- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-26
- Bylos Nr.
- 2-556/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- A. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vinco Versecko ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2361-43/2006 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. R. 299 954,67 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas pareikšto piniginio reikalavimo ribose – 299 954,67 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovas piktybiškai vengia grąžinti skolą pakankamai ilgą laiką – nuo 2002 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgiant į įsiskolinimo sumos dydį, darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 299 954,67 Lt sumos. Nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148str. 1d.). Tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma didelė. Teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir taikytina laikinoji apsaugos priemonė (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas R. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti arba nustatyti ieškovui 500 000 Lt užstatą, pervedant į teismo depozitinę sąskaitą, atsakovo galimiems nuostoliams atlyginti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinys dėl skolos išieškojimo reiškimas privačiam fiziniam asmeniui, nors su ieškiniu pateiktas rašytinis įrodymas, kad reikalaujama pinigų suma buvo suteikta juridiniam asmeniui UAB ,,Virpita“. Teismas, skirdamas laikinąsias apsaugos priemones, nors nesprendžia dėl paties ieškinio pagrįstumo, tačiau visais atvejais privalo vadovautis bendraisiais sąžiningumo, teisingumo, protingumo (CK 1.5 str.) bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 1.2 str.), tai yra proporcingumo, šalių lygiateisiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir panašiais principais.
2. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad ieškovas ilgą laiką vengia grąžinti skolą, taip pat atkreipia dėmesį į skolos dydį. Tačiau pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima teigti, jog teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą šio sprendimo įvykdymas labai pasunkės arba taps neįmanomas, nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, nutartimi areštuodamas atsakovo turtą, neišsprendė areštuoto turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimo.
4. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas yra didelis, smarkiai ribojantis ieškovo, kaip fizinio asmens, disponavimo asmeniniu turtu laisvę, o kartu ir veiksmų laisvę. Turto areštas ieškovui neabejotinai sukels ir kitokius nuostolius, nes apribos galimybę gauti banko kreditą, įkeičiant areštuotą turtą. Todėl ieškovui priklausančio turto areštas sukels neadekvačius siekiamam rezultatui padarinius, dėl ko ieškovas turėtų būti įpareigotas įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 500 000 Lt užstatą ieškovo galimiems nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti.
Atsiliepimas
Ieškovas A. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovas R. R. Apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl įrodymų pateikimo, nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebegalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina – 299 954,67 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima teigti, jog teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą šio sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Taip pat atmestinas ir apelianto prašyme nurodytas argumentas, kad teismo nutarties pagrindu areštuoto atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės dydis viršija ieškinio reikalavimo sumą, nes pirmosios instancijos teismo nutartimi areštuotas atsakovo turtas būtent ieškinio reikalavimo - 299 954,67 Lt sumai, o areštuoto turto vertės klausimas yra sprendžiamas vykdymo procese.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nereikalaujama, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą, įvertinti ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamiems tikslams. Nors apeliantas skunde nurodo, jog sutinka su tuo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo nevertina, tačiau nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškinys yra pareikštas fiziniam asmeniui, o skola buvo suteikta įmonei ,,Virpita“. Ieškinyje atsakovu yra nurodytas R. R. , todėl teismas pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė atsakovui priklausančiam turtui.
Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant jau minėtus laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Todėl įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Todėl atskirojo skundo motyvai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia atsakovo interesus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų atsakovo teisių suvaržymu, įstatymų leidėjas numatė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti nuostolių atlyginimą tokiu atveju, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, turi pateikti įrodymus apie patiriamus ar preliminarius būsimus nuostolius. Teismas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo gali pareikalauti tuomet, kai ženklių nuostolių atsiradimas yra akivaizdus arba kai byloje yra pakankamai duomenų apie galimą tokių nuostolių atsiradimą. Atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, nuostolius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, byloje nėra duomenų, kad tokie ženklūs nuostoliai galimi ir akivaizdūs. Atsakovo prašyme nurodytas argumentas, kad dėl jo piniginėms lėšoms uždėto arešto, UAB ,,Medicinos bankas“ atsisakė kredituoti atsakovo vadovaujamą UAB ,,Maldimas“, atmestinas, nes teismo nutartimi areštas yra pritaikytas atsakovo, o ne minėtos įmonės turtui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146 str., 150 str.). CPK normos suteikia teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Be to, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.