Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-2779/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-29
Bylos Nr.
2-2779/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
M. L.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2779/2011Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-7165-823/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios 641-osios daugiabučio namo M. K. Č. g. 82A savininkų bendrijos ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos, atsiradusios dėl daugiabučio namo bendrijos buhalterės veiksmų, priteisimo.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutuojanti 641-oji daugiabučio namo M. K. Č. g. 82A savininkų bendrija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 28 489,18 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2001 m. birželio 1 d. ieškovas su L. L. sudarė darbo sutartį Nr. 9, pagal kurią L. L. buvo priimta dirbti į bendriją buhaltere. Darbo sutarties 1.2 punktu L. L. prisiėmė visą materialinę atsakomybę už bendrijos kasos lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Bankroto administratorius 2011 m. liepos 5 d. perėmė bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus ir juos įvertinęs nustatė, kad L. L. yra skolinga ieškovui 28 489,18 Lt sumą. L. L. 2011 m. vasario 3 d. mirė, jos teisių perėmėjas yra atsakovas M. L.

Ieškovas bankrutuojanti 641-oji daugiabučio namo M. K. Č. g. 82A savininkų bendrija kartu su ieškiniu pateikė teismui prašymą dėl termino pareikšti reikalavimus dėl skolos priteisimo mirusios skolininkės įpėdiniui atsakovui M. L. pratęsimo.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas bankrutuojanti 641-oji daugiabučio namo M. K. Č. g. 82A savininkų bendrija prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (28 489,18 Lt) areštuoti lėšas, turtines teises ir/ar turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas jį ar kitus asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl skolos suma jam yra didelė. Atsakovas gali siekti perleisti, paslėpti ar suvaržyti jam priklausantį turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo bankrutuojančios 641-osios daugiabučio namo M. K. Č. g. 82A savininkų bendrijos pašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – neviršijant 28 489,18 Lt sumos, areštavo atsakovui M. L. priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o jų nesant ar nepakankant, nurodė areštuoti trūkstamai sumai atsakovui priklausančias lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma (28 489,18 Lt) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, nutarties priėmimo metu teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Teismui netenkinus atskirojo skundo, prašo pareikalauti iš ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Ieškovas nenurodė jokių pagrįstų motyvų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui bei grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turto visiškai pakanka ieškovo reikalavimo įvykdymui.

2) Nėra aišku, iš kur ieškovas kildina savo turtinį reikalavimą, nes ieškiniu yra prašoma priteisti skolą, tačiau yra prašoma ir atnaujinti terminą paduoti pareiškimą mirusiosios skolininkės įpėdiniams, siekiant jiems pareikšti kreditorinį reikalavimą. Taigi ieškovas šiuo metu neturi objektyvios teisės reikšti atitinkamą turtinį reikalavimą atsakovui, nes šalių nesieja jokie turtiniai santykiai.

3) Didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovui galėjo būti prieinama informacija apie atsakovo turtinę padėtį, informacija, ar atsakovo turtas yra areštuotas, kadangi tokia informacija yra vieša.

4) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo atsakovo teises, pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo principus. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, suteikia ieškovui nepagrįstą pranašumą atsakovo atžvilgiu, nes ieškovas neturi objektyvios teisės reikšti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas bankrutuojanti 641-oji daugiabučio namo M. K. Č. g. 82A savininkų bendrija prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Ieškinyje nurodyti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra nei formalūs, nei abstraktūs, jais remdamasis teismas ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje nurodytų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo, kad jos buvo pritaikytos neteisėtai ir nepagrįstai.

2) Ieškinio suma (28 498,18 Lt) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Didelės sumos ieškinio pareiškimas savaime preziumuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3) Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl duomenys apie jo turtą ir pajamas tretiesiems asmenims neteikiami. Atsakovui yra lengviau gauti duomenis apie jo turtinę padėtį, todėl atsakovui tenka pareiga įrodinėti savo finansines galimybes ir pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą. Be to, atsakovas turi paneigti, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Tačiau su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo labai gerą finansinę padėtį.

4) Atsakovo elgesys rodo, kad jis geruoju teismo sprendimo vykdyti neketina: po ieškinio gavimo atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, pateiktu atsiliepimu ginčija pareikštą reikalavimą bei pažymi, kad taikiai išspręsti ginčo nenori. Taigi ieškovui galimai palankus teismo sprendimas turės būti vykdomas priverstinai ir nėra paneigta grėsmė, kad atsakovas imsis neteisėtų priemonių, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo. Pažymėtina, kad teismui, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne kad sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės ar taps neįmanomas.

5) Laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti ir dėl viešojo intereso apsaugos, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o jos kreditorių interesų apsauga yra viešas interesas.

6) Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes prašo pratęsti terminą ieškiniui pareikšti. Termino pratęsimas nei sukuria, nei panaikina reikalavimo, jis tik sudaro galimybę realizuoti jau turimą reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad naikinamasis terminas reikalavimams pareikšti nėra suėjęs. Be to, nei atskiruoju skundu, nei atsiliepime į ieškinį atsakovas net neginčija reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, jo atsiradimo pagrindo. Atsakovas remiamasi tik tuo, kad praleistas terminas reikalavimui pareikšti, kas nepaneigia reikalavimo ir ieškinio teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas – bankrutuojanti 641-oji daugiabučio namo M. K. Č. g. 82A savininkų bendrija pareiškė ieškinį dėl 28 489,18 Lt skolos priteisimo iš atsakovo M. L. Ieškovas ieškinį grindė neteisėtais L. L. dirbusios ieškovės buhaltere, veiksmais, konkrečiai, ieškovo lėšų pasisavinimu. Ieškovas ieškinyje pateikė duomenis apie tai, kad L. L. dirbo ieškovės buhaltere, taip pat patikrinimo, dokumentų priėmimo-perdavimo aktus, taip pat duomenis apie tai, jog 2011 m. vasario 3 d. L. L. mirė, o jos palikimą priėmė atsakovas M. L. (kartu su ieškiniu pateiktas Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro 2011 m. liepos 7 d. raštas). Kolegijos nuomone, ieškinyje išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų (duomenys apie tai, kad ieškovą ir pagal visišką materialinės atsakomybės sutartį pas ieškovą buhaltere dirbusią L. L. siejo darbo teisiniai santykiai, apie lėšų dingimą, taip pat apie tai, kad L. L. materialiąsias subjektines teises po jos mirties perėmė atsakovas) preliminarus vertinimas leidžia manyti, kad ieškovui palankus sprendimas byloje pagal paduotą ieškinį gali būti priimtas.

Reikalavimas dėl 28 489,18 Lt priteisimo iš fizinio asmens yra laikomas reikalavimu dėl didelės sumos priteisimo. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas turi teisę paneigti reikalavimo didelės sumos prezumpciją, pateikdamas duomenis apie savo gerą turtinę padėtį. Tačiau atsakovas atskirąjį skundą iš esmės grindė tik teiginiais apie tai, jog teismas netinkamai prima facie vertino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui duomenų apie turimą turtą, jo sudėtį, rinkos vertę, kreditorines ir debitorines skolas, t. y. neįrodė, kad nėra teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės pagal pareikštą ieškinį dėl didelės sumos priteisimo (CPK 12, 178 str.). Apelianto atskirojo skundo argumentai dėl ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo taip pat nepagrįsti konkrečiais įrodymais.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Kolegijos nuomone, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl didelės sumos priteisimo iš atsakovo ir ieškinyje išdėsčius pareikštą reikalavimą pagrindžiančius argumentus bei pateikus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti atsakovo turto areštą. Atsakovui atskirajame skunde nepateikus duomenų apie gerą turtinę padėtį, t. y. nepaneigus prezumpcijos, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis palikintina nepakeista.

Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Nepagrįstas apelianto atskirajame skunde pateiktas prašymas, netenkinus atskirojo skundo, taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas motyvuotą prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo turi paduoti ne apeliacinės instancijos, o bylą iš esmės nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėEgidijus Žironas