Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-2191-292/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
2-2191-292/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00649-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
I. K.
Trečiasis asmuo
L. K.
Advokatai
Jonas Zenevičius, Marius Grucė
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2-2191-292/2021Teisminio proceso Nr.2-13-3-00649-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovui D. K., jo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui,atsakovės atstovui advokatui Mariui Grucei,institucijos teikiančios išvadą atstovei Vaidai Tankovskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo), trečiasis asmuo – L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. K. prašo pakeisti 2016-05-02 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu ir 2016-12-01 Kauno apygardos teismo nutartimi priteistą iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams H. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 190 Eur kiekvienam vaikui, sumažinant išlaikymo dydį iki 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurios indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje (b. l. 1-3) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-05-02 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-652/2016 bei Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2029-601/2016 buvo nutraukta santuoka su atsakove, o jų nepilnamečių vaikų Henriko ir Herberto išlaikymui Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteista po 220 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis per mėnesį. 2016-12-01 Kauno apygardos teismo nutartimi išlaikymo dydis buvo sumažintas iki 190 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam vaikui.

Jo turtinė padėtis per tą laiką pasikeitė iš esmės.

Išlaikymo priteisimo metu jis dirbo Vokietijoje, todėl turėjo neblogas pajamas. Dabartiniu metu jis – bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna tik bedarbio pašalpą, kuri yra maža. Sistemingai ieškosi darbo, tačiau esant dabartinei situacijai, jo niekur negauna, užimtumo tarnyba taip pat jo nesiūlo.

Išlaikymo priteisimo momentu jis jau turėjo dukterį D., kuri gimė (duomenys neskelbtini), ir kurios susilaukė su L. B.. (duomenys neskelbtini) jis su ja susituokė ir santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H.. Todėl jam atsirado pareiga išlaikyti ne tik vaikus iš pirmosios santuokos, bet ir dar du vaikus – D. ir H..

Kilnojamo ir nekilnojamo turto, iš kurio jis galėtų gauti kokias nors pajamas jis neturi. Su šeima gyvena pas jo tėvus. Kartais pajamų gauna iš atsitiktinių uždarbių (perveža krovinius, padeda sutuoktinei prekiauti turguje), tačiau jos yra nepastovios ir mažos. Išvykti į užsienį uždarbiauti negali, kadangi negali palikti vienos sutuoktinės su nepilnamečiais vaikais. Teikiant išlaikymą vaikams iš pirmosios santuokos, praktiškai nelieka pinigų išlaikyti D. ir H.. Turi išlaikymo įsiskolinimą H. ir H., apie 7000 Eur. Šeimos pajamos svyruoja nuo 1000 iki 1700 eurų. sutuoktinė turi garažą ir automobilį. Be to, jis turi išlaikymo įsiskolinimą vaikams H. ir H., nes nepajėgia pagal savo turtinę padėtį teikti priteisto išlaikymo.

Jo vaikai iš pirmosios santuokos H. ir H. jokių specifinių poreikių neturi. Buvusi sutuoktinė ištekėjo antrą kartą, sutuoktinis - lietuvis, abu uždarbiauja Australijoje, gyvena nuomojamame bute. Kiek jam žinoma bendrų vaikų su sutuoktiniu neturi. Su vaikais bendrauja, ryšys nenutrūkęs. H. ir H. buvo parvykę į Lietuvą, 8 mėnesius gyveno pas jį ir senelius. Kiek jam žinoma, vyresnis sūnus Australijoje ne tik mokosi, bet ir dirba, gauna pajamas. Kokia yra turtinė atsakovės padėtis jam nėra žinoma. Atsakovė metai laiko gyveno Lietuvoje, Alytaus rajone, pas motiną ir seserį Alytuje, Voveraičių gatvėje.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 85-89), o atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su reikalavimu sumažinti išlaikymo dydį. Ieškovas neteikia nepilnamečiams vaikams ir priteisto išlaikymo jau 5-erius metus, todėl neaišku, ko siekia atsakovas pareikšdamas tokį ieškinį. Prašymas sumažinti priteisto išlaikymo dydį nesusijęs su nepilnamečių vaikų interesais ir yra tik teisinė fikcija ir piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Be to, neatmestina, kad ieškovas turi santaupų (nepateikė išrašų iš bankų sąskaitų), ar gauna kitų pajamų. Taip pat neįrodė, kad ieškovui užkirstas kelias gauti ir kitų pajamų. Ieškovas yra darbingas, turi paklausią rinkoje specialybę ir privalo teikti išlaikymą vaikams. Ieškovas ne tik kad nemoka ir taip mažesnio nei orientacinis kriterijus išlaikymo (190 Eur), tačiau teismų priteistą išlaikymą nori dar sumažinti iki 100 Eur, kas yra du kartus mažiau nei orientacinis kriterijus, remiantis šios dienos minimalia mėnesine alga (467 Eur). Vien ieškovo turtinė padėtis negali būti esminis kriterijus teismų sprendimais priteisto išlaikymo dydžio mažinimui. Ieškovui elgiantis neteisėtai, neatsiranda ir jokia ieškovo teisė į išlaikymo dydžio sumažinimą.

