- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-5477-1051/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02233-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. R. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas, po savo motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo motina D. K.. Po mamos mirties liko turtas: butas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir įvairūs kilnojamieji daiktai: buitinė technika, įrankiai, knygos, drabužiai, papuošalai ir pan.. Notaro patvirtintame testamente (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, kad D. K. jos mirties atveju palieka sūnui G. R. tiek butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tiek ir visą kitą turtą, kur jis nebebūtų ir iš ko besusidėtų. Kitų įpėdinių nėra, pareiškėjas buvo vienintelis palikėjos sūnus, o jos santuoka buvo nutraukta. Nors mama savo vardu turėjo butą, dėl kurio priėmimo pareiškėjas per įstatymo numatytą terminą pas notarą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, bet vis dėlto, mamos palikimą priėmė kitu būdu - pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pridedami mokesčių kvitai patvirtina, kad po mamos mirties pareiškėjas butu naudojasi, juo rūpinasi ir moka komunalinius mokesčius.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą ir nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjos D. K. mirties, priėmė palikimą jos sūnus G. R., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti VMI neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. R. yra D. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirusios (duomenys neskelbtini) d., sūnus . Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) m. buvo įgytas ir D. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: vieno kambario butas (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Iš Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro 2022 m. balandžio 21 d. rašto matyti, jog po D. K. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) d.), minėtame biure paveldėjimo byla nėra pradėta/užvesta. Iš apmokėjimo išrašų matyti, jog po D. K. mirties už komunalines paslaugas (komunalinių paslaugų tiekimą ir kt.) mokėjo pareiškėjas.
6. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl D. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjas G. R., palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
8. Nors D. K., mirusi (duomenys neskelbtini) d., buvo palikusi (duomenys neskelbtini) d. testamentą, tačiau kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių, jos vienintelis sūnus G. R. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios motinos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes pareiškėjas butu naudojasi, rūpinosi ir tebesirūpina nekilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios motinos turtą negavo. D. K., mirusios (duomenys neskelbtini) d., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kitų įstatyminių palikėjos D. K. įpėdinių nėra. Kiti suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo pateiktam pareiškimui.
10. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti palikėjos turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas G. R. savo motinos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) d., priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.