas 2014 m. spalio 09 d., kuriame nurodoma, kad susirinkimo vieta yra Kauno Vienybės aikštėje, prie Karo muziejaus (b. l. 14), Kauno miesto savivaldybės pažymėjimas dėl susirinkimo vietos, laiko, formos Nr. AS 12, išduotas 2014 m. spalio 9 d., kuriame nurodoma, kad susirinkimo, vyksiančio 2014 m. spalio 18 d. 12.00 val. -14.00 val. vieta yra Kauno Vienybės aikštėje, prie Karo muziejaus (b. l. 15), 2014 m. spalio 7 d. organizatorių G. G., J. V., E. S. prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame prašoma išduoti leidimą mitingui „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“ 2014 m. spalio 18 dienai 12 valandai. Šio renginio vieta – Vienybės aikštė prie Karo muziejaus (b. l. 16), 2014 m. spalio 14 d. organizatorių G. G., J. V., E. S. prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame prašoma išduoti leidimą mitingui „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“ 2014 m. spalio 17 dienai 17.30 valandai. Šio renginio vieta – Vienybės aikštė prie Karo muziejaus (b. l. 17), G. G. prašymas (b. l. 18), 2014 m. spalio 17 d. Kauno apskrities VPK policijos veiksmų, užtikrinant viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą bei teisės pažeidimų prevenciją mitingo metu, planas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. spalio 17 d. nuo 17.30 val. iki 19.30 val. Kaune, Vienybės aikštėje vyks Socialistinio liaudies fronto Kauno skyriaus ir judėjimo „Vytis“ organizuojamas mitingas – „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“ (b. l. 19), 2014 m. spalio 17 d. Kauno apskrities VPK policijos veiksmų, užtikrinant viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą bei teisės pažeidimų prevenciją mitingo metu, planas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. spalio 17 d. nuo 17.30 val. iki 19.30 val. Kaune, Nemuno saloje vyks Socialistinio liaudies fronto Kauno skyriaus ir judėjimo „Vytis“ organizuojamas mitingas – „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“ (b. l. 20-21), kompaktinis su mitingo vaizdo įrašu (b. l. 22), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 24).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymu (toliau Įstatymas). Įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, jog šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį; Įstatymo 6 str. 2 d. numatyta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. Susirinkimų įstatymo 7 str. 1 d. numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką.

Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d. norma, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo pažeidimą, yra blanketinio pobūdžio, todėl, inkriminuojant minėtos teisės normos pažeidimą, būtina išvardyti konkrečias Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, mitingo „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“ organizatoriui G. G. inkriminuojamas LR Susirinkimų įstatymo 9 str. 1 d. 5p. , kuris numato, jog policijos pareigūnai susirinkimą gali nutraukti, kai dalyviai tyčia šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo formą, vietą ar laiką) bei 11 str., kuris numato bendrąją normą, t.y. jog susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, pažeidę šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, nustatyta tvarka traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, atsako už padarytą turtinę žalą ir privalo atlyginti nuostolius, pažeidimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos , G. G. kaltinimas dėl aukščiau nurodyto Įstatymo reikalavimo pažeidimo pateiktas dėl to, kad 2014 m. spalio 17d. mitingas „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“ vyko ne Kauno Nemuno saloje, kaip buvo numatyta 2014-10-17 Kauno miesto savivaldybės išduotame pažymėjime dėl susirinkimo vietos, laiko, formos ( b. l. 13), o Kauno Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus ir tokiais veiksmais buvo šiurkščiai pažeista Kauno miesto savivaldybės Pažymėjimo Nr. AS15 susirinkimo organizavimo tvarka (suderinta susirinkimo vieta).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra pasisakęs, kad susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą. Tuo pačiu susirinkimų organizatoriai privalo imtis priemonių, kad susirinkimas, kaip nustatyta Konstitucijos 36 str. 2 d., nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Savo ruožtu institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Derindami susirinkimo vietą, ši institucija ar pareigūnas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Žmogaus ir piliečio teisė į taikius susirinkimus nepažeidžiant pamatinių visuomenės vertybių ir kitų asmenų teisių yra įtvirtinta tarptautinės teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konstatavo, kad Susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. neprieštarauja Konstitucijai.

LR Susirinkimų įstatymo 6 str. 2d. numatyta, jog susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. kartu su kitais mitingo organizatoriais 2014 m. spalio 7 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu išduoti leidimą mitingui „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“. 2014 m. spalio 9 d. buvo išduotas Kauno miesto savivaldybės pažymėjimas dėl susirinkimo vietos, laiko, formos Nr. AS 12, kuriame nurodoma, kad susirinkimo organizavimo data ir laikas: 2014 m. spalio 17d. 17.30 val. -19.30 val., susirinkimo vieta - Kauno Vienybės aikštėje, prie Karo muziejaus. (b. l. 14)

LR Susirinkimų įstatymo 7 str. 1d. numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką. Minėto straipsnio 3d. numatyta, jog pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai. Įstatymo 12 str. 1d. numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo privalo šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti sklandų pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą. Taigi analizuojant Įstatymo normas, matyti, kad susirinkimo (mitingo) suderinimas laikomas bendras abiejų pusių sutarimas.

Iš G. G. paaiškinimų bei liudytojų A. –V. S. parodymų matyti, kad 2014 m. spalio 17d. apie 9.30 val. buvo gautas skambutis iš savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo J. J. referentės, kuriuo mitingo organizatoriai buvo kviečiami atvykti į savivaldybę pokalbiui dėl mitingo organizavimo. Iš G. G. paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų matyti, kad mitingo organizatoriai po 2014 m. spalio 9 d. Kauno miesto savivaldybės pažymėjimo dėl susirinkimo vietos, laiko, formos Nr. AS 12 išdavimo papildomai į savivaldybę dėl mitingo vietos ar laiko pakeitimo nebuvo kreipęsi. Iš G. G. paaiškinimų bei liudytojo A. –V. S. parodymų matyti, kad savivaldybės administracijos direktorius D. R. informavo, jog yra pakeista mitingo vieta, tačiau aiškių pakeitimo motyvų neišdėstė. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, derinimo pokalbyje policijos atstovas nedalyvavo. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos protokolo dėl pažymėjimo leisti organizuoti mitingą matyti, kad 2014 m. spalio 17 d. 13.30 val. įvyko posėdis, kuriame, dalyvaujant administracijos direktoriui D. R., administracijos direktoriaus pavaduotojui J. J., posėdžio sekretorei I. M. ir G. G., buvo nutarta pakeisti 2014 m. spalio 9 d. pažymėjimuose Nr. AS12 įvardintą organizuojamo susirinkimo vietą ir leisti organizuoti susirinkimą Kauno Nemuno saloje 2014 m. spalio 17 d. (pažymėjimo Nr. AS15) ir 2014 m. spalio 9 d. pažymėjimus Nr. AS12, pasirašytus Administracijos direktoriaus pavaduotojo J. J., laikyti negaliojančiais. Iš G. G. bei liudytojų A. –V. S. bei D. R. parodymų matyti, kad G. G. nesutiko dėl mitingo vietos pakeitimo dėl per trumpo tinkamo mitingo suorganizavimui laiko. Kaip matyti iš nustatytų įrodymų, D. R. vienasmeniškai nutarė pakeisti mitingo rengimo vietą, šio klausimo nesuderinus su mitingo organizatoriais, ko pasekoje buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės pažymėjimas dėl susirinkimo vietos, laiko, formos Nr. AS 15, išduotas 2014 m. spalio 17 d., kuriame nurodoma, kad susirinkimo vieta yra Kauno Nemuno sala.

Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 20 str. 1 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. įtvirtinta nuostata, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Iš liudytojo D. R. parodymų matyti, kad jis nusprendė pakeisti mitingo vietą socialiniais tinklais gavęs informacijos, jog yra pakankamai daug žmonių, kurie pasisako prieš organizuojamą mitingą, todėl gali būti nesutarimų bei tikėtini viešosios tvarkos pažeidimai, tačiau jokių rašytinių įrodymų pateikti negalėjo. Byloje nebuvo surinkta jokių rašytinių įrodymų, jog mitingą organizuojant Vienybės aikštėje būtų iškilusi reali grėsmė pakenkti valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei ar kad gali būti pažeista viešoji tvarka, kitų asmenų teisės ir laisvės. Be to sutinkamai su Lietuvos Respublikos Susirinkimo įstatymo 14 str. 3 d., jeigu policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, jie privalo imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti, tačiau įstatyme nėra numatyta, kad tuo pagrindu nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos galima keisti mitingo vietą.

Kaip buvo minėta, mitingo „Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“ organizatoriui G. G. inkriminuojamas LR Susirinkimų įstatymo 9 str. 1 d. 5p. , kuris numato, jog policijos pareigūnai susirinkimą gali nutraukti, kai dalyviai tyčia šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo formą, vietą ar laiką), tačiau išanalizavus byloje surinktus įrodymus matyti, kad mitingas vyko savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir susirinkimo organizatorių suderintu laiku ir vietoje, kuris buvo numatytas 2014 m. spalio 9 d. Kauno miesto savivaldybės pažymėjime dėl susirinkimo vietos, laiko, formos Nr. AS 12. Byloje liudytojo V. P. parodymais bei vaizdo įrašu nustatyta, kad mitingas nebuvo nutrauktas ir jo metu nebuvo nustatyta jokių viešosios tvarkos ar kitų pažeidimų, kurie keltų grėsmę asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai.

Tuo tarpu 2014 m. spalio 17d. Kauno miesto savivaldybės pažymėjimas dėl susirinkimo vietos, laiko, formos Nr. AS 15 buvo priimtas nesuderinus savivaldybės administracijos direktoriaus ir susirinkimo (mitingo) organizatorių valios. Susirinkimų įstatyme nėra reglamentuota tvarka dėl susirinkimų vietos, laiko, formos pakeitimo. Pagal suformuotą teismų praktiką tuo atveju, kai teisės norminiai aktai nenustato aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-1914/2011 ir kt.).

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog G. G. tyčia šiurkščiai pažeidė šio įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo formą, vietą ar laiką).

Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nuostatas, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d. jo atžvilgiu nutrauktina, nesant G. G. veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.