Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-15 · Civilinė byla Nr. e2S-780-638/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
e2S-780-638/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00106-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“
Atsakovas
Jonavos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-780-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00106-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5608-217/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti neteisėtu atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos vienašališką 2017 m. rugsėjo 19 d. rangos sutarties Nr. 1T-222 nutraukimą nuo 2018 m. sausio 2 d. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti draudimo bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą, išmokėti laidavimo draudimo išmoką atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos naudai pagal draudimo liudijimą Nr. 710-451-78083, išduotą 2017 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje informacijos apie Rangos sutarties neįvykdžiusį tiekėją UAB Kongera“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę Jonavos rajono savivaldybės administraciją iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje informacijos apie Rangos sutarties neįvykdžiusį tiekėją UAB Kongera“, o jei jau paskelbta – atšaukti. Kitoje dalyje teismas ieškovės prašymo netenkino.Teismas nurodė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė siejasi su draudimo išmoka, kylančia iš draudimo teisinių santykių. Prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovas neįrodė, kad draudikas atsakovo prašymu tikrai išmokės draudimo išmoką, t. y. nepateikė teismui pakankamai duomenų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, kad pasunkės ar taps neįmanomu galimas teismo sprendimo įvykdymas. Be to, ieškovė, draudimo išmokos išmokėjimą grindžia ne grėsme teismo sprendimo įvykdymui, tačiau jos reputacijos sugadinimu bei ateityje draudimo įmokos padidinimu. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą. Visos šalys yra įtrauktos dalyvauti procese ir bus informuotos apie proceso eigą, todėl, teismo nuomone, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo išmokos išmokėjimo uždraudimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįtakos galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas, ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti - uždrausti draudimo bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą, išmokėti laidavimo draudimo išmoką atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos naudai pagal draudimo liudijimą Nr. 710-451-78083, išduotą 2017 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas nutartį, neištyrė ir neįvertino ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas būtinumas imtis šių priemonių. Ieškovės prievolių įvykdymas pagal Rangos sutartį buvo užtikrintas laidavimo draudimu, kurio pagrindu draudikas - draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, išdavė naudos gavėjui - Jonavos r. sav. administracijai laidavimo draudimo raštą. Šiuo raštu draudikas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti naudos gavėjui draudimo išmoką dėl patirtų tiesioginių nuostolių gavus naudos gavėjo raštišką pareikalavimą. Atsakovė, vienašališkai nutraukusi Rangos sutartį, 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 6B-19-182 kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu išmokėti išmoką. Ieškovė ieškinio reikalavimu ginčija atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą. Ieškinio patenkinimo atveju Rangos sutartis liktų galioti, todėl trečiajam asmeniui nebūtų pagrindo mokėti draudimo išmoką.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų išvengta tam tikrų finansinių nuostolių tiek draudiko, tiek draudėjo atžvilgiu. O nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovės teiginiai dėl jos teisių pažeidimo grindžiami tik pačios ieškovės samprotavimais ir prielaidomis. Ieškinys nepagrįstas, nepateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog atsakovė pažeidė vienašališką sutarties nutraukimo procedūrą. Visi byloje pateikti įrodymai patvirtina tą faktą, jog ieškovė nuo pat sutarties pasirašymo pradžios tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų bei nuolat pažeidinėjo sutartyje nustatytas sąlygas, t. y. vėlavo atlikti darbus, apie ką ieškovė ne kartą raštu buvo informuota.Atsakovė sutinka su teismo argumentais, kad draudikas kiekvienu atveju konkrečiai vertina, ar įvykis laikytinas draudiminiu, ir kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas neįrodė draudiko sprendimo atsakovo prašymu tikrai išmokėti draudimo išmoką, t. y. nepateikė teismui pakankamai duomenų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, kad pasunkės ar taps neįmanomu galimas teismo sprendimo įvykdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja pripažinti neteisėtu atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos vienašališką 2017 m. rugsėjo 19 d. rangos sutarties Nr. 1T-222 nutraukimą nuo 2018 m. sausio 2 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Kongera“ (rangovas) ir atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija (užsakovas) 2017 m. rugsėjo 19 d. pasirašė Rangos sutartį Nr. 1T-222 „Muziejaus pastato ratinės (unikalus kodas 23526) rekonstravimo, J. B. g.