Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-360-810/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
1S-360-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00109-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Nuteistasis
A. R.
Advokatai
Paulius Jablonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-360-810/2018Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00109-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) teikimas dėl A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (7 veikos) ir 202 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jam paskirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant A. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, po nuosprendžio įsiteisėjimo per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Iš A. R. priteista O. J. 17 319,00 Lt arba 4963,80 Eur, O. L. 8000,00 Lt arba 2316,96 Eur, K. J. 12 872,46 Lt arba 3728,12 Eur, K. R. 13 000,00 Lt arba 3765,06 Eur žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi tenkino Probacijos skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistąjį A. R. pasiuntė į laisvės atėmimo bausmės vietą atlikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis A. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog jis sąmoningai ir piktybiškai nevykdo probacijos sąlygų bei padarė naują nusikalstamą veiką. A. R. sutinka, jog 2015 m. lapkričio 22 d. iš tiesų buvo įspėtas dėl probacijos sąlygų nevykdymo, kadangi pagal individualų planą numatytu laiku neatvyko į Probacijos skyrių, tačiau nurodo, jog pas jo priežiūrą vykdantį pareigūną R. K. lankydavosi kasdien, dvi ar tris dienas jam atėjus buvo pranešta, kad R. K. nėra, todėl jį atžymėdavo kiti pareigūnai. A. R. pažymi, jog nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki šiol visą laiką į Probacijos skyrių atvykdavo laiku, vykdė visas nustatytas probacijos sąlygas, nuo 2015 m. birželio 16 d. iki šiol yra registruotas darbo biržoje, tačiau dėl senyvo amžiaus niekas nenorėjo jo priimti į darbą, o teismo argumentas, kad jo netenkino darbo biržos siūlomas darbas yra klaidingas. Nuteistasis taip pat teigia, jog skundžiamoje nutartyje nurodoma nukentėjusiesiems atlyginta turtinė žala – 412,35 eurai, neatitinka tikrovės, kadangi Probacijos skyriui yra pateikęs patvirtinimus, jog šiuo metu yra atlyginęs 712,35 eurus, o neturėdamas pajamų priteistą žalą dengia pagal finansines galimybes. A. R. taip pat pažymi, jog vien tai, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, neįrodo jo kaltės, todėl žemesnės instancijos teismo argumentas, kad jis yra padaręs nusikalstamą veiką, yra klaidingas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, kuris numato, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad turi neįgalų ir teismo sprendimu pripažintą neveiksniu sūnų, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa.Atsiliepime į nuteistojo skundą nukentėjusiosios O. J. atstovas advokatas Paulius Jablonskas prašo skundą atmesti. Nukentėjusiosios atstovas atsiliepime atkreipia dėmesį, jog A. R. O. J. padarytos žalos per teismo nustatytą laikotarpį nepradėjo atlyginti. Dėl A. R. veiksmų patirta žala taip pat nebuvo pradėta atlyginti ir kitiems asmenims, išskyrus vieną nukentėjusiąją – O. L.. Šie nuteistojo veiksmai rodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veiksmų jis tinkamų išvadų nepadarė, paskirto teismo įpareigojimo dėl žalos atlyginimo iš esmės nevykdo. Atsiliepime pažymima ir tai, jog pateikti duomenys apie A. R. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl analogiškos veikos padarymo leidžia manyti, kad jis nepateisino teismo parodymo pasitikėjimo, ir kartu su kitais argumentais, rodo, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti tik vykdant nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistojo A. R. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Įstatymo) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra Įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į A. R. elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu – akivaizdų ir sąmoningą probacijos sąlygų – įpareigojimo atlyginti nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalą – nevykdymą, tai, jog jis įtariamas naujo analogiško nusikaltimo padarymu, padarė išvadą, jog nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės tikslai nepasiekti ir nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Su tokiu žemesnės instancijos teismo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. R. 2015 m. gegužės 26 d. įtrauktas į probacijos tarnybų registrą ir nuosprendis pradėtas vykdyti. Probacijos skyriuje su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis bei teisinėmis pasekmėmis, nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, buvo pasirašytinai supažindintas, sudarytas individualus jo priežiūros planas. Per Probacijos skyriaus vykdomos priežiūros laikotarpį nuteistasis įpareigojimų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, po nuosprendžio įsiteisėjimo per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje nepažeidė. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu A. R. taip pat buvo įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems O. J., O. L., K. L. ir K. R., tačiau šios probacijos sąlygos jis neįvykdė. Šiuo metu nuteistasis iš nukentėjusiesiems priteistos nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos sumos - 14 773,94 eurų, yra sumokėjęs tik 400 eurų. Probacijos skyriaus teikime ir skundžiamoje nutartyje nurodyta atlygintos turtinės žalos suma yra 412,35 eurai, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byloje Nr. J3-108/28-15 pateiktais Lietuvos pašto kvitais, patvirtinančiais pinigų perlaidas O. L., pažymi, jog O. L. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. kovo 26 d. buvo pervesta tik 400 eurų, o likusią sumą – 12,35 eurų, sudaro pinigų perlaidos komisinis atlyginimas Lietuvos paštui. Nuteistasis skunde nurodo, jog šiuo metu yra atlyginęs 712,35 eurų. Iš asmens bylos matyti, jog A. R. Probacijos skyriui iš tiesų yra pateikęs raštą, parengtą O. L. vardu, kuriame nurodoma, jog A. R. 2017 m. kovo 22 d. yra jai grąžinęs 300 eurų. Toks raštas, apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nevertintas nustatant atlygintos turtinės žalos dydį, kadangi nukentėjusiosios parašas nėra identifikuotas. Be to, tai ar A. R. yra atlyginęs O. L. 400 eurų ar 700 eurų priteistos turtinės žalos, atsižvelgus į bendrą apkaltinamuoju nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos sumos dydį – 14 773,94 eurų, esminės reikšmės, sprendžiant apie jam paskirto įpareigojimo atlyginti visiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą įvykdymą, neturi. Įvertinus tai, jog nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo dar 2015 m. gegužės 15 d., atlygintos turtinės žalos suma apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra itin maža. Be to, A. R. turtinę žalą savo iniciatyva atlygina tik vienai iš nukentėjusiųjų – O. L., nors teismo nuosprendžiu turtinės žalos atlyginimas priteistas ir kitiems nukentėjusiesiems – O. J., K. J. ir K. R.. Nuteistasis skunde teigia, jog priteistą žalą nukentėjusiesiems dengia pagal finansines galimybes, nuo 2015 m. birželio 16 d. iki šiol yra registruotas darbo biržoje, tačiau dėl senyvo amžiaus niekas nenorėjo jo priimti į darbą, o teismo argumentas, kad jo netenkino darbo biržos siūlomas darbas yra klaidingas. Iš Kauno apygardos teismui pateiktos Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. pažymos apie suteiktus darbo pasiūlymus matyti, jog A. R. per registravimosi darbo biržoje laikotarpį buvo siūlomos 4 darbo vietos, tačiau visais atvejais buvo pasirinktas kitas kandidatas. Šie duomenys neleidžia teismui teigti, jog A. R. sąmoningai atsisako darbo biržos jam siūlomo darbo. Tačiau šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad įpareigojimas atlyginti žalą yra paskirtas nuteistajam, todėl būtent pats A. R. privalo dėti visas pastangas, kad jo galimybė ją atlyginti didėtų. Pažymėtina, kad teismas, nuosprendžiu paskyręs bausmės vykdymo atidėjimą ir nustatęs konkrečius įpareigojimus, turi tikslą pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje. Bausmės vykdymo atidėjimo tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais, kad jie būtų tinkamai vykdomi, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog A. R. per ilgą probacijos laikotarpį būtų darbo paieškas vykdęs individualiai, kas, apygardos teismo manymu, rodo, jog jis nesiėmė aktyvių veiksmų, galinčių turėti įtakos, jam nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo – įvykdymui. Nors nuteistasis nėra jauno amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog jis turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų apsunkinta galimybė gauti darbą. Be to, nuteistajam probacijos laikotarpiu siūlytas mediacijos procesas, tačiau A. R. jo atsisakė. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas ir sukeltas pasekmes, pareigą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą yra neatsakingas, lengvabūdiškas, o nuteistasis vis dar nesuvokia padarytų nusikaltimų pasekmių ir nesistengia dėti maksimalių pastangų jų pašalinimui. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog vien tai, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, neįrodo jo kaltės, todėl žemesnės instancijos teismo argumentas, kad jis yra padaręs nusikalstamą veiką, yra klaidingas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, kuris numato, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka, tačiau pažymi, jog duomenys apie 2017 m. lapkričio 7 d. jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir kartu su aptartais kitais reikšmingais duomenimis vertintini sprendžiant dėl galimybės bausmės tikslų nuteistajam vis dar siekti laikant jį neizoliuotą nuo visuomenės ir taikant sąlyginę alternatyvą realiai laisvės atėmimo bausmei – bausmės vykdymo atidėjimo institutą.Skunde nuteistasis nurodo ir tai, jog turi neįgalų ir teismo sprendimu pripažintą neveiksniu sūnų, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. pažymos, jo sūnaus N. R. globėju yra paskirtas ne A. R., o S. R.. Be to, ši aplinkybė nuteistajam buvo žinoma viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl A. R. ją turėjo įvertinti bei atsakingu elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, tačiau to nepadarė.Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis, žinodamas ir suprasdamas savo pareigą vykdyti jam skirtus teismo įpareigojimus bei žinodamas atsakomybę už šių įpareigojimų nevykdymą, t. y. kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, sąmoningai nevykdė jam skirto teismo įpareigojimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Toks A. R. elgesys rodo, kad jis ignoruoja jam parodytą teismo pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, todėl tolesnis A. R. taisymas jo neizoliavus nuo visuomenės yra negalimas, nes nuteistajam paskirtais įpareigojimais, kurių jis nevykdo pilna apimtimi, nebus pasiekti bausmės tikslai. Taigi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pagrįstai ir teisėtai patenkino Probacijos skyriaus teikimą dėl A. R. taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė