- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e1-1691-899/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39110-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės D. Z. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini); deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. A. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę D. M., o būtent 2024-10-06 apie 17.00 val. namuose, esančiuose adresu, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, iš namų išbėgusiai nukentėjusiajai D. M., ją pasivijęs, tyčia sugriebė rankos linkiu nukentėjusiajai D. M. už kaklo, jį spaudė bei kita ranka užėmęs nukentėjusiajai burną tempė nukentėjusiąją D. M. iš laiptinės į buto vidų, tokiais savo veiksmai nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: kraujosruvas apatinėje lūpos gleivinėje ir kairio žando gleivinėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. A. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad D. M. yra jo sugyventinė. Sugyventiniai yra apie 3 metus. Gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), vedą bendrą ūkį. Lietuvoje nuolatinio darbo neturi, dirba (duomenys neskelbtini), turi statybų įmonę ir pajamas gauna iš (duomenys neskelbtini). 2024-10-05 vakare tarp jo ir sugyventinės D. M. kilo žodinis konfliktas, kadangi ji neatvažiavo jo parsivežti. 2024-10-06 apie 17.00 val. jam grįžus į namus adresu, (duomenys neskelbtini), jį į namus įsileido jo jau minėta sugyventinė, ji buvo sudėjusi jo daiktus ir pasiūlė jį nuvežti pas mamą gyventi. Jis buvo ramus, gerai nusiteikęs, sugyventinė taip pat ramiai pasakė: ,,tu liksi, aš išeisiu“. Tai ne pirmas kartas kai sugyventinė per bendrus 3 gyvenimo metus kartu sudeda jo asmeninius daiktus, bet po savaitės laiko toliau gražiai gyvena kartu. Būdamas vonioje, pamatė, kad sugyventinė pasiėmusi automobilio raktus ir telefoną išeina iš buto. Nenorėdamas pykčių sugalvojo sugyventinę sulaikyti, kad ji niekur neišvažiuotų. Priėjęs sugyventiniai iš nugaros, buto tarpduryje, rankomis apglėbė D. M., sakydamas jai, kad niekur ji neitų. Sugyventinė vilkėjo odinę striukę todėl jam ją apglėbus ir jai pasimuisčius, sugyventinė paslydo, atsilošė nugara į jį ir taip gavosi, kad jis savo rankos linkiu apglėbė sugyventinę per kaklą, tyčia kaklo nespaudė. Atsilošiant atgal sugyventinė rankomis įsikibo į durų staktą, gavosi toks kaip sugyventinės pasipriešinimas, t. y. nenoras eiti į buto vidų. Jis yra aukštesnis, stambesnis, todėl sugyventinę pakėlęs įsinešė į buto vidų, užrakino buto duris iš vidaus. Buto durys visada yra rakinamos. Sugyventinė, būdama jo glėbyje, pradėjo sunkiai kvėpuoti. Sugyventinė ne pirmą kartą iš streso patiria tokius kaip panikos priepuolius, turi visokių baimių, sunkiai pakelia stresą. Pripažįsta, kad savo veiksmais, norėdamas sulaikyti išeinančią sugyventinę, sukėlė jai stresą, dėl ko sugyventinei buvo sunku kvėpuoti, bei neneigia, kad savo veiksmai galėjo savo sugyventinei sukelti fizinį skausmą. Įnešęs sugyventinę į butą, paguldė ją kambaryje ant grindų, nešė jai vandens, kalbino, bet pamatęs, kad nepraeina jos sunkus kvėpavimas, išsigando, sugyventinę paguldė į miegamojo lovą ir paskambino pagalbos telefonu 112, pranešdamas, kad draugę ištiko panikos priepuolis, kad ji sunkiai kvėpuoja. Atvykus medikams, juos įleido, parodė kur yra sugyventinė ir juos paliko toliau bendrauti. Ką sugyventinė nurodė medikams, jis negirdėjo. Po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Tyčia sukelti fizinio skausmo sugyventinei nenorėjo, tačiau neneigia, kad savo veiksmais t. y. apglėbimu ir kaklo suspaudimu sukėlė fizinį skausmą sugyventinei D. M.. Po įvykio sužalojimų sugyventinės kūne jis nematė. Medikų apžiūros metu sužalojimų sugyventinės kakle ir veide nebuvo. Smūgių sugyventinei nesudavė. Iš kur galėjo atsirasti sužalojimai sugyventinės kūne, jis nežino. Gali būti, kad sugyventinę nešdamas iš svetainės į miegamąjį ir ją keldamas nuo žemės ant savo rankų per stipriai sugriebė jos koją, tačiau tai padarė ne norėdamas jos užgauti, o stengdamasis jai padėti panikos atakos metu. Ar ant sugyventinės kojos esanti mėlynė galėjo atsirasti tuo metu nežino, tačiau dar 2024-10-05 matė, kad ant sugyventinės kojų jokių mėlynių nėra. Viso konflikto metu namuose buvo dviese. Dėl įvykusio įvykio nuoširdžiai gailisi. Dėl šio įvykio nori savo sugyventinės nuoširdžiai atsiprašyti, susitaikyti. Laikinai, kol vyks tyrimas, pasižada gyventi atskirai nuo savo sugyventinės, pas savo mamą adresu, (duomenys neskelbtini). Pasižada niekur neišvykti ir dalyvauti bylos procese. Asmens dokumentai, pasas ir asmens tapatybė kortelė yra paimti kitoje byloje. D. M. dėl įvykusio įvykio atsiprašė ir dėl to labai gailėjosi, D. M. jam atleido. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė.