(duomenys neskelbtini), darbai“. Šia sutartimi rangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą parengti Muziejaus pastato ratinės (unikalus kodas 23526) rekonstravimo J. B. g.(duomenys neskelbtini), darbo projektą, atlikti ir perduoti rekonstravimo darbus, parengti statinio kadastrinę bylą, parengti statinio energinio naudingumo sertifikatą bei ištaisyti defektus, o užsakovas - sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti bei sumokėti sutarties kainą. Tarp šalių 2017 m. spalio 17 d. buvo pasirašytas statybvietės perdavimo - priėmimo aktas. Užsakovas 2017 m. gruodžio 13 d. informavo rangovą, kad „Užsakovas pagal Sutarties 12.3.2. punktą vienašališkai nutraukia sutartį dėl Rangovo darbų atlikimo grafiko nesilaikymo“. Užsakovas 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 6B-19-133 dar kartą informavo rangovą apie sutarties nutraukimą, nurodydamas konkrečią datą, tai yra, kad sutartis laikoma nutraukta 2018 m. sausio d. A. J. rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 6B-19-182 „Dėl nuostolių atlyginimo“ kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO Insurance SE, veikiančią per Lietuvos filialą, ir, vadovaudamasi sutartinių įsipareigojimų draudimo liudijimu Nr. 710-451-78083, išduotu 2017 m. spalio 9 d., paprašė atlyginti nuostolius laidavimo rašte nurodytą sumą pervedant į Jonavos r. sav. administracijos nurodytą sąskaitą.Ieškovės nuomone, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės teigimu, ieškinio patenkinimo atveju Rangos sutartis liktų galioti, todėl trečiajam asmeniui nebūtų pagrindo mokėti draudimo išmoką.Su ieškovės nurodytais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju būsimo ieškinio dalykas, kaip nurodo pati ieškovė, yra rangos sutarties nutraukimas. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė siejasi su draudimo išmoka, kylančia iš draudimo teisinių santykių. Ieškovės pareikštas reikalavimas nėra susijęs su aptariama laikinąja apsaugos priemone. Ieškovė nepagrindė, kaip šios priemonės taikymas yra susijęs su jos ieškinio užtikrinimu. Tai, ką daryti atsakovei kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, vadovaudamasis teisės aktais (įstatymais, draudimo taisyklėmis ir pan.) bei jų pagrindu pasirašyta atlikimo laidavimo draudimo sutartimi, sprendžia draudikas. Be to, draudikas kiekvienu atveju konkrečiai vertina, ar įvykis laikytinas draudiminiu. Kaip matyti iš bylos duomenų, draudimo bendrovė, atsakydama į Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 12 d. raštą Nr. 6B-19-182 „Dėl nuostolių atlyginimo“ nurodė, „jog prievolė pagal išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 78083 nėra besąlyginė ir tam, kad kiltų pareiga mokėti laidavimo draudimo rašto pagrindu tam tikras sumas, turi būti išpildytos sąlygos, numatytos laidavimo draudimo rašte bei Pasiūlymo išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo taisyklėse (galioja nuo 2014-08- 01) Nr. 029. Taisyklių 6.3. punktas numato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių“. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad draudikas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti naudos gavėjui draudimo išmoką dėl patirtų tiesioginių nuostolių gavus naudos gavėjo raštišką pareikalavimą. Nepriklausomai nuo to, ar draudimo bendrovė išmokės draudimo išmoką, ar neišmokės, tai niekaip neapsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo. Tokiu atveju draudimo bendrovė įgytų reikalavimo teisę į atsakovę regreso tvarka reikalauti grąžinti jai pagal draudimo laidavimo sutartį išmokėtas draudimo išmokas, tačiau tokių teisių ar pareigų neįgytų ieškovė.Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovė neįrodė, kad draudikas atsakovės prašymu tikrai išmokės draudimo išmoką, t. y. nepateikė teismui pakankamai duomenų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, kad pasunkės ar taps neįmanomu galimas teismo sprendimo įvykdymas.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 31 d. d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė