- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- N-63-167-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius N. M. 2007 m. rugpjūčio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji, būdama UAB „Makdor“ direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, savo vadovaujamos įmonės statybos objekte Saltoniškių g. 2, Vilniuje, be darbo sutarties ir neturint verslo liudijimo nuo 2007 m. birželio 25 d. iki 2007 m. liepos 10 d. leido dirbti J. Š. Protokole nurodyta, kad 2007 m. liepos 19 d. buvo gautas J. Š. prašymas dėl nelegalaus darbo UAB „Makdor“, kurioje jis minėtu laikotarpiu dirbo plytelių klojėju ir atliko kitus darbus, dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės direktore N. M. ir statybos darbų vadovu A. L., su jais susitarė dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio, pradėjus darbą jam buvo išmokėtas 300 litų avansas, o už kitus darbus užmokestis nebuvo sumokėtas. Tai, kad jis minėtame objekte dirbo plytelių klojėju, raštu patvirtino UAB „Armesta“ darbuotojai, vykdę darbus tuo pačiu adresu, P. M. (P. M.) ir V. M. Vadovaujantis surinktais duomenimis, nurodyta, kad N. M., būdama darbdavio atstove, tai yra turėdama atitinkamas pareigas ir atsakomybę už pareigų nevykdymą, bei žinodama, kad jos vadovaujamoje įmonėje J. Š. nuo 2007 m. birželio 25 d. iki 2007 m. liepos 10 d. dirba be darbo sutarties, nesiimdama jokių priemonių darbo teisiniams santykiams įteisinti, sąmoningai leido, kad jis įmonėje dirbtų nelegaliai.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą N. M., ir prie jo pridėtus dokumentus grąžino Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai. Teismas nurodė, kad N. M. pareikštas kaltinimas nėra aiškus, negalima nustatyti pažeidimo sudėties, būdo ir pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių (ATPK 280 straipsnio 2 dalis), todėl bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiam pareigūnui tinkamam jos paruošimui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu N. M. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 6500 litų baudą. Nors apklausta teisme N. M. pažeidimo padarymo nepripažino, aiškino, kad apie J. Š. įdarbinimą nieko nežino, jo nėra mačiusi, jis jokių dokumentų dėl įsidarbinimo nepateikė, įvertinus liudytojų J. Š., V. M., P. M., J. G. (N.), A. L. paaiškinimus, teismui pateiktą darbo sutartį ir UAB „Makdor“ direktorės įsakymą, UAB „Makdor“ darbo sutarčių registravimo žurnalą, bendrovės įvadinių darbuotojų instruktavimų žurnalus, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo pažymėjimų registravimo žurnalą, padaryta išvada, kad N. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, leido asmeniui nelegaliai dirbti. Teismas rėmėsi Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimu ir teisės taikymo rekomendacijomis, aprobuotomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, 229-230 psl.), jose nurodytais esminiais darbo sutarties požymiais, reikšmingais veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį.
Apklaustas teisme J. Š. paaiškino, kad dirbo UAB „Makdor“ statybų objekte Vilniuje, Saltoniškių g. 2, jame klijavo plyteles. Jo nurodytas aplinkybes apie darbą patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai V. M. ir P. M. Nors apklaustas teisme P. M. aiškino, kad J. Š. dirbančio ar su darbo drabužiais objekte nematė, tačiau savo paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai jis nurodė, kad J. Š. matė klijuojantį plyteles. Atsižvelgus į tai, kad J. Š., V. M. ir P. M. anksčiau kartu dirbo, į tai, kad J. Š. ir V. M. paaiškinimai sutampa tarpusavyje ir su P. M. paaiškinimais Valstybinei darbo inspekcijai, padaryta išvada, kad Valstybinei darbo inspekcijai P. M. duoti paaiškinimai yra teisingi, todėl jais vadovautinasi. Šiais parodymais paneigti N. M., A. L. ir J. G. parodymai, kad J. Š. UAB „Makdor“ nedirbo. Be to, jų parodymai įvertintini kritiškai ir dėl to, kad jie yra susiję darbo santykiais UAB „Makdor“ ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. J. Š., V. M. ir P. M. paaiškinimais nustatyta, kad J. Š. dirbo darbą – klijavo plyteles statybų objekte Vilniuje, Saltoniškių g. 2, kaip UAB „Makdor“ darbuotojas, susitaręs dėl darbo sąlygų ir atlyginimo. Nustatyta, kad dėl šio darbo J. Š. susitarė su A. L., kuris tuo metu buvo UAB „Makdor“ akcininkas, su juo J. Š. susitarė dėl darbo pobūdžio (plytelių klijavimo ir sienų lyginimo), darbo atlygio (35 Lt/m² už plytelių klijavimą ir 10 Lt/m² už sienų lyginimą). Susitarus dėl darbo sąlygų, J. Š. gavo iš A. L. 300 Lt avansą. Nors apklaustas teisme A. L. teigė, kad šie 300 Lt buvo ne avansas už darbą, o paskola J. Š., tokie jo parodymai įvertinti kaip nelogiški ir teismas jais nesivadovavo. Tiek J. Š., tiek A. L. parodymais nustatyta, kad avanso mokėjimo metu jie buvo susitikę pirmą kartą, iki tol pažįstami nebuvo. Todėl kaip nelogiški įvertinti liudytojo parodymai, kad jis pirmą pažinties dieną paskolino nepažįstamam žmogui 300 Lt.
