Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Z. (V. Z.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.

6. 2023 m. vasario 20 d. nutartimi teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju byloje ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, taip pat atsakovo poziciją dėl skolos neginčijimo, tai, kad byloje kilusio ginčo dalykas ir ribos yra aiškiai apibrėžti, papildomi procesiniai veiksmai pasirengimui nagrinėti bylą nereikalingi bei atsižvelgdamas į ekonomiškumo ir operatyvumo užtikrinimą procese, sprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti išsiuntus teismo nutartį ir įstatyme nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).

Ieškinys tenkintinas

8. CPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

9. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. kovo 1 d. tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus AB „TF bankas“ buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 7010345714 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 550 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai jį grąžinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2022 m. liepos 30 d. pranešimu atsakovas buvo raginamas sumokėti skolą bei įspėtas, kad nevykdant Sutarties ji bus nutraukta. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu atsakovas informuotas apie Sutarties vienašališką nutraukimą.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai, arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

11. Tarp AB „TF Bank“ ir UAB „Legal Balance“ 2022 m. liepos 4 d. pasirašyta Periodinio reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2022-03/01 ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. priedu Nr. 1 prie 2022 m. rugpjūčio 25 d. Priėmimo – perdavimo akto Nr. 2, vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovą. 2022 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą elektroniniu paštu apie reikalavimo teisių į jos skolą perleidimą.

12. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl sudaryta sutartis buvo nutraukta pradinio kreditoriaus iki reikalavimo perleidimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar reikalavimą perėmusia ieškove (CPK 178 straipsnis), ieškinį pripažįsta ir pats atsakovas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 482,16 Eur negrąžinto kredito dalis.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, 424–452 punktai).

14. Sutartimi šalys sulygo, kad už naudojimąsi kreditu atsakovas turi mokėti palūkanas, jų metinė norma yra 14,2 proc. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. gegužės 20 d. Nutraukus Sutartį 2022 m. rugpjūčio 23 d., ieškovas paskaičiavo mokėtinas 15,63 Eur palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į kasacinio praktiką, yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas.

15. Be jau minėtų reikalavimų, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 14,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 482,16 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 20 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

16. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovė padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Sutartimi turėjo grąžinti ir mokėti 14,2 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2023 m. gegužės 20 d., tačiau pradinė kreditorė vienašališkai sutartį nutraukė 2022 m. rugpjūčio 23 d. Pagal Sutartį mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Sutartis buvo nutraukta 2022 m. rugpjūčio 23 d., dėl ko pradinis kreditorius negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos 2023 m. gegužės 20 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų pradinis kreditorius negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusio tai, kad pradinė kreditorė turėjo nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį. Reikalavimo teisė ieškovei į negautas pajamas perleista Reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovas prašomų priteisti nuostolių neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę į nuostolių, pasireiškiančių kaip nesumokėtos palūkanos iki mokėjimo grafiko pabaigos, atlyginimą, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.

18. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 2,2 Eur per mėnesį administravimo mokestį visą kredito grąžinimo laikotarpį (2022 m. kovo 20 d. – 2023 m. gegužės 20 d.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6,6 Eur administravimo mokestį, kuris paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti 2,2 Eur per mėnesį Sutarties administravimo mokestį bei į tai, jog pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į 6,6 Eur Sutarties administravimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6,6 Eur sutarties administravimo mokestį yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

19. Iš atsakovo taip pat priteisiamos įstatymo nustatytos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (504,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Tenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, iš atsakovo priteistina 831,7 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 98 straipsnis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 21 Eur žyminis mokestis, 242 Eur patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 568,7 Eur išlaidos už procesinių dokumentų vertimą (atsakovas pateikė prašymą dokumentus gauti rusų kalba). Prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytiems dydžiams.

21. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas prašo skolos mokėjimą išdėstyti į dvi dalis.

22. Ieškovė nepateikė prieštaravimų dėl priteistų sumų išdėstymo. Pagal viešai prieinamus duomenis ieškovė užsiima skolų išieškojimu, teisinių paslaugų teikimu, taigi skolų išieškojimas jai yra pelną nešanti veikla, preziumuotina, jog jos materialinė padėtis yra gera. Atsakovas yra silpnesnioji Sutarties šalis. Teismas sprendžia, kad, įvertinus išdėstytą, teismo sprendimu ieškovei priteisiamų sumų, bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstytinas, jas sumokant dviem įmokomis (du kartus sumokant po pusę priteistos sumos ir pusę bylinėjimosi išlaidų), nepažeis ieškovės interesų (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 6,64 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai 482,16 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 16 ct) skolos, 15,63 Eur (penkiolika eurų ir 63 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 6,60 (šešis eurus ir 60 ct) administravimo mokesčio, 14,20 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 482,16 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 20 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 831,70 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti atsakovui V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, priteistos 504,39 Eur sumos bei 831,70 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 2 (dviems) mėnesiams, mokėjimą pradedant nuo po sprendimo įsiteisėjimo einančio mėnesio, mokant du mėnesius iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, pirmąjį mėnesį sumokant 668,05 Eur, antrąjį mėnesį – 668,04 Eur.

Priteisti iš atsakovo V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.