- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 2YT-283-674/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. po jos tėvo J. N. mirties (duomenys nesklebtini)priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. N., gyvenęs Kėdainių mieste, jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys nesklebtini). Po tėvo mirties liko jam priklausantis indėlis SEB banke, kurio tikslios sumos nežino. Po tėvo mirties ji tuoj pat priėmė jo palikimą televizorių, šaldytuvą. Tačiau per tris mėnesius nesikreipė į notarinę kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Be pareiškėjos, teisę paveldėti jos tėvui priklausantį turtą turėjo pareiškėjos tėvo motina V. N., kuri 2017 m. spalio mėnesį mirė. Tėvas su pareiškėjos motina L. B. buvo išsituokę. A. N. po jos tėvo J. N. mirties (duomenys nesklebtini), priėmė jo palikimą pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. SEB bankas atsisakė išduoti pažymą apie tėvo indėlį šiame banke, motyvuodamas jog tokią pažymą išduos pareikalavus teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepimu nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Liudytojos R. S. ir E. B. parodė, kad po J. N. mirties likusį jo palikimą priėmė ir valdo jo dukra A. N..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Pareiškėja A. N. yra mirusiojo J. N. dukra (b. l. 3). A. N. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys nesklebtini) (b. l. 7). J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mire 2016 m. spalio 25 d. (b. l. 4). Pareiškėjos motina L. B. (buvusi N.) su mirusiuoju J. N. išsituokė ir įrašas metrikų knygoje padarytas 2000 m. vasario 8 d., o 2015-07-04 susituokė su R. B. (b. l. 5, 6). Raseinių rajono 1- asis notarų biuras noratė K. Šilkienė pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad dėl J. N. paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra (b. l. 8). Mirusiojo motina, kita galima paveldėtoja V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mire 2017 m. spalio 11 d. (b. l. 24). A. N. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 16-17).
Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str.). Palikėjas J. N. testamento nebuvo sudaręs. Su pareiškėjos motina išsituokęs, kitų paveldėtojų nėra.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėja A. N. nurodė, kad ji priėmė palikėjo asmeninius daiktus, pradėjo jais naudotis kaip savais. Duomenų, kad palikėjas turėtų nekilnojamojo turto byloje nepateikiama. Tačiau pareiškėja žino, kad palikėjo vardu yra indėlis SEB banke. A. N. po tėvo J. N. mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.)
LR CK 5.51 str. 1 d. akcentuojama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad pareiškėja priėmė asmeninius palikėjo daiktus ir jais naudojasi.
Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėja turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdama valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.
Iš pareiškėjos nepriteistinos teismo turėtos pašto išlaidos. (LR CPK 88 str., 92 str., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys nesklebtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.