Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių J. Ž., J. Š., V. S. ieškinį atsakovui A. I. dėl padarytos žalos atlyginimo, skolos sugrąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės J. Ž., J. Š. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovo A. I. 4808,92 Eur skolą, 5105,24 Eur žalos atlyginimą, viso 9914,16 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 9914,16 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo atsakovo A. I. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant arba esant nepakankamai, atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo kredito mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ieškovių J. Ž., J. Š. ir V. S. reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-986-471/2016 įvykdymui užtikrinti 9914,16 Eur sumai, leidžiant mokėti mokesčius valstybei bei atsiskaityti su ieškovėmis, iki galutinio procesinio teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Teismas nurodė, kad atsakovui pareikštų turtinių reikalavimų suma yra santykinai didelė, beveik 10000 Eur, ji grindžiama žalos padarymo faktu, tirtu baudžiamojoje byloje, todėl vertino, kad reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. I. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį ir ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti arba perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismo išvada, kad atsakovui beveik 10 000 Eur suma yra santykinai didelė, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, kadangi atsakovas turi nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, kurio vertė ženkliai viršija ieškinio sumą, duomenys būtų pateikti teismui nagrinėjant klausimą žodinio proceso tvarka.Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka byloje nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovių reikalavimas 9914,16 Eur dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas žalos padarymo faktu, tirtu baudžiamojoje byloje, todėl reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, nepasisakė dėl bylos esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, kadangi tikėtinai pagrįsti reikalavimai yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovui beveik 10 000 Eur suma yra santykinai didelė, kadangi jis yra fizinis asmuo, nėra duomenų apie jo turimą turtą, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui perleidus turtą būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Atsakovas turėjo galimybę kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenis apie jo turimą turtą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.