Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-04-19 baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, buvo atidėtas 6 mėnesiams, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje. Nurodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pradžios planuoja pradėti gydytis nuo alkoholizmo. 2022-04-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu dėl smurto prieš brolį jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Per 5 mėnesius turėjo išklausyti programą, kuri keičia smurtautojų elgesį. 2022-05-17 jis pasirašytinai Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pareigūnų buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo pasekmėmis, įsipareigojo pagal grafiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose ir nustatytomis dienomis atlikti skirtas užduotis. Iš pradžių vyko į tuos (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), organizuojamus kursus, bet jie ne apie smurtą, o psichologiniai. Jis buvo nuteistas dėl smurto būtent prieš brolį ir tų kursų jis nelabai suprato. Kadangi jis buvo ir dabar yra dirbantis, darbuotojai vedantys kursus jam pasiūlė kursus išklausyti namuose, atliekant jų duotas užduotis. Jis atliko nemažai užduočių, bet tikrai ne visas, nes išgerdavo alkoholio ir ne kursų užduotys tada jam būdavo galvoje. O į fizinius užsiėmimus irgi neidavo, nes ten negalima eiti būnant neblaiviu. Todėl dėl alkoholio vartojimo neišklausė tų kursų. Supranta, kad kursų programos nespės išklausyti, kad jam juos tikriausiai teks klausytis iš naujo. Tie kursai organizuojami vieną kartą per savaitę, antradieniais ir praleidus užsiėmimą, niekas jo nepakartos. Dėl to, kad rimtai nepažiūrėjo į šių kursų klausymą, labai gailisi. Kai gerdavo, neidavo ne tik į kursus, bet ir į darbą. Jis buvo suderinęs su darbdaviais, kad antradieniais į darbą gali neiti, kad pravaikštos nebus, nes jam reikės eiti į kursus, tačiau jis į kursus neidavo, gerdavo alkoholį. Negali nurodyti, kiek tų kursų praleido, bet gali būti tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Nurodė, kad yra dirbantis, gali sumokėti baudą (b. l. 56-59).

2022-08-18 Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašte „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad nuteistojo elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Ukmergėje kontroliuoja nuo 2022-05-12. A. M. atvykęs į skyrių buvo supažindintas su jam skirta baudžiamojo poveikio priemone. Jam buvo išsamiai paaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės. A. M. sutiko dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (duomenys neskelbtini). Kadangi nuteistasis vengė lankyti programos užsiėmimus, jam 2022-06-28 buvo primintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės. Nuo 2022-05-18 iki 2022-08-16 A. M. nuvyko į 6 užsiėmimus iš 24. Be pateisinamų priežasčių praleido 7 užsiėmimus: 2022-05-24, 2022-06-07, 2022-06-14, 2022-06-21, 2022-08-02, 2022-08-09 ir 2022-08-16. 2022-08-18 iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija, kad prižiūrimasis dėl užsiėmimų nelankymo yra šalinamas iš programos. Intervencinės smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimai vyksta kartą per savaitę, ją sudaro 2 individualūs ir 24 grupiniai užsiėmimai. A. M. dalyvavo tik 6 užsiėmimuose (b. l. 7-19.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2022-08-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-08-22 gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimas apie tai, kad A. M. vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, dėl užsiėmimų nelankymo yra šalinamas iš programos (b. l. 4.).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – 2022-08-18 Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštas ir prie jo pridėti dokumentai, 2022-08-22 pareigūno tarnybinis pranešimas. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. M. nevykdė jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 5 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su tuo sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausme, tik prašė leisti baudą sumokėti per 10 mėnesių (b. l. 60-62, 64-66) .

Už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistas (b. l. 24-26), baustas administracine tvarka (b. l. 31-36), dirba. Įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 30 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, teismas nustato kaltinamajam 10 mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda.

Kardomosios priemonės kaltinamajam nebuvo paskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nuteisti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. M. skirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 10 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.