- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-1073-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13917-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė
- Suinteresuotas asmuo
- I. Z.
- Pareiškėjas
- VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. Z. (P.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti I. Z. (P.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė leisti priverstinai hospitalizuoti I. Z., kilus grėsmei, kad pacientė gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.
2. Nurodė, kad pacientė pareiškėjo įstaigoje hospitalizuota 2019-05-06, anksčiau gydyta. Paskutinį kartą hospitalizuota 2019-04-01, tačiau atsisakė tolesnio gydymosi, o teismas prašymo dėl priverstinės hospitalizacijos netenkino. Atvežta į ligoninę su GMP, policija, lydima dukros. Ligoninėje pacientė įsitempusi, pikta, kalba užuominomis, neigia savo elgesį, mąstymas išvedžiojantis, nenuoseklus, būsenai nekritiška, prašo, kad reikalingumą gydyti spręstų teismas. Diagnozuojama paranoidinė šizofrenija, pagal 2019-05-07 GKK išvadą, pacientė serga sunkia psichikos liga, elgesys neadekvatus, todėl ją būtina gydyti. Ji teismo posėdyje dalyvauti gali.
3. I. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo hospitalizuota prieš 20 m. vieną kartą, šiuo metu jaučia spaudimą per skyrybų procesą. Mąsto normaliai, o dukra pareikalavo iškviesti GMP tendencingai. Gydytis nesutinka, nes yra sveika. Tuo metu, kai rašė dukrai SMS žinutę apie sukeistus ligoninėje vaikus, galbūt taip galvojo, kad per gimdymus kažkas buvo, be to, rašė SMS žinutę dukrai, kad po žeme jos giminės Z. guli gyvi, kadangi tuo metu ji nuolat savo artimųjų prašė, jog jie nelankytų kapų, neitų į kapines. Dabar mano, kad, matyt, negali žmonės būti gyvi palaidoti. Pripažino, kad žadėjo, jog gydysis ambulatoriškai, tačiau nesupranta, nuo ko ji turėtų gydytis.
4. I. Z. atstovas nurodė, kad savo atstovaujamosios priverstiniam hospitalizavimui neturi pagrindo prieštarauti, tačiau prašė leisti ją gydyti 10 dienų.
5. I. Z. duktė J. P. paaiškino, kad motina atvažiuoja pas ją naktį, tampo visokius maišus, nuolat vairuoja išgėrusi, jos automobilis apdaužytas, rašo dukrai SMS žinutes, kad jos vaikinas iš tikrųjų yra jos brolis, nes ligoninėje sukeitė vaikus. Dukra nurodė, kad I. Z. dar prieš skyrybų procesą išsikraustė iš šeimos namų, sutuoktinis jai nupirko butą. Dar birželį jie vežė motiną į kliniką, o skyrybos prasidėjo lapkritį. Motina bandė žudytis, tą ji pripažino gydytojui klinikose. Dukra mano, kad motina pavojinga ne tik sau, bet ir kitiems, nes vairuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymas tenkintas: leista I. Z. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vieną mėnesį.
7. Teismas nurodė, kad pateikta medžiaga ir paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina asmens priverstinio hospitalizavimo būtinumą. Teismas įvertina I. Z. neadekvačius ir nelogiškus paaiškinimus dėl dukrai rašytų SMS žinučių turinio apie sukeistus ligoninėje gimdymo metu vaikus, apie jos giminių Z. gyvų gulėjimą po žeme kapuose; šių SMS žinučių egzistavimu ir turiniu teismo posėdžio metu įsitikino ir suinteresuoto asmens advokatas, jų neneigė ir pati I. Z.. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pateiktas prašymas dėl I. Z. leidimo hospitalizuoti laikytas pagrįstu ir patenkintas, leidžiant priverstinai gydyti pacientę VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vieną mėnesį, skaičiuojant nuo hospitalizavimo dienos.
III. Atskirųjų skundų argumentai
8. Suinteresuotas asmuo I. Z. atskiruoju skundu, surašytu advokatės Z. V., prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti I. Z..
