Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo J. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs J. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad J. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių visuma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, jog neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas ne tik galimybę, bet ir pareigą ją, jei ne visiškai pašalinti, tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė. Vis dėlto, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad J. P. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

7. ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti mechaniškai prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui (ANK 609 straipsnis). Vis dėlto, pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, remiantis sisteminiu ir loginiu ANK nuostatų aiškinimu, turi būti duomenys apie tai, kas teikia pareiškimą; nurodytas ANK specialiosios dalies straipsnis, pagal kurį inicijuojama teisena; asmuo, kuris, pareiškėjo vertinimu, padarė administracinį nusižengimą; administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės turi būti aprašytos kaip įmanoma tiksliau (esant galimybei, nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, konkretūs kaltininko veiksmai), nurodant teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė kaltininkas; suformuotas aiškus reikalavimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, žalos atlyginimo, pareiškimas turi būti pasirašytas (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021).

8. Nagrinėjamu atveju VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja G. V. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1 t., b. l. 2–6) nurodė, jog prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. P. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam minėto straipsnio sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur. Pareiškime VMI atstovė nurodė galimo pažeidimo laikotarpį – nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. ir atlikto Bendrovės operatyvaus patikrinimo išvadas. Pažymėta, jog tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ į savo banko sąskaitą gavo 113 641,36 Eur, o įmonės išlaidos tuo pačiu laikotarpiu kitiems kreditoriams bei asmenims, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, sudarė 114 415,36 Eur.

9. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu VMI atstovė 2023 m. vasario 9 d. pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 183–185), kuriame dar kartą apibrėžė J. P. inkriminuoto nusižengimo ribas, t. y. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. sistemingai vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme turintiems kreditoriams), Bendrovei turint įsiskolinimą valstybės biudžetui. Taigi, VMI tiek pradiniame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, tiek pateikdama apylinkės teismui patikslintą informaciją dėl nusižengimo padarymo aplinkybių aiškiai įvardijo tik vieną iš ANK 120 straipsnio 1 dalyje alternatyviai įtvirtintų kreditorių teisių pažeidimo objektyviųjų požymių, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas. Kiti alternatyvūs objektyvieji požymiai – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui ir kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais, J. P. nebuvo inkriminuoti, ką patvirtina ir atsiliepime į J. P. apeliacinį skundą pateikta informacija (nustatytas tik CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas).

10. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, taip pat kaip ir administracinio nusižengimo protokolu, yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Aiškus ir teisingas pareiškimo surašymas yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Šiuo atveju VMI konkrečiai ir nedviprasmiškai įvardijo, kad J. P. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnyje, todėl apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, išeidamas už VMI pareiškime suformuluotų kaltinimo ribų, vertino ir kitą ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą veiką – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, tokiu būdu pažeidžiant atitinkamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas.

12. Apygardos teismas pažymi, kad draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką įtvirtintas tiek ANK 2 straipsnio 5 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03, ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnės proceso atitikties non bis in idem principui. Nors minėtas principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami baudžiamaisiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-628/2019).

13. Šioje nutartyje jau minėta, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai savo iniciatyva inkriminavo ir vertino Bendrovės nemokumo proceso savalaikį neinicijavimą, nes VMI savo pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo to nebuvo nurodžiusi ir pagrindusi, todėl iš nutarimo aprašomosios bei motyvuojamosios dalių šalinamas teiginys, kad J. P. neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto aiškinimu, kad procesas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo buvo pakartotinis, t. y. pažeidžiantis non bis in idem principą.

14. Formaliai vertinant, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, be abejo, yra skirtingi pažeidimai, kurie kaip alternatyvūs įtvirtinti ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, tačiau sprendžiant, ar nėra kartojamas iš esmės tas pats procesas, būtina įvertinti ne tik lingvistinę pažeidimų formuluotę, tačiau ir tai, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, ar vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu atsakomybėn traukiamu asmeniu ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių.