Atkreipia dėmesį, kad ieškovas dar 2019 buvo kreipęsis su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir minėtas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Ši informacija yra aktuali ir šiai dienai. Todėl keltinas pagrįstas klausimas ar ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Atsakovė L. K. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jai yra žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 44-50), o atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, kad su atsakove ir šalių nepilnamečiais vaikais nebuvo bendrauta, nes skyriaus darbuotojams apsilankius ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad atsakovė jau 4 metai gyvena Australijoje.

Apsilankius ieškovo šeimoje buvo nustatyta, kad šeima gyvena ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Šeima gyvena atskiroje namo dalyje su atskiru įėjimu. Atsakovo vaikams D. ir H. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovas jiems paaiškino, kad pablogėjo jo turtinė padėtis. Jis šiuo metu nedirba, gaunamų pajamų neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Šeimos mėnesio pajamos – 140 Eur universali išmoka vaikui. Ieškovo sutuoktinė L. K. nedirba, šiuo metu vaiko auginimo atostogose iki vaikui sukaks 3 metai. Vaikai lanko Alytaus lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ieškovas informavo, kad 2021-03-21 vaikai H. ir H. buvo parvykę į Lietuvą atostogauti, tačiau dėl prasidėjusio karantino pas jį prabuvo iki 2021 m. spalio mėnesio. Nuo to laiko jis sūnumis bendrauja ryšio priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ir bylos teismingumo.

II. Dėl bylos teismingumo

Pripažintina, kad atsakovei keliant klausimą dėl bylos teismingumo, pirmiausia turi būti išnagrinėtas šis klausimas.

Bylos duomenimis (šalių paaiškinimais) ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad dar 2019 metais ieškovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tačiau 2020-03-24 Alytaus apylinkės teismo nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, pripažinus, kad jis nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams (civilinė byla Nr. e2-887/2020), teismui konstatavus, kad pagrindinis tokios rūšies bylos teismingumą nustatantis kriterijus yra vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, kuri tuo metu buvo Australijoje.

Šalių vaikų H. ir H. gyvenamoji vieta 2016-05-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta su motina (atsakove). Byloje yra duomenys (b. l. 53), kad atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), kur bylos duomenimis gyvena atsakovės motina M. P. (b. l. 50). Ieškinio pateikimo metu tiek atsakovė, tiek nepilnamečiai vaikai ieškovo teigimu gyveno Lietuvoje (atsakovė tvarkėsi vizos klausimus), todėl negalima teigti, kad ieškinio pateikimo metu vaikų ir jų motinos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Australijoje. Atsakovė nėra deklaravusi išvykimo iš Lietuvos, sutuoktinis – lietuvis (b. l. 95), Australijoje gyvena kol turi vizą. Atsakovės atstovo teigimu, situacija nuo 2020 metų nėra pasikeitusi, tačiau į bylą pateikti duomenys - gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 91-20) rodo kad nuomos sutartis baigėsi dar 2019-11-08, o duomenys apie vaikus bei jų mokymąsi ir būrelių lankymą Australijoje yra dar 2019 metų.

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje pareikšto reikalavimo

Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo ir 2016-12-01 Kauno apygardos teismo nutarties (b. l. 13-32) matyti, kad iš ieškovo nepilnamečių vaikų H. ir H. išlaikymui priteista 190 Eur kiekvienam išlaikymas periodinėmis išmokomis per mėnesį. Bylos duomenimis, ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas vaikų išlaikymui pagal teismo sprendimą išlaikymą teikė ne visada, todėl yra susidaręs apie 7000 Eur įsiskolinimas, kurį atsakovas dengia, tačiau taip pat tik epizodiškai.

Vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ir dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas turi įrodyti, kad po sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis ar atsirado ypatingos aplinkybės (liga ir pan.).

Ieškovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nes jis yra bedarbis ir gauna tik bedarbio pašalpą, gaunamos pajamos tik iš atsitiktinių uždarbių, nepastovios, nereguliarios ir mažos, o išvykti į užsienį negali, taip pat, kad jis susituokė ir turi dar du vaikus, neturi jokio nekilnojamo ir kilnojamo turto.

Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios vaikų tėvų turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, pripažintina, kad ieškovo turtinė padėtis keitėsi. Nuo 2019-09-09 jis registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam per laikotarpį nuo 2020-06-29 iki 2020-12-28 išmokėta 1195,83 Eur darbo paieškos išmoka (b. l. 33). Kreipimosi teismą metu ši išmoka nebemokama (b. l. 34). Nekilnojamo registruotino turto neįgijo (b. l. 35), nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise įgijo jo sutuoktinė L. K. (b. l. 116-117). 2020-04-07 įsigytas automobilis Toyota (b. l. 115). Sutuoktinė L. K. dirba pagal verslo liudijimą (b.l.122). Nuo 2020 -08-01 augina sūnų H., gimusį (duomenys neskelbtini). Nuo birželio mėnesio jau dirbanti ir rodanti pajamas, kaip dirbanti pagal verslo liudijimą ir 2021 metais gavusi ir nedarbo draudimo išmoką. Be vaikų iš pirmosios santuokos, kurių atžvilgiu prašo sumažinti priteistą išlaikymą, turi ir kitų vaikų – dukrą D. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), dėl kurios gimimo Kauno apygardos teismas sumažino Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą, ir sūnų H. (b. l. 10), gimusį (duomenys neskelbtini).

CK 3.192 str. 2 d. reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Sunki vieno iš tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau jei vienas iš tėvų gauna didesnes pajamas, tai jis turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.

Vertinant ieškovo turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą) nuo išlaikymo priteisimo momento, tai atsakovo turtinė padėtis pagal byloje esančią medžiagą, pasikeitė. Gimė dar vienas sūnus. Vedė, santuokoje įgijo transporto priemonę. Registruotas kaip bedarbis, pusę metų gavęs darbo paieškos išmoką, tačiau dabartiniu metu jos negaunantis, ieškovo teigimu gyvenantis iš atsitiktinių uždarbių.

Tačiau vertinant ieškovo turtinę padėtį, taip pat būtina atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio ir formos nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas nuo 2019 metų registruotas Užimtumo tarnyboje, nors yra darbingo amžiaus ir sveikas, turi aukštąjį išsilavinimą. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad jis negali teikti didesnio išlaikymo, nes neturi pajamų. Atsakovas turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti visais keturiais vaikais. Jam tenka atsakomybė už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas įsiskolinęs vaikams, nemoka ir priteisto išlaikymo. Į bylą pateikti įrodymai rodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra labai bloga, nes ieškovas su sutuoktine negauna praktiškai jokių pajamų, ieškovui net teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau santuokoje įgyjamas turtas – automobilis. Atsakovo sutuoktinė 2020 metais asmeninės nuosavybės teise įsigyja garažą, o tai leidžia abejoti ieškovo nurodoma bloga turtine padėtimi, juolab, kad atsakovo teigimu, jis verčiasi atsitiktiniais darbais, tačiau kokio masto darbai ir kokios gaunamos pajamos iš šių darbų ieškovas nenurodo.

Tokiu būdu, atsižvelgus į visas šias nurodytas aplinkybes, išlaikymo dydis nemažintinas, o ieškinys atmestinas.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l.124-126) CPK 98 straipsnis). Sprendžiant dėl šių išlaidų pagrįstumo atsižvelgtina į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Atsakovė prašo priteisti 325 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 250 Eur už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje ir 25 Eur už kurą. Išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teismo posėdis truko dvi valandas, todėl prašomas priteisti išlaidų dydis už atstovavimą teisme taip pat yra pagrįstas ir taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Nepriteistinos kuro išlaidos, nes 2021-06-08 teismo nutartimi (b. l. 56) šalims buvo numatyta galimybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos ryšio būdu (ZOOM) rekomendacijų I dalies 3 punktas).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. K. I. K. 575 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš D. K. 17,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė