Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas S. A. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 177² str. 2 d., ir nubaustas 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 20 d. apie 7.30 val. Vilniaus r., Nemenčinės m., (duomenys neskelbtini), savo namuose pardavė Kęstučiui Žilėnui apie 0,5 l nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio.

2013 m. sausio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimo, S. A. skundą atmetė, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik liudytojo K. Ž. parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad K. Ž. yra abejotinos reputacijos asmuo, teistas, dėl to, norėdamas įtikti policijos pareigūnams, jis davė neteisingus parodymus.

Pažymima, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarime nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių etilo alkoholio pardavimo faktą.

Pažymima, kad S. A. kaltė visiškai įrodyta byloje pateiktais įrodymais, įvykio aplinkybės įvertintos tinkamai, pažeidėjui skirta vos didesnė už minimalią sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą administracinę nuobaudą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju S. A. 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 177² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 177² str. 2 d. įtvirtinta, kad nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas neturint leidimo, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 2 000 iki 4 000 litų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę ar patvirtinančių etilo alkoholio pardavimo faktą, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija rėmėsi tik abejotinos reputacijos asmens parodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. A. padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 13 d. priimtą nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, kuria atsisakyta tenkinti S. A. skundą dėl Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek priimant Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą, tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį buvo remtasi tik liudytojo K. Ž. parodymais, kuris, pasak apelianto, yra abejotinos reputacijos asmuo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad be K. Ž. parodymų, S. A. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R495048, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados tyrėjų P. R. ir R. L. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad K. Ž. su 0,5 l etilo alkoholio buteliu buvo sulaikytas išeinantis iš S. A. namų, taip pat dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu, kuriame nurodyta, kad iš K. Ž. buvo paimtas 0,5 l talpos butelis su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti K. Ž. parodymais ar manyti, kad pastarasis siekia apkalbėti S. A.. Byloje nustatyta, kad liudytojas K. Ž. apelianto nepažįsta, to neneigia ir pats S. A., todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojo parodymais ir laikyti juos nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentas, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių etilo alkoholio pardavimo faktą, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Ž., iš S. A. įsigijęs 0,5 l degtinės, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad iš S. A. namo išėjęs K. Ž. buvo sulaikytas su 0,5 l naminės degtinės. Abejoti policijos pareigūnų parodymais, nėra pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir apeliantas. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir daiktų bei dokumentų paėmimo protokolas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teismo nutarimas pagrįstas išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistu ir S. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.