- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- 1-1122-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43933-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- I. M.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Advokatai
- Eglė Rybelienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistu, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. M. 2022 m. lapkričio 18 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“ arenoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, krepšinio varžybų metu, po kilusio žodinio konflikto, įžūliais veiksmais pašalinių asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ranka apkabino nukentėjusiojo L. V. kaklą ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į dešinę akį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, muštine žaizda akies apatiniame voke, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis I. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta nuo 2010 metų, kai prisijungė prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupuotės. Jis dažnai vaikšto į varžybas, sėdi (duomenys neskelbtini) tribūnoje, yra (duomenys neskelbtini) užvedinėtojas. Perkant bilietus, svetainėje yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tribūnoje turi būti aktyvus. 2022 m. lapkričio 8 d. jis buvo krepšinio varžybose „(duomenys neskelbtini)“ arenoje. Tą dieną po ilgos pertraukos į (duomenys neskelbtini) tribūną atėjo nukentėjusysis, kuris nuo 2014 metų nutraukė veiklą (duomenys neskelbtini) grupėje, o po to vis pasirodydavo. Įvykio dieną L. V. atėjo į tribūną. Jis, I. M., užvedinėjo (duomenys neskelbtini), o L. V. demonstratyviai neskandavo. Per mikrofoną jis įspėjo L. V., kad skanduotų arba išeitų. Jis parodė nepadorų gestą - pasukiojo pirštą prie smilkinio. Tada jis metė megafoną, pribėgo ir apkabino L. V. apie kaklą bei sudavė jam kumščiu į veidą. Sutinka su ekspertų nustatytais sužalojimais nukentėjusiajam. Sutinka, kad pasielgė neteisėtai, gailisi nusikaltęs. Kritiškai vertina savo poelgį. Nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino 130,75 Eur turtinę žalą ir dalį – 500 Eur neturtinės žalos. Pasižada, kad daugiau nenusikals. Prašo atleisti jį baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėvą J. M..
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. apie 18.20 val., kartu su A. U. atvyko stebėti Kauno „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio komandos „(duomenys neskelbtini)“ varžybų, kurios vyko „(duomenys neskelbtini)“ arenoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune. Varžybos prasidėjo 20.00 val., jų vietos buvo (duomenys neskelbtini). Tai yra sektorius, kuriame komandą palaiko ištikimiausi komandos sirgaliai. Po pertraukos, apie 21.00 val. prasidėjo antroji rungtynių dalis. Po kurio laiko sirgalių lyderis I. M. kelis kartus vis į jį pasižiūrėdavo bei per garsiakalbį kartojo, kad dainuotų su komanda arba „pyzdintų naxui iš čia“. Į šiuos asmens išsakytus komentarus nereagavo, tiesiog į jį žiūrėjo ir tiek. Maždaug 3 arba 4 kartus pakartojęs tą patį, I. M. staiga peršoko mažiausiai 5-ias eiles kėdžių ir prišoko prie jo, ėmė jį stumdyti, ranka buvo suėmęs už kaklo. Tuomet kažkuriuo metu, matant kartu buvusiam A. U. ir kitiems arenoje susirinkusiems asmenims, I. M. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jam į dešinę akį, dėl menkavertės priežasties sukėlė jam fizinį skausmą. Grumtynių metu buvo nutraukta ant kaklo buvusi sidabrinė grandinėlė, 67,55 eurų vertės, su kryželiu, 63,20 eurų vertės, kurių nerado. Po smūgio I. M. grįžo į savo vietą. Kadangi akis pradėjo tinti ir žaizda šiek tiek kraujavo, išėjo iš salės apsiplauti. Po kurio laiko kartu buvęs A. U. taip pat atėjo ir jie išvyko į namus, nebaigę žiūrėti varžybų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įstatymų numatyta tvarka nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį I. M.. I. M. pats buvo su juo susisiekęs telefonu, prašė susitikti pokalbiui dėl įvykio, tačiau jam pasakė, kad susitikti su juo nemato prasmės, tiesiog turėtų atlyginti padarytą žalą bei nurodė 5000 eurų sumą. Po to pokalbio I. M. daugiau nesusisiekė. Reiškia 5850,75 eurų civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos (b. l. 6–13, 74–76).
Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. apie 18.20 val., jis kartu su L. V. atvyko į Kauno „(duomenys neskelbtini)“ areną, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, žiūrėti krepšinio komandos „(duomenys neskelbtini)“ varžybų. Arenoje jie su L. sėdėjo pagrindinių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Po didžiosios pertraukos, apie 21 val., galimai trečiojo kėlinio pabaigoje, L. ne taip emocionaliai sirgo už „(duomenys neskelbtini)“ komandą, sėdėjo ramiai. Jam keletą kartų žodžiu pastabą davė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) aktyviausias dalyvis, kaip L. jam sakė, kad jo vardas I.. I. piktinosi, kad L. mažai aktyvus. L. su I. apsižodžiavo. Tuomet pamatė, kaip staiga I. iš savo vietos, kuri buvo pirmosiose eilėse, o jie sėdėjo beveik tribūnos viduryje, perlipo per sėdynių eiles į viršų prie L.. I. liepė L. išeiti. L. sakė, kad neis, nes čia jų vietos. Tada I. rankomis traukė L. iš eilių tarpo praėjimo link, o L. traukėsi atgal, sakydamas, kad niekur neis. Matė, kad I. ranka apglėbė L. kaklą ir tokiu būdu traukė link praėjimo, bet L. nesileido ištraukiamas iš tribūnos. Tuo momentu L. buvo pasilenkęs į priekį, vyko grumtynės ir po akimirkos I. greitai atsitraukė nuo L.. L. atsitiesė ir jis pamatė, kad jam labai ištinusi dešinė akis. Suprato, kad kažkuriuo momentu, kai I. buvo apglėbęs L. per kaklą, jam sudavė smūgį į akį. L. pasakė, kad dar jam ir grandinėlę nutraukė. Tuojau pat L. pasakė, kad eina į tualetą susitvarkyti akį, nes ji šiek tiek kraujavo. Jis baigė žiūrėti rungtynių trečiąjį kėlinį, bet iki to laiko L. neparėjo, todėl jis nuėjo į tualetą žiūrėti, kaip jis laikosi. L. rado tualeto patalpoje, jis servetėle šaldė akį, kurį buvo labai ištinusi. Abu nusprendė, kad negrįš į rungtynes ir išvažiavo. I. anksčiau nepažinojo, matė pirmą kartą, jo vardą jam pasakė L.. I. apie 30 m. amžiaus, apie 176 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpų, tamsių plaukų, apvalaus veido, vilkėjo „(duomenys neskelbtini)“ marškinėlius, mūvėjo mėlynos spalvos džinsus. I. gali atpažinti iš nurodytų požymių bei atmintyje išlikusių bendrų veido bruožų. L. sakė, kad jam nutraukė grandinėlę grumtynių metu. Jis buvo matęs, kad L. nešioja sidabrinę grandinėlę, buvo apžiūrėjęs vietą, kurioje jie grūmėsi, ieškodamas grandinėlės, tačiau nerado tarp eilių. Dėl šio įvykio jam žala nepadaryta, jis nenukentėjo, žalos nepatyrė (b. l. 82–84).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. U. atpažino I. M. kaip tą patį asmenį, kuris 2022 m. lapkričio 18 d. apie 21 val. „(duomenys neskelbtini)“ arenoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, sužalojo L. V. (b. l. 85–89).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 2556/2022(02) nurodyta, kad L. V. padaryta poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, muštine žaizda akies apatiniame voke kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 72–73).
Iš 2022 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ arenoje, apžiūra (b. l. 16–23).
2023 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, pateiktų „(duomenys neskelbtini)“ arenos apsaugos vadovo, apžiūra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 18 d. 21 val. vyko krepšinio varžybos, arenos tribūnose buvo žiūrovai (b. l. 97–99, 100).
