Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-733/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
2A-733/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „IT Solutions“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „S.R.S. prekyba“, L. B.
Civilinė byla Nr. 2A-733/2013Procesinio sprendimo kategorija: 84; 86 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IT Solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-237-823/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IT Solutions“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „S.R.S. prekyba“ ir L. B. dėl autoriaus teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „IT Solutions“, remdamasis Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių (toliau - ATGTĮ) 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) uždrausti atsakovams UAB „S.R.S. prekyba“ ir L. B.: bet kokiu būdu tiek kartu, tiek atskirai naudoti ieškovui priklausančius freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt CSS programinį kodą; atgaminti, siūlyti sukurti, parduoti ar išnuomoti, bet kokiu būdu platinti, pateikti į rinką nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, importuoti, eksportuoti, padaryti viešai prieinamu freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt CSS programinį kodą ar jų dalis; 2) priteisti iš atsakovo UAB „S. R. S. Prekyba“ ieškovo naudai 2855,10 Lt nuostolių atlyginimo; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-11 l.; 2 b. t., 203-210 l.).

Nurodė, kad ieškovas valdo interneto svetainę www.itsolutions.lt, kurioje viena ieškovo siūlomų paslaugų – interneto svetainių kūrimas ir nuoma. Ieškovo darbuotojas J. S. 2009 m. gegužės 7 d. sukūrė elektroninės parduotuvės freeshop.lt šabloną, susidedantį iš grafinio dizaino (toliau – Dizainas) ir stiliaus programinio kodo, aprašyto CSS programine kalba (toliau – Programa), kurių visos turtinės autorių teisės priklauso ieškovui. Ieškovo teigimu, jam 2011 m. balandžio mėn. tapo žinoma, jog atsakovai, pažeisdami ieškovo turtines autoriaus teises, neteisėtai naudoja, atgamina ir platina ieškovo sukurtą Dizainą ir Programą savo valdomose svetainėse www.webprojektai.lt ir www.ioffer.lt (toliau – internetinės svetainės), jose siūlydamas elektronines parduotuves, savo dizainu ir stiliaus programiniu kodu, aprašytu CSS programine kalba, identiškas ieškovo Dizainui ir Programai. Pasak ieškovo, paminėtos internetinės svetainės yra įregistruotos subdomenų registre UAB „S. R. S. prekyba“ (toliau – Atsakovas I) vardu, o atsakovas L. B. (toliau – Atsakovas II) yra Atsakovo I vadovas, be to, Atsakovas I sukūrė ir perleido ieškovo Dizaino ir Programos pagrindu elektronines parduotuves UAB „PERFEKTA“, UAB „Viva technika“ ir UAB „Gyvenimo jūra“.

Pasak ieškovo, jo sukurti Dizainas ir Programa yra autorių teisių objektai (ATGTĮ 4 str.), kurių turtinės teisės priklauso ieškovui (ATGTĮ 9 str. 2 d., 10 str. 2 d.), todėl jis turi išimtines teises, numatytas ATGTĮ 15 straipsnyje. Ieškovo teigimu, jis nėra davęs leidimo Atsakovui I ir Atsakovui II naudotis jo kūriniais, todėl minėti atsakovai neteisėtai naudojo ieškovo Dizainą ir Programą, juos kopijuodami, padarydami viešai prieinamus, atgamindami bei platindami (ATGTĮ 15 str. 1 d. 1, 4, 5 ir 8 p., 2 d.).