9. Nurodė, kad nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės prašymas leisti I. Z. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti ligoninėje vieną mėnesi laiko, buvo priimta nesant pakankamai įrodymų, vadovautasi tik suinteresuoto asmens dukters duotais paaiškinimais, kad I. Z. bandė nusižudyti, tačiau kada ir kokiu būdu tai buvo užfiksuota medicininiuose dokumentuose duomenys nepateikti.
10. Suinteresuotas asmuo I. Z. atskiruoju skundu, surašytu advokato G. B., prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti I. Z..
11. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl I. Z. hospitalizavimo pagrįstumo, išskyrus tik I. Z. artimųjų parodymus, tačiau jais negalima vadovautis, nes šiuo metu vyksta I. Z. skyrybos su vyru, to dėl jis, jų duktė ir I. Z. motina yra suinteresuoti gauti kiek įmanoma daugiau turto ir pinigų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmetami.
12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
13. Į bylą buvo pateikti du suinteresuoto asmens I. Z. atskirieji skundai, vienas surašytas advokatės Z. V., kitas surašytas advokato G. B.. Be to, vienuose procesiniuose dokumentuose suinteresuoto asmens pavardė nurodoma –Z., kituose – P.. Tam, kad nebūtų netikslumų, apeliacinės instancijos teismas patikrino gyventojų registrų duomenis ir nustatė, kad dabartinė suinteresuoto asmens pavardė yra Z., taigi būtent ši pavardė ir bus toliau naudojama šioje nutartyje. Nepaisant pavardžių skirtumų, atsižvelgiant į tai, kad asmens kodas sutampa, laikoma, kad visus procesinius dokumentus pateikė tas pas asmuo.
14. I. Z. apeliacinės instancijos teismui yra pateikusi ne tik du atskiruosius skundus, bet ir daugiau įvairių procesinių dokumentų: atsisakymus nuo atskirųjų skundų, vėliau prašymus visgi nagrinėti atskiruosius skundus, atstovavimo sutarčių su advokatais nutraukimus, vėliau nurodymus, jog atstovavimo sutartys visgi nebuvo nutrauktos ir kt.
15. Šioje byloje yra nagrinėjamas socialiai jautrus klausimas – asmens priverstinis gydymas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Todėl teismo nuomone, apeliacinis procesas negali būti nutrauktas, o byla privalo būti išnagrinėta iš esmės, nes tik tokiu būdu bus galima nustatyti ar pagrįstai I. Z. buvo hospitalizuota. Teismų praktikoje retai pasitaiko atvejai, kad tas pats asmuo, atstovaujamas kelių advokatų, pateiktų du atskiruosius skundus. Tačiau, atsižvelgus į jau paminėtą klausimo jautrumą, apeliacinės instancijos teismas nagrinės abu atskiruosius skundus.
16. Atskirajame skunde, surašytame advokato G. B., yra remiamasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi c. b. Nr. e2S-924-656/2019, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis atmesti VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl priverstinio I. Z. hospitalizavimo.
17. Pažymėtina, kad nėra pagrindo remtis ankstesnėmis nutartimis dėl I. Z., nes kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai ir būtent pagal tuo momentu buvusias aplinkybes. Nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo – 2019 m. gegužės 7 d. praėjo beveik mėnuo laiko, taigi aplinkybės, susijusios su asmens psichine būkle galėjo būti pasikeitę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino situaciją, buvusią tuo metu (2019 m. gegužės 7 d.), o ne 2019 m. balandžio 10 d. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis 2019 m. gegužės 7 d. dar nebuvo įsiteisėjusi, todėl ir dėl to teismas neturėjo pagrindo ja remtis.
18. Abiejuose atskiruosiuose skunduose iš esmės nurodomi tie patys motyvai: byloje nėra jokių tinkamų įrodymų dėl I. Z. hospitalizavimo pagrįstumo, išskyrus tik I. Z. artimųjų parodymus, tačiau jais negalima vadovautis, nes šiuo metu vyksta I. Z. skyrybos su vyru, to dėl jis, jų duktė ir I. Z. motina yra suinteresuoti gauti kiek įmanoma daugiau turto ir pinigų.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi medžiagą, pateiktą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams, su tokiais teiginiais nesutinka.
20. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovai, I. Z. ir jos duktė J. P.. Teismo posėdžio metu I. Z. nepaneigė dukrai rašiusi žinutes apie tai, kad giminės yra palaidoti gyvi, ar kad ligoninėje galėjo būti sukeisti vaikai ir J. P. vaikinas iš tikrųjų yra jos brolis. Nors I. Z. ir turėjo paaiškinimą dėl žinutės apie gyvus palaidotus giminaičius (t. y., kad ji tiesiog norėjusi, jog artimieji per dažnai nelankytų kapų), tačiau dėl kitos žinutės – apie sukeistus vaikus turinio ir tikslo taip ir nesugebėjo paaiškinti. Advokato G. B. surašytame atskirajame skunde nurodoma, kad „byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad I. P. bandė nusižudyti ar rašė keistas žinutes savo dukrai“. Taigi, atskirajame skunde apskritai neigiama, jog tokios žinutės buvo rašytos, nors tuo buvo įsitikinta posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir to neneigė pati I. Z.. Iš to, kad išdėstyta darytina išvada, kad: visų pirma adekvačiai besielgiantis žmogus tokio turinio žinučių apskritai nerašytų; antra – sugebėtų tinkamai paaiškinti turinį; trečia – būtų nuoseklus ir visada nurodytų tas pačias aplinkybes.
21. Teismo posėdžio metu I. Z. duktė J. P. taip pat nurodė, kad ji norinti, jog ta įtempta situacija su jos motina kuo greičiau pasibaigtų, prašė gydytojų dėti visas pastangas, kad I. Z. pasveiktų. Taigi, tokie dukters žodžiai paneigia I. Z. teiginius, kad duktė, siekdama savanaudiškų tikslų, nori ją nepagrįstai hospitalizuoti.
22. Pažymėtina, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kreipdamasi dėl I. Z. hospitalizavimo pirmosios instancijos teismui pateikė iš trijų gydytojų sudarytos konsultacinės komisijos išvadas, kuriose nurodoma, kad „dėl ūmios psichozės esama psichopatologija yra nuspalvinta afekto, aktuali, lemia pacientės elgesį, todėl pacientė yra neprognozuojamo elgesio, yra socialiai pavojinga ir yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Pacientė negali teisingai įvertinti savo psichikos būsenos. Hospitalizacija ir medicinos pagalbos suteikimas atitinka pacientės interesus“.
23. Pažymėtina, kad gydytojai I. Z. būseną įvertino kaip tik tuo metu, kai ji buvo pristatyta į ligoninę. Netikėti gydytojų kvalifikacija nėra pagrindo. Įrodymų, kad gydytojai būtų piktnaudžiavę savo įgaliojimais nėra pateikta. Taip pat nėra jokių įrodymų, paneigiančių trijų gydytojų išvadą, kad jos sudarymo metu – 2019 m. gegužės 7 d. I. Z. būsena būtų kitokia. Taigi, ši gydytojų išvada laikytina objektyviu įrodymu, jog tuo metu buvo reikalingas I. Z. hospitalizavimas.
24. Be to, šiuo atveju yra svarbu įvertinti ir I. Z. elgesį po atskirųjų skundų pateikimo. Kaip minėta, po atskirųjų skundų pateikimo I. Z. teismui pristatė įvairius procesinius dokumentus: atsisakymus nuo atskirųjų skundų, vėliau prašymus visgi nagrinėti atskiruosius skundus, atstovavimo sutarčių su advokatais nutraukimus, vėliau nurodymus, jog atstovavimo sutartys visgi nebuvo nutrauktos ir kt. Toks procesinis elgesys (t. y. dažnas nuomonės kaitaliojimas), neatitinka protingo, rūpestingo ir normaliai atidaus asmens kriterijų, suformuluotų CK ir kituose teisės aktuose ir kelia pagrįstų abejonių I. Z. sugebėjimais tinkamai vertinti savo veiksmus.
25. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu – 2019 m. gegužės 7 d. dieną buvo pagrindas priverstinai mėnesiui laiko hospitalizuoti I. Z.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai taikė CK 2.26 str. bei Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 str. Dėl išvardintų priežasčių atskirieji skundai atmetami, o skundžiama nutartis palikta nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.