Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. F., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 8 kartus:

1) 2000-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 m. redakcija) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu.

2) 2006-10-03 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda.

3) 2013-07-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamu įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 7 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo ir 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda.

4) 2014-06-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamu įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, 67 straipsniu, 72 straipsniu, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos.

5) 2015-07-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, areštu 87 paroms ir 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė – areštas58 paroms ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-07-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 58 paros arešto ir 12 MGL dydžio (451,92 Eur) bauda.

6) 2017-03-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinus bausmę vienu trečdaliu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

7) 2017-09-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu, nuteistas subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017-03-02 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams.

8) 2017-12-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu, nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017-09-12 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė– 2 metai laisvės atėmimo. 2019-10-08 paleistas iš Marijampolės pataisos namų, atlikus bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. F. 2022-12-11 apie 13.10 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,32% promilių neblaivumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su kartu gyvenančiu šeimos nariu – savo motina B. M., tyčia, mesdamas į ją puodą su maistu ir pataikydamas jai į galvą, padarė jai odos nubrozdinimą kaktoje, t. y. šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė nukentėjusiai B. M. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. F. visiškai pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad jo santykiai su mama B. M. yra priešiški. Anksčiau jis yra teistas dėl smurto naudojimo prieš mamą. Mama yra įkyri, mėgsta jam nurodinėti, priekaištauti. Jai labai nepatinka, kad jis niekur nedirba, kad geria alkoholį. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. 2022-12-11, apie 13 val., namuose buvo jis ir mama B. M.. Jis buvo neblaivus, tačiau nebuvo apgirtęs, viską gerai atsimena. Tuo metu jis virtuvėje skuto bulves ir jas sutarkavo į puodą, nes norėjo išsikepti blynų. Mama atėjo į virtuvę, kai jis buvo įjungęs dujų balioną, norėjo bulvinius blynus išsikepti ant dujinės viryklės. Mama jam pasakė, kad dujos labai brangios, kad jis keptųsi ant krosnies. Jį tai supykdė, nes dujom greičiau galima pasigaminti valgyti. Todėl jie susiginčijo, jis nesusivaldė, paėmė puodą su bulvių tarkiais ir tyčia metė jį mamai į galvą. Tai buvo jo pykčio išraiška, nes jis jau pavargo nuo jos priekaištų ir aiškinimo, kaip ir ką jis turi daryti. Didelės įtakos jo veiksmams turėjo ir ta aplinkybė, kad jis buvo neblaivus, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Jis suprato ir žinojo, kad toks jo veiksmas sukels jo mamai fizinį skausmą, nes puodas sunkus. Daugiau jis jai nieko nedarė, jos nemušė, nestumdė. Tuo metu apie tai, kad elgėsi nusikalstamai, negalvojo. Viskas nutiko spontaniškai, neplanuotai. Dabar supranta, kad jo veiksmai neteisėti, kad tai, ką padarė, yra nusikaltimas, ir jis dėl to labai gailisi.

Kaltinamajam R. F. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusios B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuomet ji parodė, kad duoti parodymus prieš sūnų sutinka. R. F. gyvena kartu su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Kartu su ja gyvenantis R. F. oficialiai nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Ji nežino, ar jis gauna bedarbio pašalpą, ar ne, apie tai sūnus jai nesako, tačiau pinigų jai neduoda, viską perka ji. Tuo pačiu ji išlaiko ir sūnų – duoda jam valgyti, jeigu jis nenusiperka produktų pats. R. F. yra teistas dėl fizinio smurto prieš ją, paskutinį kartą jis dėl to atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Kol jo nebuvo, ji gyveno ramiai, su sūnumi susirašinėdavo laiškais, jo prašymu siuntė jam į įkalinimo įstaigą pinigų. Prieš kelis metus R. F. grįžo iš įkalinimo įstaigos, normalaus darbo jis nesusirado, kiek ji žino, sūnus dirba atsitiktinius darbus. Nepaisant to, niekur oficialiai nedirbdamas, jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2022-12-11, sekmadienį ji ir R. F. buvo namuose. Sūnus buvo neblaivus. Apie 13 val. R. F. virtuvėje skuto bulves, jas tarkavo puode, pasiruošė bulvių tarkius kepti blynus, įsijungė dujinę viryklę. Ji pati asmeniškai iš savo lėšų pirko dujų balioną, iš kurio dujinei viryklei tiekiamos dujos, jis tam nedavė nė cento. Ji gražiai ir nepyktai pasakė R. F., kad dujos yra brangios, ir paprašė jo kepti blynus ant krosnies. Kai ji paprašė R. F. kepti blynus ant krosnies, ne ant dujų, pastarasis išvadino ją įvairiais įžeidžiais, necenzūriniais žodžiais. Tada sūnus pasiuto, čiupo puodą su bulvių tarkiais ir tyčia, tą pilną puodą metė į ją, pataikydamas jai į galvą. Puodas yra metalinis, tuo metu buvo pilnas tarkių, buvo sunkus, todėl dėl šio smūgio ji juto stiprų fizinį skausmą, jai svaigo galva. Tada R. F. ji paklausė, kodėl jis taip elgėsi, į ką jis jai atsakė, kad ji mažai gavo, gaus dar. Nieko nelaukdama ji savo telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė pagalbos. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Iki jiems atvykstant, R. F. garsiai su ja kalbėjo, ją įžeidinėjo, tačiau fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Jis buvo įniršęs, agresyvus ir agresyviai elgėsi net esant policijos pareigūnams. Ji juto fizinį skausmą, kaktoje buvo nedidelis sužalojimas, jai svaigo galva, tačiau skubios medicinos pagalbos ji atsisakė. Į jokius kitus gydytojus ar gydymo įstaigas dėl 2022-12-11 įvykio ji nesikreipė (1 t., b. l. 9-11, 79-81, 86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2746/2022(02) nurodyta, kad B. M. konstatuotas odos nubrozdinimas kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą vietą. Padarytas vienas sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – 2022-12-11 ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas veidu pasisukus į ją žalojantį asmenį. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 65-66).

Iš liudytojo A. C. parodymų matyti, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 4-ajame skyriuje. 2022-12-11 dirbo kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu L. Š. ir iš budėtojo gavo nurodymą vykti (duomenys neskelbtini) Kaune, kur, pagal gauto pranešimo duomenis, neblaivus sūnus, tyčia metė puodą motinai į galvą. Juos pasitiko pranešėja B. M., kuri paaiškino, kad jos pilnametis sūnus R. F. jau ne pirmą dieną gėrė alkoholį. Sūnus būdamas neblaivus yra labai agresyvus, keikia ją necenzūriniais žodžiais, bendraudamas reaguoja ūmiai. B. M. nurodė, kad R. F. buvo buto virtuvėje, kur į puodą susitarkavo bulves, ketino kepti bulvinius blynus. Moters teigimu, kadangi ji už savo lėšas pirko dujų balioną, o dujos labai brangiai kainuoja, ji nekonfliktiškai paprašė sūnaus R. F. kepti blynus ant krosnies, o ne ant dujų. Po šių jos žodžių R. F. iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, paėmė puodą su bulvių tarkiais ir tyčia jį metė pataikydamas jai į galvą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Jis matė, kad B. M. galvos kairėje pusėje buvo prakirsta oda, bėgo kraujas. Jis paklausė, ar jai reikalinga medikų pagalba, ji nurodė, kad jai skaudėjo, tačiau skubios pagalbos ji atsisakė. B. M. nurodė, kad sūnus, kai tik išgeria alkoholio, ne tik keikia ją necenzūriniais žodžiais, bet jai ir grasina, kad ją užmuš, nužudys, todėl ji bijo su juo būti namuose. B. M. taip pat sakė, kad yra išsekusi dėl tokio sūnaus elgesio, jam esant namuose, nuolat dėl jo patiria psichologinę įtampą, stresą, bijo ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl savo gyvybės. Įvykio vietoje R. F. neneigė, kad tyčia metė į mamą puodą, sakė: „puodą mečiau į ją, bet aš juk nemušiau jos“. R. F. pripažino, kad puodą metė tyčia, kad metė būtent motinai į galvą. R. F. buvo agresyvus, jų akivaizdoje keikė ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad dabar tai tikrai B. M. nužudys. B. M. jie paliko namuose, o R. F. nuvedė į policijos tarnybinį automobilį ir pasodino laikino sulaikymo patalpoje. Net ir ten būdamas R. F. nenurimo, sakė, kad savo motini atkeršys. R. F. alkotesteriu buvo nustatytas 2,32% promilių neblaivumas. R. F. pristatė į Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b. l. 108-109).

Garso įrašo su BPC protokole nurodyta, kai B. M. 2022-12-11 13.14 val. skambina į BPC ir praneša, kad sūnus geria trečią dieną ir dabar paleido puodą į galvą su tešla (1 t., b. l. 44-45).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu, (duomenys neskelbtini) Kaune, atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu paimtas pilkos spalvos virtuvinis puodas (1 t., b. l. 22-33).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas puodas, paimtas 2022-12-11 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 47-53).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad R. F. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. 1751574 buvo nustatytas 2,32% promilių neblaivumas. B. M. buvo blaivi (1 t., b. l. 35-38).

Asmens testo alkoholiui išraše nurodyta, kad 2022-12-11 13.48 val. R. F. nustatytas 2,32% promilių neblaivumas (1 t., b. l. 112-113).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamojo R. F. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusios ir liudytojo A. C. parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais Ir nustatyta, kad kaltinamasis R. F. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su kartu gyvenančiu šeimos nariu – savo motina B. M., tyčia, mesdamas į ją puodą su maistu ir pataikydamas jai į galvą, padarė jai odos nubrozdinimą kaktoje, t. y. šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė nukentėjusiai B. M. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas, administracine tvarka baustas, gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Diagnozė (šifras): F60.3, F10.2, F10.8, Kauno apskrities priklausomybė ligų centre įrašytas į priežiūros/ dispanserinę grupę nuo 2009-08-18. Diagnozė: konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nefiksuojama tokio lygio psichopatija, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl R. F. netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. F. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. R. F. teistas už analogiškų veikų prieš savo motiną padarymą, po laisvės apribojimo bausmės paskyrimo jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, todėl teismas sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptartas nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl priėjo prie išvados, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios ir yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti. Todėl teismas, įvertinęs R. F. asmenybę, tai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus, mano, kad realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialiniams ryšiams, dėl to bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, šiuo metu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas, teismo vertinimu, užtikrins teisingo nubaudimo principą, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. F. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei atsižvelgiant į tai, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis nurodė, jog jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo tai, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio, skirtina pareiga – visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2022-12-11 13.40 val. iki 2022-12-12 10.22 val.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 147-150, 152-155), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. F. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atveju, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme R. F. išbūtą laiką nuo 2022-12-11 13.40 val. iki 2022-12-12 10.22 val.

R. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.