Ieškovo teigimu, atsakovai, nesąžiningai naudodamiesi ieškovo investicijomis ir darbo rezultatais, taip pat atlieka ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. Ieškovo nuomone, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią atsakovai privalo atlyginti; UAB „S.R.S. prekyba“ iš neteisėtų veiksmų (pasinaudojimo ieškovo kūriniais) turėjo naudos – UAB „Perfekta“, UAB „Viva technika“ ir UAB „Gyvenimo jūra“ įsigydami iš šio atsakovo elektronines parduotuves sumokėjo 5710,20 Lt be V. T., kad atsakovo neteisėtai gauta nauda pagal ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalį pripažįstama ieškovo nuostoliais, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovai įdėjo ir savo darbo kurdami elektronines parduotuves, ieškovui priteistina iš UAB „S.R.S. prekyba“ pusė nurodytos sumos – 2855,10 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „S.R.S. prekyba“ ir L. B. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko (2 b. t., 14 l.). Nurodė, kad ieškovas svetainės freeshop.lt projektui panaudojo atviro kodo viešai ir nemokamai platinamą be konfigūravimo apribojimų turinio valdymo sistemą „Joomla“, taip pat nemokamą atviro kodo elektroninės parduotuvės komponentą „Virtuemart“. Atsakovų teigimu, ieškovas ne kartą viešai pasisakė internetinėse svetainėse, jog nusprendė pasinaudoti „Joomla“; ieškovas negali būti freeshop.lt svetainės grafinio dizaino autoriumi, kadangi tokie pat arba panašūs elementai buvo panaudoti 2006 metais svetainėje, platinančioje „Joomla“ svetainių grafinius dizainus ar elementus (www.Rockettheme.com) bei 2001 metais nemokamoje atviro kodo viešai platinamoje svetainėje-el.parduotuvėje „magento“ (www.magento-mal.com). Atsakovų nuomone, ieškovas nekuria svetainės turinio valdymo sistemos (tam naudojama atviro kodo viešai prieinama programa), grafinio dizaino ar jo elementų; ieškovas nekūrė net simbolių (ikonų), panaudotų internetinės svetainės šablone – juos ieškovas įsigijo naudojimui nekomerciniais tikslais. Atsakovų teigimu, atviro kodo sistemų taisyklės leidžia kiekvienam naudoti ir modifikuoti atviro kodo sistemą ir jos dalis; atlikęs modifikaciją asmuo netampa jos savininku ar autoriumi; neaišku, kokie interneto svetainės dizaino elementai yra sukurti ieškovo, kadangi svetainių dizainas, o ypač tos pačios valdymo ir modulių sistemos, skiriasi tik spalvomis, linijomis, šriftu ir elementų lokalizacija. Pasak atsakovų, nors ieškovas teigia, kad atsakovas panaudojo ieškovo logotipą, tačiau ieškovo logotipas taip pat nėra registruotas, žodis „freeshop“ reiškia nemokamą parduotuvę, šis žodis yra laisvai naudojamas, ieškovui įsigijus domeną, tai nesuteikia ieškovui išskirtinių teisių į šį žodžių junginį.

Atsakovai taip pat nurodė, jog ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, kadangi neturtines autoriaus teises gali ginti tik fizinis asmuo, kurios jam priklauso, o ieškovas neįrodė turintis teisę į kūrinį, saugotiną intelektinės nuosavybės įstatymais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (3 b. t., 53-60 l.).

Apygardos teismas sprendė, jog freeshop.lt CSS programinis kodas (Programa) negali būti saugomas kaip savarankiškas autorių teisių objektas – kompiuterių programa. Teismas nustatė, jog CSS failas yra kintamųjų, kuriais vadovaudamasis kompiuteris sugeneruoja konkrečios interneto svetainės vaizdą, rinkinys, o nagrinėjamos bylos atveju CSS programinis kodas naudojamas sukurti ieškovų interneto svetainės šablono vaizdą kompiuterio ekrane, apibrėžiant stiliaus elementų išdėstymą, spalvas, naudojamo šrifto dydžius, jog CSS kodas pats savaime nėra pakankamas interneto svetainės atvaizdavimui, o interneto svetainės dizaino šabloną sudaro kartu naudojami HTML ir CSS programiniu kodu aprašyti dokumentai.

Teismas nurodė, jog pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (Lietuvos Respublikoje įgyvendinama ATGTĮ nuostatomis), pakeitusios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 91/250/EEB (toliau - Direktyva) sąvoka „kompiuterio programa“ apima bet kokios formos programas, taip pat ir parengiamąjį projektinį darbą, siekiant sukurti kompiuterio programą, jei tokio parengiamojo darbo esmė yra kompiuterinės programos sukūrimas vėlesniame etape, o kompiuterio programai taikoma apsauga, jei ji originali ta prasme, kad tai – paties autoriaus intelekto kūrinys (Direktyvos preambulės 7 punktas, 1 str.). Teismo teigimu, nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai, be to, įtvirtintas objektyvaus originalumo reikalavimas, pagal kurį nereikalaujama asmenybės atspindžio kūrinyje, t. y. teisinei kūrinio apsaugai nustatyti nereikalaujama ypatingo jo savitumo, kūrybingumo ar originalumo, tačiau kūrinys turi būti autoriaus savarankiškos intelektinės veiklos rezultatas.