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo A. A. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga.
3.1. Nukentėjusioji D. M. parodė, kad A. A. yra jos sugyventinis. Kartu su A. A. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie 3 metus jų gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Buto nuoma visu šiuo laikotarpiu yra jos vardu. Su jais nurodytu gyvenamosios vietos adresu gyvena ir jos du mažamečiai vaikai. Vaikai yra iš jos ankstesnės santuokos. Bendrų vaikų su A. A. neturi. 2024-10-06 buvo viena namuose adresu, (duomenys neskelbtini). Apie 16.40 val. į namus grįžo jos sugyventinis A. A., ji jį įleido į namus, kadangi jis neturėjo namų raktų. Su A. A. jie buvo susipykę nuo praeitos dienos, t. y. 2024-10-05, kadangi dieną leido atskirai ir A. A. 2024-10-05 apie 23.45 val. jai paskambino į jos ,,(duomenys neskelbtini)“ programėlę, kur pokalbio metu jis ant jos pyko, kad ji dar vis nevažiuoja namo ir jo neparveža į namus, jų gyvenamosios vietos adresu, iš jo mamos, adresu, (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu buvo. Tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini). Telefonu su sugyventiniu dėl jo priekaištų konfliktavo žodžiu. Šio žodinio konflikto metu A. A. buvo neblaivus, tai suprato iš jo kalbos ir žodžių. 2024-10-06 įsileidus į namus A. A., jam jau buvo sudėjusi jo asmeninius daiktus, teigdama, kad kartu su juo nebegyvens bei pasiūlė jam jį su jo asmeniniais daiktais nuvežti pas jo mamą. A. A. supyko dėl jos pasiūlymo gyventi atskirai ir koja nuspyrė savo daiktus, kurie buvo sudėti namų koridoriuje. Po to užrakinęs jų namų duris su į duris įmontuotu užraktu, jiems būnant buto koridoriuje, jis teigė, kad iš namų niekur neis, nebent su jos nupjauta galva. Tuo metu jos sugyventinis rankose nieko neturėjo, tačiau ji tokių jo žodžių išsigando, nes tai pasakė agresyviai nusiteikęs. Supratusi, kad kils konfliktas ir sugyventiniui nuėjus į kitą kambarį, kurį - nepamena, ji atsirakino laukines buto duris ir išbėgo į bendro naudojimo laiptinę, ketindama pabėgti į lauką nuo jo. A. A. laiptinėje, dar tame pačiame aukšte ją pasivijo ir būdamas jai už nugaros su savo vienos rankos sulenkimu apvijęs jai kaklą ją smaugė, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, kurį 10 balų skalėje įvertintų 8 balais, atvykus pareigūnams patirtą fizinį skausmą įvertino 5 balais, nes buvo susijaudinusi ir gerai nesuprato. A. A. ją smaugdamas traukė į buto vidų, o kitos rankos delnu pagriebęs jai už veido srities spaudė jos burną, kad negalėtų rėkti, taip jai taip pat sukeldamas fizinį skausmą, kurį 10 balų skalėje vertina 8 balais. Taip A. A. ją už kaklo partempė į jau nurodyto buto svetainę, kur ją nutempęs paliko gulėti ant žemės nurodydamas jai nerėkti. Ji visą laiką stengėsi šaukti ir jis ją paleidęs svetainėje nubėgo užrakinti laukinių buto durų ir uždaryti bute esančių langų, tuomet ji jam sakė, kad baigtų taip daryti, ją paleistų, tačiau jis ant jos rėkė, vadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet jai būnant svetainėje, jai pradėjo trūkti oro, stipriai daužėsi širdis, ištiko panikos priepuolis. A. A., išsigandęs jos būsenos, pakėlė ją nuo žemės ir nunešė į miegamojo lovą bei paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kalbėdamas telefonu sugyventinis nurodė, kad draugei, t. y. jai, yra blogai, kad ji nualpo ir jai prasidėjo panikos priepuolis. Atvykus medikams, jiems A. A. teigė, kad ji pati nugriuvo. Medikei pasiteiravus jos, kas nutiko, ji jai pasakė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis A. A. ir tuomet medikė iškvietė pareigūnus. Atvykusiems medikams skundėsi skausmu lūpoje ir kaklo srityje, pasiūlius vykti į ligoninę, atsisakė, tuomet jai buvo suleisti raminamieji vaistai, liko gydytis namuose. Kitą rytą pajuto fizinį skausmą dešinėje šlaunyje, pasižiūrėjusi pamatė kraujosruvą priekinėje šlaunies dalyje, virš kelio. Taip pat pastebėjo, kad jos dešinės pusės skruostas yra patinęs bei liečiant skausmingas. Patinimas skruoste yra atsiradęs nuo to, kai sugyventinis suėmęs ranka jai už veido jį spaudė ir taip ją tempė iš laiptinės į buto vidų. Visais įmanomais būdais ji priešinosi, kai sugyventinis ją tempė į buto vidų. Tempimo metu buvo įsikibusi į laiptinės turėklus bei rankomis kibosi į durų staktą, kad sugyventinis neįtemptų į buto vidų. Įvykio metu namuose buvo dviese tik su sugyventiniu. Jos mažamečiai vaikai visą savaitgalį buvo pas močiutę iš vyro pusės ir apie konfliktą namuose nieko nežino. 2024-10-07 kreipėsi pas savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kad jai išrašytų vaistų nuo smurto metu patirto streso. Šeimos gydytojui papasakojo apie smurtą šeimoje ir nurodė įvykio metu patirtus sužalojimus. Pas teismo medicinos ekspertus vyks. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereiškia. Su sugyventiniu A. A. kartu nebegyvens, nuomojamame bute liks gyventi ji su savo mažamečiais vaikais, nes nuomos sutartis sudaryta jos vardu, mokesčius už butą moka ji pati. A. A. niekur nedirba, jokių pajamų negauna. 2023 m. lapkričio mėn. pareiškimu kreipėsi į policiją dėl A. A. grasinimų jos atžvilgiu. Tyrimas pradėtas nebuvo, A. A. buvo uždrausta artintis prie jos. Fizinį skausmą A. A. jai sukėlė pirmą kartą. Įvykio metu buvo blaivi, sugyventinis buvo pagiringas.
3.2. Policijos pareigūnės Ž. Č. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2024-10-06 17 val. 55 min. policijos pareigūnams nuvykus adresu, (duomenys neskelbtini), pabendrauta su D. M., kuri policijos pareigūnams paaiškino, kad norėdama išvengti konflikto su sugyventiniu A. A., bėgo iš savo buto pro duris, o sugyventinis, norėdamas sulaikyti D. M., griebė jai už kaklo, taip sukeldamas fizinį skausmą, kurį D. M. vertina 5 balais iš 10. Akivaizdžių sužalojimų pas moterį nėra. Policijos pareigūnams pabendravus su A. A., šis jiems paaiškino, kad viskas taip ir buvo, sulaikydamas savo sugyventinę D. M. rankomis pagriebė jai už kaklo, bet vyras teigia skausmo sukelti nenorėjęs. D. M. pareiškimą rašyti atsisakė, teigdama, kad nenori, jog jos namuose lankytųsi vaikų teisių apsaugos specialistai. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kurie konflikto metu buvo kitu adresu pas senelius. D. M. apžiūrėjo medikai, bet moters nesivežė detalesnei apžiūrai. Įtariamajam A. A. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,74 promilių girtumas;
3.3. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto koridorius, adresu, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta.
3.4. Asmens apžiūros protokole užfiksuota D. M. kūno apžiūra. Apžiūrint moterį, akivaizdžių sužalojimų nėra, apžiūros metu moteris vilkėjo juodos spalvos sportinį kostiumą. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta.
3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. M. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos apatinėje lūpos gleivinėje, kairio žando gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, tokiu būdu nukentėjusiajai D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
3.6. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo apžiūra. Matyti, kad skambučio pradžia 2024-10-06 17.40 val. Įrašo trukmė 01:39 min.
3.7. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas į įvykį reagavusio pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 16:14 min. Matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą.
4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. A. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. A. A. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš sugyventinę D. M. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. A. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per teismo nustatytą 9 mėnesių terminą.
6. Kaltinamasis A. A. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
8. A. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, dirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. A. prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimu. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
9. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
10. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024-10-06 18.15 val. iki 2024-10-07 15.15 val. (1 para) ir laikytina, kad A. A. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.
11. Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių šios priemonės įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
12. A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
13. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašai, įkelti į integruotą baudžiamojo proceso sistemą, - paliktini šioje sistemoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigojant A. A. bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigojant A. A. bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti A. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2024-10-06 18.15 val. iki 2024-10-07 15.15 val. (1 parą) ir laikyti, kad A. A. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Bendrojo pagalbos centro garso įrašą ir policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašus, įkeltus į integruotą baudžiamojo proceso sistemą, - palikti šioje sistemoje.
Išaiškinti A. A., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktus nuteistasis privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti A. A., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Išaiškinti A. A., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti A. A., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.