15. Analizuojamu atveju nustatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., tuo tarpu pareiga inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei atsirado iš esmės tik tada, kai 2022 m. sausio 5 d. buvo priimtas sprendimas dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo ir tuo pačiu pateiktas VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš įmonės banko sąskaitų. Bylos duomenimis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“. Bendrovė teikė VMI prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir 2021 m. spalio 5 d. buvo priimtas sprendimas atidėti/išdėstyti 124 298 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2021 m. spalio 5 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė minėtos paskolos sutarties sąlygų, dėl ko VMI 2021 m. gruodžio 12 d. įspėjo Bendrovę apie sutarties nutraukimą, jei per nustatytą terminą nebus sumokėta atitinkama įmokų suma. Kadangi Bendrovė įmokų nesumokėjo, 2022 m. sausio 5 d. sprendimu mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta ir pradėti susidariusios nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai. J. P., suprasdamas, kad realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą nėra, privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios, jam kaip vadovui tenkančios pareigos, neįgyvendino. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skirtingu metu padarė du skirtingus (ne tapačius) pažeidimus, įtvirtintus toje pačioje ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Todėl dvigubo baudimo principas šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas.

16. Apeliaciniame skunde kitų argumentų (be non bis in idem principo pažeidimo), kodėl J. P. atžvilgiu turėtų būti nutraukiama administracinio nusižengimo byla, nenurodyta, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad apylinkės teismas būtų netinkamai aiškinęs CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ar kitus bylai aktualius duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas apie Bendrovės turtinę padėtį, ignoravo įsipareigojimus valstybės biudžetui ir tai darė sistemingai, o ne pavieniais atvejais, dėl ko turima skola valstybės biudžetui nuolat augo. Apygardos teismas pažymi, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek fiziniam ar juridiniam asmeniui esant nemokiam, bankrutuojančiam, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Todėl šiuo atveju nėra tikslinga aiškintis, dėl kokių priežasčių susidarė mokestinė nepriemoka, kas dėl to atsakingas ir pan. ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme reikšminga tik tai, ar buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, ar ne. Nagrinėjamu atveju ši tvarka buvo akivaizdžiai pažeista, o daryti išvadą, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, pagrindo nėra.

17. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skiriant nuobaudą J. P., buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus šiuos duomenis, padaryta išvada, jog nuobaudos tikslams pasiekti tikslinga nustatyti sankcijos vidurkį atitinkantį baudos dydį. Vis dėlto, susiaurinus J. P. įrodytomis pripažintų aplinkybių apimtį, būtina sumažinti ir jam skirtinos baudos dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ir minimalaus inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyto baudos dydžio (1400 Eur) pakanka nuobaudos tikslams pasiekti.

18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl galimai pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į gynybą, nes, J. P. teigimu, jam nebuvo leista susipažinti su prie bylos prijungtais dokumentais. Iš byloje esančių informacinių pažymų apie vykusius teismo posėdžius matyti, kad 2022 m. spalio 27 d. posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes J. P. nebuvo gavęs teismo procesinių dokumentų (1 t., b. l. 156). 2022 m. lapkričio 9 d. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo išsiųstas pranešimas, kad iki kito suplanuoto posėdžio jis teismo darbo metu gali atvykti į Kauno apylinkės teismą susipažinti su bylos medžiaga (1 t., b. l. 158). 2023 m. sausio 27 d. J. P. pateikė teismui raštą, nurodydamas, jog nesupranta VMI pareiškimo turinio (1 t., b. l. 180), atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas įpareigojo VMI tinkamai išaiškinti pareiškimo esmę. Šis įpareigojimas buvo įgyvendintas 2023 m. vasario 9 d. VMI pateikiant raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 183–185). Minėto rašto kopija J. P. buvo įteikta 2023 m. vasario 14 d. posėdžio metu, taip pat bylos nagrinėjime paskelbta pertraukta iki 2023 m. kovo 15 d., sudarant galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išsamiai susipažinti su pateikta informacija (1 t., b. l. 192–193). 2023 m. kovo 15 d. posėdžio metu VMI pateikė teismui papildomus dokumentus, kurių kopijos, padarius bylos nagrinėjime pertrauką, įteiktos ir J. P. (2 t., b. l. 19–21). Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo sudarytos galimybės susipažinti su visais byloje jau esančiais ir naujai gautais dokumentais, tokiu būdu jo teisė į veiksmingą ir efektyvią gynybą nebuvo pažeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarimą pakeisti.

Pašalinti iš nutarimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių aplinkybę, kad J. P. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

J. P. paskirtos administracinės nuobaudos dydį sumažinti iki 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų).

Kitą 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.