Apygardos teismo teigimu, programinis kodas saugomas pagal autorių teisių įstatymus tik tada, jei jis savaime pakankamas tam tikrai savarankiškai funkcijai atlikti ir konkrečiam rezultatui pasiekti; jis privalo būti autoriaus savarankiškos intelektinės veiklos rezultatas, o programinė kalba, idėjos ir principai, kuriais remiasi kompiuterio programos elementai, įskaitant elementus, kuriais remiasi jos sąsajos, nėra saugomi autorių teisių įstatymais. Pasak teismo, nagrinėjamu atveju CSS failas savaime nėra pakankamas savarankiškai užduočiai atlikti, kadangi CSS formato bylos negali atlikti jokios savarankiškos funkcijos be kartu naudojamo HTML šablono, jose esantys struktūrinių tinklapio dalių aprašymai nustato tik tinklapio vaizdą – spalvas, šriftus, paraštes bei kitus parametrus, kuriuos pritaikydama, HTML dokumento šablonui interneto naršyklė atvaizduoja puslapio turinį; be to, CSS kodas yra interneto svetainės dizaino (vaizdo) aprašymas standartizuota tinklapio objektų aprašymo kalba, kurios bendrinės struktūros pačios savaime negali būti autorių teisių objektu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog ieškovo grafinis dizainas pagal ATGTĮ nėra saugotinas kūrinys, kadangi neišsiskiria iš tos pačios rūšies kūrinių originalumu.

Teismo teigimu, interneto svetainės dizaino kūrybinį savitumą atskleidžia vaizdavimo būdas, pateikiamų objektų ir kitų duomenų bei informacijos tarpusavio suderinamumas, jų kombinacijos ir kiti ženklai bei jų išdėstymas; be to, dizaino ypatumas ir savitumas reiškia, kad duomenų atvaizdavimo būdas ir forma nėra įprasta, standartinė ar būdinga tokio pobūdžio objektams bei jų elementams, o kūrinys dėl autoriaus įdėtų intelektinių pastangų išsiskiria iš kitų tos rūšies kūrinių, t. y. turi būti nustatoma tam tikrų požymių visuma, kuri leistų atpažinti kūrinį tarp kitų panašių kūrinių.

Teismas nurodė, jog ieškovas neįrodinėjo freeshop.lt grafinio dizaino savitumo, aiškiai išskiriančio jį iš kitų panašių tos pačios rūšies kūrinių, kokie konkretūs Dizaino elementai turėtų būti vertinami kaip kūrybiškai originalūs ir išskirtiniai, apsiribodamas kompiuterio programai taikytinu objektyviuoju originalumo reikalavimu, t. y. nurodydamas, kad paminėtas dizainas yra savarankiškos ieškovo darbuotojo intelektinės veiklos rezultatas. Apygardos teismas sprendė, jog freeshop.lt grafinis dizainas neatitinka originalumo standartų, taikytinų neregistruotam dizainui kaip grafikos kūriniui, neturi unikalios tik jam būdingų požymių visumos, kuri leistų atpažinti jį tarp kitų panašių kūrinių, todėl Dizainas negali būti pripažintas kūriniu pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį ir jam netaikoma kūriniams taikytina apsauga pagal ATGTĮ. Teismo nuomone, Dizainas sudarytas iš bendrinių žodinių žymenų, užrašytų standartiniu šriftu, ikonų, į kurias ieškovui nepriklauso autoriaus teisės, Dizaino elementų išdėstymo sprendiniai (logotipas viršuje, kairėje, prekių katalogo meniu juosta kairėje ekrano pusėje, prekių krepšelis dešinėje ekrano pusėje, viršuje) yra tipiniai, naudojami daugumoje elektroninių parduotuvių, nulemti funkcinės Dizaino paskirties bei jo patogumo vartotojui; toks elementų išdėstymas iš esmės atitinka ir standartinį „Joomla“ šabloną, kitus nemokamai platinamus dizaino šablonus, veikiančius kartu su „Joomla“ turinio valdymo sistema.

Teismas taip pat nurodė, kad nenustatė, jog atsakovai naudoja panašų internetinių svetainių dizainą, siekdami pasinaudoti ieškovo reputacija ar suklaidinti vartotojus (Konkurencijos įstatymo 16 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir patenkinti ieškovo ieškinį – uždrausti atsakovams bet kokiu būdu tiek kartu tiek atskirai naudoti ieškovui priklausančius freeshop.lt grafinį dizainą ir CSS programinį kodą, siūlyti sukurti, parduoti, išnuomoti, bet kokiu būdu platinti, pateikti į rinką, teikti panaudai ar perduoti nuosavybėn, valdyti, importuoti, eksportuoti, padaryti viešai priteinamus freeshop.lt grafinį dizainą ir freeshop.lt programinį kodą ar jų dalis; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 2 855,10 Lt nuostolių atlyginimo (3 b. t., 62-74 L.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei norminius aktus (ATGTĮ 2 st. 18 p., 10 str., Direktyvos 1 str.), nurodydamas, jog freeshop.lt CSS programinis kodas nėra autorių teisių objektas:

1.1. freeshop.lt CSS programinis kodas yra pakankamas savarankiškai užduočiai atlikti bei konkrečiam rezultatui pasiekti. CSS programinis kodas lemia interneto svetainės išvaizdą: teksto šriftą, jo dydį, spalvą, objektų poziciją interneto svetainėje, paraščių dydžius, kitus elementus. Todėl CSS programinio kodo kalba sukuriamas interneto svetainės vaizdas kompiuterio ekrane nepriklausomai nuo HTML kodo naudojimo;

1.2. freeshop.lt CSS kodas yra originali kompiuterių programa. Autorių teisių apsauga taikoma ne tik kompiuterių programai kaip visumai, bet ir jos sudedamosioms dalims, jeigu jos atitinka kūrinio reikalavimus. Programinį kodą sukūrė ieškovo darbuotojas, todėl kūrinys yra originalus savarankiškos autoriaus intelektinės veiklos rezultatas. Atsakovai byloje nenurodo, jog yra sukūrę savo svetainėse naudojamą CSS programinį kodą bei tai, kad jį yra įsigiję iš trečiųjų asmenų.

2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog freeshop.lt grafinis dizainas negali būti pripažintas kūriniu; ieškovo sukurtas dizainas pasižymi išskirtinumu ir originalumu. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog yra sukūrę savo svetainėje naudojamą dizainą. Dizaino sprendimui įtakos turi su Dizainu naudojamos turinio valdymo sistemos, tačiau tai neturi reikšmės Dizaino vaizdui. Kiekviena elektroninės parduotuvės internetinė svetainė turi tam tikrus standartinius elementus, skirtus siekiančio apsipirkti vartotojo patogumui, tačiau jų grafinis dizainas (vaizdas) skiriasi vienas nuo kito naudojamais simboliais, vaizdų išdėstymu, spalvomis, pikselių dydžiu.

3. Ieškovas nėra davęs leidimo atsakovams naudotis kūriniais, todėl atsakovai, neturėdami autoriaus teisių turėtojų leidimo, neteisėtai naudoja freeshop.lt CSS programinį kodą bei interneto svetainės grafinį dizainą, pažeisdami ieškovo, kaip autoriaus teisių turėtojo, tesies, įtvirtintas ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 8 punktuose bei 2 dalyje.

Ieškovas 2012-05-14 pateikė rašytinį paaiškinimą, nurodydamas, jog Teisingumo teismas 2012-05-02 priėmė sprendimą byloje Nr. C-406/10, išaiškindamas, jog 1991-05-14 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programos teisinės apsaugos 1 straipsnio 2 dalyje numatytas reglamentavimas saugo kompiuterių programas, išreikštas bet kokia forma, o trečiasis asmuo, gavęs dalį kodo, susijusio su kompiuterių programoje naudojama programavimo kalba ir panaudodamas šį kodą, sukuria panašius elementus, tai vertintina kaip programos dalies atgaminimas (3 b. t., 116-118 l.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti ieškovo skundą kaip nepagrįstą, paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei pranešti prokurorui dėl ieškovo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį už dokumentų klastojimą ir jų naudojimą (2 b. t., 106-110 l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu tokį būtinumą pripažįsta bylą nagrinėjantis teismas.

Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (3 b. t., 73 l.), tačiau nepateikiama pagrįstų šio prašymo motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas (CPK 321 str. 1 d., 322 str.). Todėl byla pagal ieškovo apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, iš esmės tinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas (tarp jų Direktyvos bei ATGTĮ nuostatas, reglamentuojančias kompiuterio programai taikytiną apsaugą). Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad tiek ieškovo interneto svetainės dizainas, tiek CSS stiliaus programinis kodas nėra autorių teisių objektas pagal ATGTĮ, o atsakovai, sukurdami elektronines svetaines, panaudodami CSS programinius kodus, nepažeidė autoriaus turtinių teisių.

Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą visuma; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją būtų galima sukurti minėtą instrukcijų visumą (ATGTĮ 2 str. 18 p.). Pagal Direktyvą, apsauga taikoma kompiuterio programos išraiškai bet kokia forma, išskyrus idėjoms ir principams, kuriais remiasi kompiuterio programos elementai, įskaitant elementus, kuriais remiasi jos sąsajos (1 str. 2 d.); kompiuterio programai taikoma apsauga, jeigu ji originali, jeigu tai yra paties autoriaus intelekto kūrinys (ATGTĮ 1 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tik pakankamas tam tikrai savarankiškai funkcijai atlikti bei konkrečiam rezultatui pasiekti programinis kodas yra saugomas pagal ATGTĮ, o CSS programinis kodas neatitinka tokio reikalavimo, todėl negali būti saugomas kaip kompiuterių programa (ATGTĮ 10 str.).

CSS programinis kodas – kalba, skirta nusakyti kita struktūrine kalba aprašyto dokumento vaizdavimą, o CSS kalba yra skirta „HTML“ kalba („Hyper Text Markup Language“ - pagal enciklopedinį kompiuterijos žodyną (toliau - Žodynas) – internetinė dokumentų kūrimo kalba) rašomų dokumentų stiliams aprašyti (3 b. t., 2-3 l.; Žodynas). Byloje nėra ginčo, jog CSS programinis kodas lemia interneto svetainės vaizdą, t. y. šrifto dydį, spalvą, paraščių dydžius ir kitus elementus, bei tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai panaudojo tuos pačius CSS programinius kodus savo internetinių svetainių kūrimui, o svetainės yra panašios. Bylos duomenimis, tarp jų ir ieškovo pateiktu 2012 m. sausio 26 d. aiškinamuoju raštu dėl interneto svetainės šablono, nustatyta, jog interneto svetainės šabloną sudaro CSS programiniai kodai, naudojami kartu su HTML „failu“ („failas“ - pagal Žodyną - dokumento aplankas), kurie įdiegiami į „Joomla“ turinio valdymo sistemą (nemokamą atviro kodo turinio tvarkymo sistemą), kuri yra viešai ir nemokamai platinama (3 b t., 2-3 l., 2 b. t., 1-4 l.). Taigi sutiktina su apygardos teismo argumentu, jog interneto svetainės turinys ir funkcionalumas yra valdomas „Joomla“ turinio valdymo sistemos pagalba, o svetainės šablonas skirtas sukurti jos turinio vizualią formą (3 b. t., 2-13 l.).

Kompiuterinė programa pagal ATGTĮ saugoma tik tuo atveju, jeigu ji yra originali (ATGTĮ 10 str. 1 d.), atlieka savarankišką funkciją ir lemia tam tikrą rezultatą, su kuo iš esmės sutiko ir apeliantas apeliaciniame skunde (3 b. t., 62-74 l.). Be to, CSS programiniai kodai neatlieka savarankiškos funkcijos be kartu naudojamo HTML „failo“, jie aprašo tik interneto svetainės dizainą (vaizdą), todėl nėra saugomi pagal ATGTĮ. Beje, ieškovas apygardos teismo posėdžio metu nurodė, jog internetinės svetainės freeshop.lt CSS kodas sukurtas iš 6-7 „failų“, kuriuos galima nemokamai įsigyti (3 b. t., 42-43 l.). Taigi ieškovas nepagrindė, jog sukurtas CSS programinis kodas yra originalus intelektinės nuosavybės rezultatas, jog atsakovai, naudodami CSS kodą savo sukurtose elektroninėse svetainėse, pažeidė ieškovo autorių teises (ATGTĮ 10 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1,4,5 ir 8 p., 2 d.).

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog freeshop.lt grafinis dizainas yra originalus ieškovo darbuotojo kūrybinės veiklos rezultatas. Apygardos teismas, tinkamai aiškindamas ATGTĮ nuostatas, teisingai nurodė, jog tam, kad ieškovo interneto svetainės grafinis dizainas būtų pripažintas autoriaus kūriniu, jis turi atitikti savitumo ir originalumo kriterijus.

ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalies nuostatomis, kūrinys yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos, o pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį, autorių teisių objektas yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma.

Internetinės svetainės priskiriamos prie išvestinių kūrinių (ATGTĮ 4 str. 3 d. 1 p.), todėl autorių teisių apsauga gali būti taikoma interneto tinklapių dizainui, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus kriterijus.

Pareiga įrodyti interneto svetainės originalumą bei išskirtinumą tenka ieškovui, tačiau, bylos duomenimis, ieškovas nepagrindė „freeshop.lt“ grafinio dizaino ar jo elementų išskirtinumo iš kitų elektroninių parduotuvių (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovo argumentai, kad jo sukurtos internetinės svetainės „freeshop.lt“ grafinis dizainas yra originalus ir išskirtinis, kadangi minėtos internetinės svetainės dizainą sukūrė darbuotojas, parinkęs spalvas, tekstų šriftus, atskirų dizaino komponentų išdėstymo vietas, nesudaro pagrindo Dizainą pripažinti originaliu, išskirtiniu. Beje, ieškovas 2012-01-08 apygardos teismo posėdyje nurodė, kad kurdamas internetinę svetainę „freeshop.lt“ naudojosi viešai ir nemokamai platinama turinio valdymo sistema „Joomla“ bei jos programiniu CSS kodu, nenurodydamas, ar panaudojo (ir kokius) savo sukurtus elementus, kurdamas internetinės svetainės freeshop.lt grafinį dizainą (3 b. t., 40-52 l.). Nors ieškovo internetinės svetainės „freeshop.lt“ ir atsakovo internetinių svetainių www.remodels.lt bei www.vivatechnika.lt grafiniai dizainai yra panašūs, tačiau skiriasi tiek tam tikrų elementų išdėstymu, tiek spalvomis (1 b. t., 5965 l.; 3 b. t., 24-30 l.), o aplinkybė, jog atitinkami elementai tapačiai išdėstyti minėtose svetainėse (prekių katalogo vieta kairėje pusėje, prekių krepšelio – dešinėje viršaus pusėje) nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovo svetainės dizainas yra originalus ir išskirtinis; juolab kad toks dizaino elementų išdėstymas yra tipinis bei naudojamas daugumoje elektroninių parduotuvių.

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Netenkintinas ir atsakovų prašymas paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu (3 b. t., 106-110 l.).

CPK 95 straipsnio nuostatomis, bauda dalyvaujančiam byloje asmeniui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti paskirta, esant šioms sąlygoms: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005).

Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovas piktnaudžiauja ar elgiasi nesąžiningai, o tai, kad jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl autorių teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo bei padavė apeliacinį skundą, įgyvendindamas CPK 5 straipsnyje numatytą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei teisė apskųsti teismo sprendimą (CPK 307 str. 1 d.), nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis teisėmis (CPK 95 str., 302 str.).

Taip pat netenkintinas atsakovų prašymas pranešti prokurorui dėl ieškovo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį už dokumentų klastojimą ir jų naudojimą (CPK 299 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų visumos negali padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovo nurodytų dokumentų suklastojimo, todėl atskiroji nutartis byloje nepriimtina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovui yra galimybė kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų apelianto sumokėtą žyminį mokestį ir advokato pagalbos išlaidas, ieškovo turėtas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą.

Teisėjai Audronė JarackaitėGintaras PečiulisVigintas Višinskis