Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui G. G., atsakovų atstovui advokato padėjėjui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams G. G. ir E. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovų atstovas prašė atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2006-05-04 ieškovas ir V. L. steigimo sutartimi įsteigė juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas juridinių asmenų registre 2006-05-15. Steigimo sutartimi ieškovas įgijo 50 vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų už 5000 Lt (1448,10 Eur) sumą (b. l. 7-21, 28). 2007-09-04 ieškovas jam priklausančią UAB (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių (akcijų) dalį akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovams už 5000 Lt (1448,10 Eur). Minėtos sutarties 2.1. punkte numatyta, kad pardavėjas (ieškovas) šia sutartimi pirkėjui (atsakovams) sumokėjus visą akcijų kainą perleidžia akcijas pirkėjo (atsakovų) nuosavybėn, o pirkėjas (atsakovai) sumokėjęs visą kainą priima akcijas. Minėtos sutarties 4.1. punkte numatyta, kad nuosavybės teisę į akcijas pirkėjas (atsakovai) įgyja nuo to momento, kada pilnai sumoka visą akcijų pirkimo-pardavimo kainą pardavėjui (ieškovui) (b. l. 25-27). Atsakovai minėtas akcijas 2008-01-17 perleido J. T. (b. l. 24). 2016-03-21 reikalavimu ieškovas pareikalavo atsakovų ne vėliau kaip iki 2016-03-25 sumokėti 1448,10 Eur įsiskolinimą už įsigytas akcijas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą arba raštu pasiūlyti šio įsiskolinimo padengimo dalimis grafiką bei šios skolos apmokėjimo užtikrinimo priemones (b. l. 29).

Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartimi taip pat vadinamas rašytinis dokumentas, kuriame išdėstytos sutarties sąlygos. Šiame dokumente šalys gali nustatyti ne tik jų santykius po sutarties sudarymo reguliuojančias sąlygas, bet ir patvirtinti iki sutarties sudarymo įvykusius faktus ar prievolių įvykdymą (pvz., sutarties kainos ar jos dalies sumokėjimą, daikto perdavimą ir pan.), susieti sutarties objekto teisinio statuso pasikeitimą vien su sutarties sudarymo faktu, nereikalaujant atlikti papildomų veiksmų nei iki, nei po jos sudarymo (pvz., nustatyti, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo sutarties sudarymo momento, sutartis yra ir priėmimo–perdavimo aktas ir pan.). Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovai sumokėjo ieškovui už įsigytas iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. 2007-09-04 šalių sudarytoje akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punkte numatyta, kad pardavėjas (ieškovas) šia sutartimi pirkėjui (atsakovams) sumokėjus visą akcijų kainą perleidžia akcijas pirkėjo (atsakovų) nuosavybėn, o pirkėjas (atsakovai) sumokėjęs visą kainą priima akcijas.

Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje M. R. v. UAB „ Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008).

Abiejų šalių atstovai patvirtino, jog laiko, kad akcijų nuosavybė perėjo pirkėjams nuo 2007-09-04 šalių akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, todėl teismas laiko šį faktą nustatytu (CPK 182 str. 5 p.). 2007-09-04 šalių sudarytoje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta, kad pasirašydamos sutartį šalys patvirtina pirkėjo prievolės sumokėti perkamų akcijų kainą tinkamą įvykdymą – pinigų sumokėjimo faktą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovai neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už įsigytas akcijas, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turi įrodyti atsakovai, atsikirsdami į ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovui (skolininkui) tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Ž. M. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-594/2009). Pažymėtina, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Byloje nustatyta, kad atsakovai neturi ieškovo išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jie tinkamai įvykdė prievolę pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. kad atsiskaitė už perkamas akcijas. Kitų įrodymų, nurodyti pinigai buvo perduoti ieškovui, atsakovai nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, kaip bendrovės vadovai ir akcininkai, būdami atidūs ir rūpestingi, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo ieškovui faktą. Atsakovai, nereikalaudami raštiško pakvitavimo apie prievolės įvykdymą, prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką. Liudytojai R. G., 2007 metais dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, ir V. L., kuris buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, patvirtino, kad ieškovas vis ragino atsakovus atsiskaityti su ieškovu už UAB (duomenys neskelbtini) akcijas.

Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Ieškovas perleido atsakovams 50 vardinių paprastųjų UAB Blokelių gamykla akcijų už 5000 Lt (1448,10 Eur), tačiau atsakovai savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nesumokėjo ieškovui už įgytas akcijas, todėl atsakovai laikomi pažeidusiais prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovų solidariai priteistina 1448,10 Eur skola (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-06-16, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis (b. l. 5, 60), 100 Eur už teisines paslaugas (b. l. 109-110), iš viso 143 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 71,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nutartimi atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto, neviršijant 1448,10 Eur sumos, areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui R. J. solidariai iš atsakovų G. G. ir E. G. 1448,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1448,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės G. G. 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovo E. G. 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Palikti galioti atsakovams G. G. ir E. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto, neviršijant 1448,10 Eur sumos, areštą, iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.