Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-11-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-22972-775/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-25
Bylos Nr.
e2YT-22972-775/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14593-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
H. V.-B.
Suinteresuotas asmuo
D. V., V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-22972-775/2020Proceso Nr. 2-69-3-14593-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. V.-B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. V., V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po B. V. mirties 2004 m. kovo 25 d., priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (el. b. l. 3-6).

1.1. Nurodė, jog su B. V. sudarė santuoką 1969 m. gruodžio 20 d. Santuokoje gimė dvi dukros – D. V. (V.) ir V. V. (M.). Santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir sodo namelį, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiškėjos vardu. B. V. mirė 2004 m. kovo 25 d., testamento surašęs nebuvo, savo vardu registruoto turto ar sąskaitų banke neturėjo, todėl po jo mirties nei pareiškėja, nei kiti įpėdiniai dėl paveldėjimo niekur nesikreipė. Mirus vyrui pareiškėja ir toliau rūpinosi likusiu turtu – sutvarkė vyro namų apyvokos ir asmeninius daiktus, liko gyventi jiems priklausančiame bute, jį remontavo, turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tvarkė sodo sklypą, mokėjo rinkliavas bendrijai. Tokiu būdu nuo mirties momento pradėjo faktiškai valdyti vyro turtą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys D. V. ir V. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. b. l. 17-18, 20-21).

2.1. Atsiliepimuose patvirtino, jog pareiškėja po vyro B. V. mirties vienintelė priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti – toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi juo, mokėjo mokesčius, taip pat naudojosi ir valdė kitą likusį nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nustatyta, kad pareiškėja H. V.-B. 1969 m. gruodžio 20 d. sudarė santuoką su B. V. (1969 m. gruodžio 20 d. santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). H. V.-B. ir B. V. yra D. V. ir V. M. tėvai (2020 m. rugsėjo 18 d. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) priedai, 2020 m. rugsėjo 17 d. Gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis pareiškėjai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo turto registro išrašai). B. V. mirė 2004 m. kovo 25 d. (2004 m. kovo 26 d. mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo byla po B. V. mirties užvesta nebuvo (2020 m. rugsėjo 8 d. Testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja pateikė sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėja mirus vyrui sodo sklypu rūpinosi viena, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius (2020 m. rugpjūčio 6 d. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymima, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad H. V.-B. po sutuoktinio mirties perėmė ir pradėjo valdyti sutuoktinio turtą – liko gyventi jų bendrame bute, toliau juo rūpinosi, atliko remontą, mokėjo mokesčius, taip pat rūpinosi sodo nameliu bei žemės sklypu – mokėjo sodo bendrijos mokestį, rūpinosi ir prižiūrėjo žemę, tai yra faktiškai priėmė B. V. palikimą. Suinteresuoti asmenys D. V. ir V. M. su pareiškimu sutiko, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į B. V. turtą, nėra pateikta.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į B. V. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog H. V.-B. po sutuoktinio B. V. mirties 2004 m. kovo 25 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).

7. Valstybė šioje byloje patyrė 7,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m. kovo 25 d., priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos H. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,78 Eur (septynių eurų 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė