Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka, priimdama spendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei A. M. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei A. M. teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.78 straipsnį, kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise dalį. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalys gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę parduoti ¼ dalis jai priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Ieškovė siekia parduoti jai priklausančias turto dalis. CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Nagrinėjamu atveju iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad kitos turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalys priklauso bendraturtėms S. J. ir A. M.. Bendraturtei atsakovei A. M. pranešimo apie parduodamą turto dalį įteikti nepavyko. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą nėra. Iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę, gauto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad atsakovė Lietuvoje nedirba ir negauna jokių išmokų. Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacijai, kai ieškovė negali įgyvendinti savo turimos nuosavybės teisės, nes nėra galimybės apie parduodamą turto dalį pranešti bendraturtei atsakovei.

Aplinkybė, kad dalies turto bendrasavininkei atsakovei nepavyksta įteikti dokumentų ir jos buvimo vieta nežinoma, negali būti kliūtimi ieškovei disponuoti jai priklausančiu turtu ir nepagrįstai pažeistų bei apribotų ieškovės nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovė siektų įsigyti parduodamą turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovei priklausančios turto dalies pardavimas pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas pripažinti teisę parduoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturtės A. M. ((duomenys neskelbtini)) sutikimo parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.