Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) elektriku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. M., t. y. konflikto su sutuoktine metu stumdė A. M. svetainėje abiem rankomis sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo ir paguldęs ant grindų, spaudė kaklą, po ko paleistai A. M. nuėjus į vaikų kambarį ir iškvietus policiją, atėjęs į kambarį ir tęsdamas konfliktą su sutuoktine, sugriebė prieš jį stovinčiai A. M. už kaklo ir spaudė, o paleidęs kaklą, kairiu delnu trenkė sutuoktinei vieną kartą į dešinį skruostą, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaklo srityje, krūtinės ląstos srityje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. grįžo namo pietų. Žmonos nebuvo namuose gal kokias tris dienas, galvojo, kad ji vis dar negrįžusi. Paskui pamatė, kad ji yra. Žmona pradėjo priekaištauti dėl interneto, žeminti, įžeidinėti. Kilo konfliktas. Nesusivaldęs sugriebė žmonai už kaklo. Tik norėjo, kad konfliktas baigtųsi. Liepė žmonai eiti į kambarį, bet ši ir toliau šūkavo iš kambario. Neištvėręs nuėjo į kambarį ir tada pliaukštelėjo žmonai delnu per žandą, suėmė už kaklo. Pripažįsta atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus, bet smulkiai visų jų neatsimena, nes buvo susijaudinęs. Tokie veiksmai tikrai galėjo sukelti žmonai skausmą. Savo poelgį vertina blogai. Palaiko prašymus dėl laidavimo. Laiduotojas būtų tėvas M. M.. Dabar gyvena pas tėvus, sutaria gerai. Tėvas neigiamai įvertino tokį poelgį. Paiso tėvo nuomonės, nuolat bendrauja. Nori, kad jis būtų laiduotojas.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš nukentėjusiosios A. M. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog su M. M. susituokė 2009 m., gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., kartu su sutuoktiniu buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Svetainėje įvyko žodinis konfliktas. Apie 12.25 val. minėto žodinio konflikto metu abu pradėjo stumdytis. Susistumdymas vyko tiek svetainėje, tiek buto koridoriuje. Susistumdymo metu M. M. buvo ją sugriebęs už žastų norėdamas patraukti iš kelio. To susistumdymo metu jai buvo padarytas nubrozdinimas ties dešiniu raktikauliu. Susistumdymo metu vyras rankomis ją stumdė visur, tame tarpe ir į krūtinę. Kurioje tiksliai vietoje buvo padaryti sužalojimai pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Po to jai būnant prie lovos M. M. abiem rankomis griebė jai už kaklo ir versdamas paguldė svetainėje ant grindų šalia lovos bei gulinčiai ant nugaros apie 10 sekundžių spaudė kaklą. Tuo metu juto fizinį skausmą. Bandė M. M. nustumti, bet nepavyko. Tada sutuoktinis pats ją paleido ir nuėjo prie virtuvinės spintelės. Ji tuo momentu nuėjo į kitą kambarį, iš kurio paskambino policijai. Tada gal už kokių 3 minučių į kambarį atėjo M. M., vėl aiškindamasis santykius. Paprašė vyro nuo jos atstoti, bet sutuoktinis jai stovint nugara į spintą vėl abiem rankomis griebė už kaklo ir laikydamas spaudė apie 6 sekundes. Paskui vieną kartą rankos delnu vyras trenkė į dešinės pusės skruostą. Po to, kai trenkė, M. M. išėjo iš namų ir atvykę policijos pareigūnai jos sutuoktinio neberado. Po įvykio ant kaklo, po smakru, liko sužalojimo žymės, t. y. įdrėskimai, taip pat ant kairio peties atsirado kraujosruva. Ant skruosto jokių sužalojimų nesimato, tik tą dieną skruostas buvo paraudęs. Nesutinka su sutuoktiniu taikytis, nebenori atleisti, net jei šis atsiprašytų. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 24-27, 28-31, 32-35).

