- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-02
- Bylos Nr.
- N-502-304-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutarties G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto VPK VP EPT administracinės veiklos skyriaus vyr. inspektoriaus A. D. 2006-05-20 nutarimu G. L. buvo paskirta 100 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. G. L. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2006-05-27, apie 15.30 val. Kaune, Pramonės pr., vairuodamas a/m VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio gretima juosta tiesiai važiavusiam a/m ir su juo susidūrė, apgadino abu a/m.
Šalies argumentai
G. L. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. G. L. paaiškino, kad nurodytu laiku važiavo Pramonės pr. antrąja eismo juosta. Likus iki perėjos apie 100 metrų persirikiavo į pirmą eismo juostą ir sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiojo, ėjusio per perėją iš dešinės pusės. Dar nespėjus pradėti važiuoti, pajuto smūgį į savo a/m galinę kairę dalį. Pareiškėjo manymu, iš paskos važiuojantis D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 171, 173 punktų reikalavimus, iki susidūrimo net nebandė stabdyti, todėl darė lenkimo manevrą, kuris jam nepavyko.
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti, nes iš byloje esančios eismo įvykio schemos spręstina, kad pareiškėjas prieš pat pėsčiųjų perėją keitė važiavimo kryptį ir tuo nedavė kelio gretima juosta tiesiai važiavusiam D. B. a/m.
D. B. prašė skundą atmesti, paaiškino, kad važiavo dešiniąja eismo juosta, kai likus iki pėsčiųjų perėjos 5-7 metrams, a/m VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, keisdamas važiavimo kryptį, pradėjo rikiuotis į dešinę pusę. D. B. , tai pastebėjęs, prieš 5-7 metrus ir važiuodamas apie 55 km/h greičiu staigiai suko vairą į kairę pusę, tačiau kliudė a/m VW Passat galinį kairį kampą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi nutarimą panaikino, bylą grąžino institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Teismas nurodė, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai yra nustatoma, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Tarp KET pažeidimo ir pasekmių, t. y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.
G. L. kaltinamas pažeidęs KET 145, 148 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad kaltinant G. L. KET 145, 148 punktų pažeidimais, buvo būtina nustatyti, kad G. L. persirikiavimas ar kitoks važiavimo krypties keitimas, nedavimas kelio (kliudymas) eismo dalyviui D. B. , nulėmė a/m susidūrimą ir jų sugadinimą.
Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, autoavarijos vietos schemą, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymus, autoįvykio dalyvių paaiškinimus, laikė šiuos įrodymus nepatikimais ir neįrodančiais tiesioginio priežastinio ryšio tarp KET pažeidimo ir pasekmių. Teismo vertinimu, šie įrodymai nenuneigia G. L. nurodytos aplinkybės, kuri buvo žinoma dar iki ginčijamo nutarimo priėmimo, jog D. B. važiuojant apie 55 km/h greičiu, iki sustojusio a/m VW Passat buvo likęs 5-7 metrų atstumas ir D. B. galėjo savo a/m sustabdyti, be to, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos jis privalėjo sulėtinti greitį. Teismo teigimu, nenuneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis keitė važiavimo kryptį likus iki pėsčiųjų perėjos apie 100 metrų, o ne prieš 5-7 metrus.
Teismas taip pat nurodė, kad nustatant, ar G. L. persirikiavimas ar kitoks važiavimo krypties keitimas, nedavimas kelio (kliudymas) eismo dalyviui D. B. , ar D. B. savo a/m nesustabdymas važiuojant apie 55 km/h greičiu, kai iki sustojusio a/m VW Passat buvo likęs 5-7 metrų atstumas, nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, reikalingos specialios žinios, todėl būtina paskirti ekspertizę ATPK 277 straipsnio pagrindu. Teismo nuomone, ekspertams tikslinga pateikti klausimus, ar sprendžiant iš a/m sugadinimų, a/m išsidėstymo po susidūrimo, galima teigti, jog a/m VW Passat vairuotojas keitė važiavimo kryptį likus 5-7 metrams iki pėsčiųjų perėjos, ar galėjo a/m Honda Civic vairuotojas visiškai sustabdyti savo transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, jeigu jis kliūtį pamatė prieš 5-7 metrus ir būtų laikęsis KET 75 punkto reikalavimų ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad tiesioginio priežastinio ryšio nustatymas yra bylą nagrinėjančio pareigūno pareiga, todėl nutarimą panaikino ir bylą grąžino institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
III.
Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir palikti galioti paskirtą nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog pareiškėjo vairuojamo automobilio priekinė ašis yra nutolusi 2,6 m., o galinė – 3,5 m. nuo kelkraščio, eismo juostų plotis – 3,9 m. ir 3,8 m., t. y. automobilis stovi įstrižai kelkraščiui, o tai reiškia, kad automobilio galinė dalis yra išsikišusi į antrąją eismo juostą. Apelianto manymu, tai prieštarauja pareiškėjo tvirtinimui, kad iš antrosios eismo juostos jis persirikiavo į pirmą eismo juostą maždaug prieš 100 m. ir kad automobilis pasisuko nuo kontakto į galinę kairę automobilio dalį. Visa tai, apelianto tvirtinimu, įrodo, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis keitė važiavimo kryptį iš antrosios į pirmąją eismo juostą ir nebuvo pilnai persirikiavęs į pirmąją eismo juostą. Apelianto nuomone, skirti ekspertizę netikslinga.
Atsiliepimas
G. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kadangi apeliantas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovavosi prieštaringa bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Sprendžiant dėl G. L. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, yra būtina neginčytinai nustatyti, kad G. L. pažeidė KET 145 ir 148 punktus ir kad šie pažeidimai nulėmė (buvo susiję priežastiniu ryšiu) D. B. vairuojamo automobilio apgadinimą. Nagrinėjant šiuos klausimus, reikia pakankamai tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą. Pagal byloje esančius duomenis vienareikšmiškų išvadų apie eismo įvykio mechanizmą daryti negalima. Iš eismo įvykio vietos schemos ir kitų bylos duomenų be specialių žinių negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar G. L. automobilis susidūrimo metu buvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje, ar susidūrimas įvyko jam atliekant persirikiavimo į pirmąją eismo juostą manevrą, ar šį manevrą ką tik atlikus ir judant. Byloje iš esmės skiriasi G. L. ir D. B. nurodytos įvykio versijos. Patikrinti šių versijų tikrumą, neturint specialių žinių ir esant neaiškiam eismo įvykio mechanizmui, sudėtinga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarimą panaikino ir bylą grąžino institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjo automobilio galinė dalis įvykio vietos schemoje yra išsikišusi į antrąją eismo juostą, yra viena iš daugelio bylos aplinkybių, kuri pati savaime visiškai neįrodo pareiškėjo kaltės, ypač atsižvelgiant, kad ištisinė linija toje vietoje buvo išblukusi, kad pareiškėjo automobilis tik šiek tiek išsikišęs į menamą antrąją eismo juostą, be to, kad jokiais įrodymais nepaneigta, jog pareiškėjo automobilis galėjo atsidurti tokioje padėtyje dėl įvykusio susidūrimo. Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.