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad I. M. 2022 m. lapkričio 18 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“ arenoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, krepšinio varžybų metu, po kilusio žodinio konflikto, įžūliais veiksmais pašalinių asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ranka apkabino nukentėjusiojo L. V. kaklą ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į dešinę akį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, muštine žaizda akies apatiniame voke, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis I. M. pripažino po žodinio konflikto per krepšinio varžybas arenoje apkabinęs L. V. kaklą ir sudavęs kumščiu jam į dešinę akį. Padaryto sužalojimo neginčija. Sutinka, kad jo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, krepšinio varžybų metu, pašalinių asmenų, sėdinčių tribūnose, akivaizdoje ir tokiu būdu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nukentėjusysis nurodė, kad į sirgalių tribūną atėjus žiūrėti krepšinio varžybų, kaltinamasis, sirgalių lyderis I. M. kelis kartus vis į jį pasižiūrėdavo bei per garsiakalbį kartojo, kad dainuotų su komanda arba „pyzdintų naxui iš čia“. Jam nesureagavus, I. M. staiga peršoko mažiausiai 5-ias eiles kėdžių ir prišoko prie jo, ėmė jį stumdyti, ranka buvo suėmęs už kaklo. Tuomet kažkuriuo metu, matant kartu buvusiam A. U. ir kitiems arenoje susirinkusiems asmenims, I. M. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jam į dešinę akį. Grumtynių metu buvo nutraukta Reiškia 5000 eurų civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos ir 130,75 eurų turtinės žalos.
Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie padarytus sužalojimus patirtina liudytojo A. U. parodymai, kad kartu su L. V. atvyko žiūrėti krepšinio rungtynių. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) aktyviausias dalyvis I. piktinosi, kad L. V. tribūnoje elgėsi neaktyviai, dėl to jie apsižodžiavo. Po to matė, kad I. iš savo vietos peršoko per kelias eiles kėdžių ir norėjo ištempti L. V. lauk, tačiau šis nesileido. L. V. buvo pasilenkęs, vyko grumtynės, o I. atsitraukus nuo nukentėjusiojo, pamatė, kad jo akis užtinusi, todėl suprato, kad kažkuriuo metu I. jam sudavė. L. V. minėjo, kad grumtynių metu buvo nutraukta grandinėlė, kurios ieškojo, tačiau nerado. Tai, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis, patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad A. U. atpažino I. M. kaip tą patį asmenį, kuris 2022 m. lapkričio 18 d. apie 21 val. „(duomenys neskelbtini)“ arenoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, sužalojo L. V..
Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus konstatavo specialistas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 2556/2022(02) nurodyta, kad L. V. padaryta poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, muštine žaizda akies apatiniame voke kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 72–73).
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tyčia, nes viešoje vietoje atliko smurtinius veiksmus, akivaizdžiai matant pašaliniams žmonėms, kurie tuo metu stebėjo krepšinio rungtynes. Kaltinamojo veiksmai laikytini įžūliais, nes jis viešoje vietoje, krepšinio varžybų arenoje metu smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, ką matė ir kiti žiūrovai. Tokiu būdu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009, baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).
Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių. Pabrėžtina ir tai, kad, veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008).
Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo I. M. veika iš BK 284 straipsnio, 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 284 straipsnį.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamojo I. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo tėvo J. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. J. M. parodė, kad kaltinamasis I. M. yra jo sūnus. Jis yra ikimokyklinio auklėjimo mokytojo padėjėjas. Jis pats matė įvykį, kartu su sūnumi buvo krepšinio varžybose. Sūnus vadovauja „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klubui, organizuoja žaidėjų palaikymą. Nukentėjusysis žaidimo metu nebuvo aktyvus, replikavo, mojavo, dėl to kilo konfliktas. Jis nepateisina sūnaus elgesio. Mano, kad jis gali daryti sūnui įtaką, kad jis nenusikalstų, sūnus jo klauso, neturi nusiskundimų juo. Namuose konfliktų nepasitaiko. Prašo atleisti I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis sutinka būti laiduotoju.
Prokuroras siūlė taikyti laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis I. M. BK 284 straipsnyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 127), pakaltinamas (b. l. 131, 132), dirbantis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad I. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 128).
I. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo I. M. tėvas J. M. yra tinkamas būti laiduotoju. Jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas (b. l. 175), turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba mokytojo padėjėju. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, J. M. yra baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkštų pažeidimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, baudą sumokėjęs. 2023 m. rugsėjo 1 d. jam surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, tačiau terminas baudai sumokėti nesibaigęs. Tai, kad J. M. yra baustas administracine nelaikytina jį itin neigiamai charakterizuojančia aplinkybe, nes padarytas nusižengimas yra nesunkus, jis savo kaltę pripažįsta, baudą sumokėjo, todėl tai nevertintina kaip aplinkybė, dėl ko jis būtų laikomas nepatikimu, neautoritetingu sūnui ir negalėtų būti laiduotoju.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. M. su sūnumi I. M. sutaria gerai, dažnai bendrauja, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad J. M. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant J. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato tėvo J. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis L. V. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašo priteisti 130,75 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos (b. l. 163–164). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro nutraukta sidabrinė grandinėlė su kryželiu. Kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymo, kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino visą turtinę 130,75 Eur žalą (b. l. 176), todėl procesas dėl ieškinio šioje dalyje nutrauktinas.
Nukentėjusysis L. V. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio jam skaudėjo veidą. Dėl sužaloto veido patyrė nepatogumus ne tik įvykio metu, bet ir vėliau, nes sumušta vieta buvo skausminga, užtino akis, negalėjo ja matyti. Besitęsiantis skausmas priminė įvykį, neigiamus išgyvenimus. Sumušta vieta ir atsiradusi mėlynė keitė spalvą, atrodė neestetiškai, tai pakenkė jo reputacijai dirbant vadovaujantį darbą. Apie tai klausinėjo aplinkiniai, jis nuolat turėjo prisiminti įvykio aplinkybes ir jas išgyventi. Jam grįžus namo žmona patyrė šoką, o mažametis sūnus dėl pasikeitusios išvaizdos vengė su juo bendrauti. Jis patyrė nerviną įtampą, stresą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, atsirado nesaugumo jausmas. Savo neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 5000 eurų suma. Iš 2023 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis yra atlyginęs 500 Eur neturtinės žalos (b. l. 177).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina dalinai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Nukentėjusiajam, buvusiam „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klubo nariui, viešoje vietoje – arenoje, krepšinio rungtynių metu, (duomenys neskelbtini) tribūnoje buvo suduotas kumščiu smūgis į veidą, ką matė aplink sėdėję „(duomenys neskelbtini)“ klubo sirgaliai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 2556/2022(02) nurodyta, kad L. V. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, muštine žaizda akies apatiniame voke kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 72–73).
Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Be to, įvykį matė krepšinio sirgaliai, kartu sėdėję arenoje, dėl ko jis patyrė didesnį pažeminimą, nesaugumą. Nepatogumus ir dvasines kančias neabejotinai patyrė ir namuose, kur dėl jo pergyveno žmona, o mažametis sūnus dėl pasikeitusios išvaizdos (sumušto veido, patinusios akies) vengė bendrauti. Nepatogumus ir reputacijos sumažėjimą jis jautė darbe, nes turėjo darbe pasirodyti su mėlyne ant veido, o jis dirba vadovaujantį darbą. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo L. V. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo I. M., šiam jau sumokėjus 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteistina dar 1000 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jos patirtiems išgyvenimams.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis L. V. ir jo atstovas advokatas V. P. prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur suma (b. l. 165).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato V. P. suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – mokėjimo nurodymu (b. l. 165), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis už atstovavimą procese advokatui sumokėjo 500 eurus.
BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, nagrinėjimo teisme trukmę, teismas konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas V. P. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 163–164), atstovavo nukentėjusįjį dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimas teisme, civilinio ieškinio surašymas), proceso teisme trukmę sudėtingumą (byla 1 tomo), kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, sprendžiamas kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas, išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius), kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo, yra proporcinga atliktai darbų apimčiai, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiu įsiteisėjus panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 100), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
I. M. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio ir 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
I. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
I. M. perduoti laiduotojo J. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Nukentėjusiojo L. V. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo I. M. nukentėjusiajam L. V. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Procesą dėl turtinės žalos priteisimo nutraukti.
Nukentėjusiojo L. V. turėtas 500 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiajam L. V. iš I. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
Išaiškinti I. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui J. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.