Iš liudytojo M. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog M. M. yra jo sūnus. Nori pasakyti, kad dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos yra kalti tiek sūnus, tiek ir marti. Dažniausiai sūnus su marčia pykstasi dėl pinigų. A. M. M. M. psichologiškai atakuoja, bet netiki, kad tarpusavio konfliktų metu sūnus smurtautų prieš savo žmoną, nes sūnus žino, kad giminėje tai nepriimtina. Kadangi A. M. dirba ilgas valandas, tai vaikai dažniausiai būna su juo. Prieš tą įvykį su žmona ir anūkais buvo išvykę prie jūros. A. M. tuo metu, kiek jam yra žinoma, buvo išvykusi pas savo draugę. Kai A. M. būna išgėrusi, elgiasi neprognozuojamai, agresyviai, pati provokuoja konfliktus. Kas tada vyko sūnaus namuose pasakyti negali, nes nebuvo ir nematė (b. l. 52-55).

Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas daugiabutis, 13 aukštų, įėjimas į namą iš vakarų pusės. Laiptinės durys tamsiai rudos spalvos, metalinės, kodinės. Įėjus pro duris, liftu užvažiavus į 10 aukštą, matomos šviesiai rudos šarvo durys (59 buto). Įėjus priešais buvo šviesiai rudos durys, prie jų išmėtyti įvairūs drabužiai, šalia durų pastatyta rudos spalvos komoda, drabužių džiovyklė, po dešine puse stovėjo dviratis, veidrodis. Įėjus pro šviesiai rudas duris, kairėje buvo matyti rašomasis stalas, juoda kėde ir didelė baltos spalvos spinta (įvykio vieta), dešinėje dvi vaikiškos lovos, prie jų raudonas plastmasinis stalas. Išėjus iš kambario, dešinėje svetainė. Svetainėje didelis sėdimas kampas šviesiai rudos spalvos, nuo įėjimo durų dešinėje prie sienos stovėjo du elektriniai paspirtukai (įvykio vieta). Ant sienos kabėjo televizorius, po juo buvo šviesiai rudos spalvos komoda ir įvairūs namų apyvokos daiktai. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 13-19).

Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patrulės E. Ž. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešusi nukentėjusioji A. M. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.25 val., būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis M. M. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. du kartus spaudė kaklą rankomis ir vieną kartą rankos delnu trenkė į dešinį žandą. Smurtą payrusio asmens sužalojimai – kaklo priekinėje dalyje įdrėskimas. M. M. įvykio vietoje nerastas (b. l. 20-21).

Iš 2022 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. nustatyti odos nubrozdinimai kaklo srityje, krūtinės ląstos srityje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant, suspaudžiant rankomis, nagais ar panašiai, mažiausiai 4 trauminių poveikių pasekoje. A. M. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimo metu padaromiems sužalojimams. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu A. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų A. M. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 49).

Iš 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas 2022 m. rugpjūčio 22 d., 12.28 val., pranešimo apie įvykį garso įrašas, kuris perklausytas, surašytas protokolas. Protokole fiksuota, kad apie įvykį pranešė A. M., kuri pasakė: „laba diena, norėčiau policijos, (duomenys neskelbtini), vyras smaugia“; „daiktus mėto, taip, mane smaugė ką tik, ant žemės paėmęs“; „(duomenys neskelbtini)“. Į operatoriaus paklausimą, ar reikalinga greitoji ir ar namie yra nepilnamečių vaikų, A. M. atsakė neigiamai. Taip pat buvo gautas ir perklausytas 2022 m. rugpjūčio 22 d., 18.47 val. garso įrašas. Protokole fiksuota, kad apie įvykį taip pat pranešė A. M., kuri pasakė: „labas vakaras“; „aš šiandien buvau pareiškimą parašius dėl smurto šeimos aplinkoj ir vyras grįžęs vėl neduoda ramybės, visokias nesąmones šneka, būna darinėja duris, nors man taip atrodo, kad jam nelabai galima čia būti namuose“; „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), grasina, kad jis čia pasikars, mažamečiai vaikai jau namuose yra, čia eina, visokias nesąmones šneka“. Į operatoriaus paklausimą, ar reikalinga greitoji, atsakė: „ne nereikia, nes nenaudojo smurto, tiesiog eina į kambarį, šneka nesąmones visokias dabar“ (b. l. 60-62, 69-71).

Iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta įvykio vietoje „body“ kamera filmuota medžiaga. Protokole fiksuota, kad peržiūrimi ir aprašomi „body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai. Kiekvieno vaizdo įrašo pavadinime nurodoma įrašo data ir laikas nuo kada įrašas prasideda. Visų įrašų apatiniame kairiame kampe matosi užrašas (duomenys neskelbtini), įrašo data ir pradžios laikas. (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše fiksuojama, kaip į įvykio vietą atvykę pareigūnai E. Ž. ir M. K. bendrauja su A. M.. Matosi, kad A. M. apsiverkusi. Pareigūnai paklausia, kur viskas įvyko. A. M.: „čionais, va čia smaugė (kur rodo nesimato), tada kitam kambary smaugė, ant žemės (aiškiai nesigirdi), paskui trenkė dar“. Pareigūnai paprašo A. M. paieškoti dokumento. M. K. klausia: „tai smaugė ir trenkė čia? (rodo pirštu į kambario erdvę)“. A. M.: „čia smaugė pasidėjęs, po to paleido, paskui ten ant žemės smaugė, kitam kambary, o paskui dar tik atėjęs trenkė per veidą ir stumdė visaip“. M. K.: „kiek čia laiko viskas vyko?“ A. M.: „nežinau, kai aš jums paskambinau, kada aš čia paskambinau, prieš 19 minučių kažkur, kol jūs atvažiavot“. E. Ž.: „kurioj vietoj (dėl šuns lojimo nesigirdi)“. A. M.: „čia prie spintos“. Pareigūnai paprašo A. M. nurodyti įtariamojo asmens duomenis. A. M. nurodo. M. K. paaiškina A. M., kad ji turės vykti kartu į policijos komisariatą. M. K.: „skaudėjo jums, taip, kaip suprantu?“. A. M.: „nu tai kaklas, jau galvojau“. E. Ž. „sakykit ar skaudėjo“. A. M.: „nu skaudėjo, taigi veidas“. M. K.: „tai jūsų vyras jus smaugė du kartus ir kiek kartų trenkė į veidą?“. A. M.: „vieną kartą trenkė per veidą (aiškiai nesigirdi, nes A. M. atsakinėja būdama vonios kambaryje)“. M. K.: „iš kurios rankos?“ A. M.: „nu tai ką aš žinau, iš dešinės, nes aš stovėjau taip (rodo kaip stovėjo) ir aš čia va (rodo dešinį skruostą), nu aš čia taip stovėjau (rodo atsistojusi priešais E. Ž.) tai tada taip trenkė (rodo)“. M. K. „tai jums į kurią pusę trenkė?“ A. M. „va čia va (rodo dešinį skruostą)“. M. K. „mhm, dabar kaip jūs stovėjot prieš jį?“ A. M. „va čia va, taip va (moteris nueina į kambarį) aš čia stovėjau (nesimato kur rodo)“. Pareigūnai nueina iš paskos A. M.. A. M. „jisai darė, darė, nu ir trenkė (nesimato ką rodo), nu ką aš žinau, mane stumdė, aš visą laiką nusisukus“. M. K. „tai jūs neatsimenat, iš kurios rankos, nežinot reiškia, iš kurios rankos“. Pareigūnai su nukentėjusiąja išeina iš buto. Vaizdo įrašas baigiasi. Trukmė 04.18 min. Įrašuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip vyksta nukentėjusiosios apklausa, kas yra užfiksuota apklausos protokole (b. l. 73-75).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamasis M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę A. M., savo veiksmais nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą tėvo M. M. atsakomybei, nes mano, kad jis galės daryti teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas M. M. prašymą atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą palaikė, nurodydamas, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoju, yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, santykiai su sūnumi geri. Laiduotojas nurodė, kad stengsis sūnui daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, laiduotojas M. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis M. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojo M. M. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad M. M. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis neteistas, turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, nors ir yra senatvės pensininkas, tačiau jau kelintus metus užima namo bendrijos pirmininko pareigas. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti M. M., kaip laiduotoju, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo įvykdyta smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. M. išieškotinos 6,64 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. M. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti M. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui M. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš M. M. 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.