- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- e1-2551-990/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2022 m. liepos 2 d. apie 03.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sugriebė savo sutuoktinę P. R. už plaukų bei du kartus spyrė jai į nugarą, tokiu būdu P. R. sukėlė fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad 2022 m. liepos 1 d. apie 18.00 val. jis grįžo namo, kur buvo jo sutuoktinė P. R. ir dukra. Jie buvo suplanavę su sutuoktine važiuoti į miestą vakarieniauti. Svetainėje jis pamatė, kad P. R. į telefoną atėjo SMS žinutė, kurios kontaktas buvo neįvardintas, o žinutėje buvo parašyta „seksas buvo nuostabus“. Jam to užteko, daugiau jis neskaitė: tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, po ko jis nuėjo į parduotuvę ir nusipirko litrą viskio ir keturias skardines alaus. Grįžęs iš parduotuvės jis kartu su P. R. svetainėje gėrė alkoholinius gėrimus ir konfliktavo. Kadangi jis išgėrė apie 0,7 litro viskio, visų įvykio aplinkybių jis neprisimena – jis atsimena tik tai, kad svetainėje gėrė alkoholį, po to koridoriuje netoli miegamojo stumdėsi su P. R., tačiau jis neatmeta galimybės, kad susistumdymo metu jis galėjo suimti P. R. už plaukų ir tokiu būdu sukelti jai fizinį skausmą. Susistumdymo metu jis atsirėmė į miegamojo duris ir šias išlaužė. Gali būti, kad jis varė sutuoktinę iš namų. Taip pat jis galėjo apimtas pykčio spirti sutuoktinei į nugarą ir sukelti jai skausmą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, su sutuoktine susitaikė (b. l. 102-110).
3. Ikiteisminio tyrimo metu P. R. parodė, kad su D. R. ji susituokė prieš (duomenys neskelbtini). Ji kartu su sutuoktiniu, dukra ir dukros draugu gyvena kartu. 2022 m. liepos 1 d. vakare sutuoktinis išgėrė apie 0,7 litro talpos viskio butelį. Po kurio laiko tarp jų kilo konfliktas dėl pavydo, po to viskas baigėsi. Apie 03.00 val. gulėdama lovoje ji išgirdo, kaip sutuoktinis svetainėje sušuko jos vardą. Ji sutuoktinį atsivedė ir paguldė į lovą. Jie kalbėjosi, po to sutuoktinis atsikėlė ir pradėjo vaikščioti, buvo neramus. Po kurio laiko sutuoktinis sugrįžo ir apipylė ją vandeniu, po ko ji pašoko iš lovos. Koridoriuje jie susistumdė, sutuoktinis pasiėmęs iš virtuvės peilį keikdamasis bėgo link jos, o ji išsigando ir užsidarė miegamajame. Sutuoktinis bandė atidaryti duris ir išdaužė durų stiklą. Išgirdęs triukšmą jos dukros draugas B. M. išėjo iš savo kambario ir iš D. R. atėmė peilį, po ko jiems visiems liepė išeiti iš namų. Jai bandant išeiti D. R. spyrė jai į nugarą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. D. R. taip pat buvo jai suėmęs už plaukų. Jos dukra iškvietė policiją, o atvykę policijos pareigūnai užfiksavo, kad jos dešinės rankos pirštai buvo kruvini, tačiau ji neprisimena, kaip ji susižalojo (gal tada, kai dužo durų stiklas). Jokių pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo sutuoktiniui ji šiuo metu neturi, sutinka su juo taikytis. Į jokias gydymo įstaigas ji nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 140-143).
4. Ikiteisminio tyrimo metu B. M. parodė, kad jis gyvena kartu su savo drauge R., jos motina ir patėviu. 2022 m. liepos 2 d. apie 0.30 val. grįžęs namo jis matė, kad D. R. neblaivus, bet su pastaruoju jis nesikalbėjo, užsidarė savo kambaryje ir kartu su R. žiūrėjo televizorių. Apie 02.00 – 03.00 val. jis išgirdo triukšmą – R. motina P. R. sušuko „peilis, kvieskit policiją“. Po šių žodžių jis liepė R. kviesti policiją ir neiti iš kambario, o pats išbėgo į koridorių ir pamatė, kad P. R. stumdosi su D. R., kuris dešinėje rankoje laikė peilį. Pribėgęs D. R. iš nugaros jis atėmė peilį bei laikė D. R. dešinę ranką, kad šis nesuduotų P. R. Dar kelias minutes jie grūmėsi, po to nurimo ir jis liepė visiems išeiti iš buto. Atimtą peilį jis įmetė į virtuvės kriauklę, po ko nuėjęs į kambarį pasiėmė R. bei išėjo iš buto. Policijos jie laukė lauke, nes bijojo, kad D. R. jų nepultų su peiliu. Ant P. R. kūno jis matė kraujosruvas (b. l. 147-150).
5. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip 2022 m. liepos 2 d. 03.11 val. moteris kviečia policiją dėl to, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtas patėvis „šokinėja“ su peiliu (b. l. 134-136).
6. 2022 m. liepos 2 d. 05.03 val. D. R. iškvepiamame ore nustatyta 2,03 promilių alkoholio (b. l. 56-57).
Motyvuojamoji dalis
7. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. liepos 2 d. apie 03.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sugriebė savo sutuoktinę P. R. už plaukų bei du kartus spyrė jai į nugarą, tokiu būdu P. R. sukėlė fizinį skausmą.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
8. D. R. smurtaudamas – sugriebdamas P. R. už plaukų bei du kartus spirdamas jai į nugarą, sukėlė P. R. fizinį skausmą. Tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek šiuo metu P. R. yra D. R. sutuoktinė, t. y. jo šeimos narė, taigi D. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
9. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir D. R. skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, kurios terminą sutrumpinti vienu trečdaliu ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
10. D. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos P. R. D. R. pretenzijų neturi. D. R. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 171-180). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
11. Spręsdamas dėl D. R. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. R. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. R. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė D. R. neskirtina. D. R. yra neteistas (b. l. 78-80). BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, taigi D. R. skirti arešto bausmę teismas neturi pagrindo, Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. R. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminą nustatant trumpesnį už šios bausmės vidurkį, ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą D. R. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. R. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. R. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
12. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. R. skirtinos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais, ir D. R. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. R. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. R. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
13. D. R. nuo 2022 m. liepos 2 d. 03.30 val. iki 2022 m. liepos 2 d. 17.22 val., kas prilyginama vienai dienai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 11-17, 29-34), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis D. R. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laiko sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
14. D. R. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. R. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
VI. Procesinės prievartos priemonės
15. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-120), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
16. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. b. l. 191-192), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 66, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti D. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant D. R. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. R. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir D. R. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant D. R. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. R. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į D. R. skirtą bausmę įskaityti D. R. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Skirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
D. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Įvykio vietos apžiūros metu paimtą virtuvinį peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
6. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
7. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.