Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Alfinus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. B., ieškinį atsakovui J. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2017 m. rugsėjo 30 d. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo 14 nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Alfinus“ iškėlė ieškovei bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė S. B., nustatė 15 dienų terminą valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Alfinus“ direktorius – atsakovas bankroto administratoriui perdavė dalį įmonės dokumentų, paaiškindamas, kad kitų įmonės dokumentų perduoti negali, nes dokumentai liko pas buhalterę G. N., kuri mirė. Pagal paskutinį VĮ „Registrų centras“ pateiktą balansą už 2014 metus įmonė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 50 Lt (14,48 Eur), per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudarė 7811 Lt (2262,22 Eur). Šie duomenys rodo, kad jau 2014 m. pabaigoje įmonė buvo nemoki. Iš įmonės kreditorių pateiktų dokumentų ir įmonės dokumentų bankroto administratorius nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. skolos kreditoriams sudarė 2262,22 Eur (7811 Lt). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintų BUAB „Alfinus“ kreditorių reikalavimų suma sudarė 4174,95 Eur. Nuo įmonės nemokumo momento – 2014 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei skolų kreditoriams suma padidėjo 1912,73 Eur (4174,95 – 2262,22).

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą vieninteliu UAB „Alfinus“ akcininku nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos buvo atsakovas. UAB „Alfinus“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 7 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 str. 1 d. nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 str. 4 d. nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.). Nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėtų atsakovas.

CK 2.82 str. 3 d. numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdieninę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., 37 str. 12 d., CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1-3 d.).

Atsakovas nevykdė teisės aktais jam numatytų pareigų: neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei žinodamas, jog įmonė yra nemoki, nevykdo veiklos, ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais. Toks atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu CK 6.246 str. prasme. Kadangi atsakovas neinicijavo jo valdomai įmonei bankroto bylos, bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų, kurios dydis sudaro 1912,73 Eur, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.246 str., 6.248 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai, t.y. neveikimas laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, lėmė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) kilo žala tretiesiems asmenims, todėl yra pagrindas konstatuoti tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių tiesioginį priežastinį ryšį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nurodytas aplinkybes, yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1912,73 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 1912,73 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro 43 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. K. (a.k(duomenys neskelbtini) 1912,73 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvylika eurų 73 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1912,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 24 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Alfinus“ (į.k. 303133877), atstovaujamos bankroto administratoriaus S. B., naudai.

Priteisti iš atsakovo J. K. (a.k(duomenys neskelbtini) 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.