Teismas konstatavo, jog susitarus dėl darbo sutarties sąlygų, darbo sutartis su J. Š. sudaryta nebuvo, taip pažeidžiant Darbo kodekso 99 straipsnio reikalavimus. Tai nustatyta J. Š. parodymais, taip pat sutarčių registravimo žurnalo kopijomis. Nustatyta, jog apie tai, kad J. Š. dirba UAB „Makdor“, žinojo ir direktorė N. M., kuri, kaip paaiškino J. Š., kartu su A. L. buvo jo darbo vietoje, matė jį dirbant, kalbėjosi apie atliekamus darbus. Konstatuota, jog matydama J. Š. dirbantį ir nesiėmusi veiksmų sudaryti su juo darbo sutartį, N. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Nustatydamas nuobaudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra N. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, kad ji dirba, pažeidimą padarė pirmą kartą. Todėl jai paskirta nuobauda, neviršijanti sankcijoje numatyto baudos vidurkio.
III.
Apeliaciniu skundu N. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantė remiasi ATPK 248 straipsnyje numatytais administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniais, mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. Apeliantė nurodo, jog pagal Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimą ir teisės taikymo rekomendacijas darbdavio ir darbuotojo susitarimu siekiama sukurti tarpusavio teises ir pareigas, jis sudaromas dviejų šalių valia. Dėl to byloje turi būti konstatuota, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia. Pažymima, jog UAB "Makdor" tik direktorė N. M. yra atsakinga už darbo sutarčių sudarymą su priimamais darbuotojais, joks kitas bendrovės darbuotojas negali pasirašyti darbo sutarčių ar priimti asmenų į darbą. Skunde teigiama, jog J. Š. niekuomet nesikreipė į direktorę dėl darbo sutarties sudarymo, nepateikė savo asmeninių dokumentų, N. M. nesitarė su juo dėl konkrečios kvalifikacijos darbų atlikimo, nederino darbo sąlygų, nepateikė darbo įrankių, nenurodė darbo vietos, nesitarė dėl atlygio už darbą; J. Š. nebuvo supažindintas su įmonėje nustatyta darbo tvarka, jam nebuvo mokamas atlyginimas iš bendrovės lėšų, jis neišklausė darbo saugos kurso, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (darbo sutarčių registravimo žurnalas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, bendrovės įvadinių darbuotojų instruktavimų žurnalai) bei liudytojų paaiškinimai, kurių teismas visapusiškai neįvertino. Nesant esminių darbo sutarties požymių, reikšmingų veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, N. M. teigia negalinti būti pripažinta kalta padarius šį pažeidimą. Apeliantės teigimu, J. Š., V. M. ir P. M. parodymai prieštaringi: teisme J. Š. nurodė, kad objekte dirbo vilkėdamas darbo drabužius, persirengdavo prie objekto esančiame vagonėlyje, tačiau liudytojas P. M. paaiškino, kad J. Š. objekte matė 3-4 kartus be darbo drabužių, kad J. Š. dirbančio ar su darbo drabužiais jis objekte nematė. Apeliantė pažymi, jog teismas neįvertino liudytojo P. M. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, vadovavosi J. Š. prašant parašytu pareiškimu Valstybinei darbo inspekcijai, nors liudytojas P. M. paaiškinimus teisme davė prisiekęs ir pasirašęs dėl savo paaiškinimų teisingumo, tuo tarpu pareiškimą Valstybinei darbo inspekcijai rašė J. Š. prašant, neoficialioje aplinkoje. Apeliantė nurodo, jog P. M. nėra susijęs darbo santykiais su UAB "Makdor", todėl nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir teisme pateikė paaiškinimus, atitinkančius realią situaciją, jais teismas turėjo vadovautis. Tai, kad N. M., A. L. ir J. G. dirba vienoje bendrovėje, apeliantės teigimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jų paaiškinimai neatitinka tikrovės ir turi būti atmesti, tuo labiau, kad nuobauda šiuo atveju skirtina bendrovės administracijos vadovui (direktorei). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad statomame objekte dirba ne vienas ir ne du subrangovai (UAB "Makdor" yra tik vienas iš jų), objekte nėra įvestos griežtos darbuotojų įleidimo į statybos aikštelę sistemos ir statyboje beveik visada yra pašalinių asmenų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu apeliantei administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad nelegalus asmenų įdarbinimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnyje yra įtvirtinta darbo sutarties sąvoka, pagal kurią darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį darbdavys turėjo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl minėtos redakcijos įstatymo) vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Apeliantė neigia padariusi nurodytą pažeidimą, leidusi įmonėje dirbti J. Š., nesudarius su juo darbo sutarties, tarusis su šiuo asmeniu dėl darbo sąlygų. Iš J. Š. paaiškinimų matyti, kad jis nurodė nuo 2007 m. birželio 25 d. iki 2007 m. liepos 10 d. dirbęs UAB „Makdor“, dėl darbo sąlygų susitarus su statybos darbų vadovu A. L., klijavęs plyteles, lyginęs sienas, iš A. L. gavęs 300 litų avanso. J. Š. teigė, kad apie jo darbą žinojo ir įmonės vadovė N. M., kuri matė jį dirbantį, kalbėjo su juo apie darbo atlikimą, medžiagas, kad jis buvo pateikęs visus dokumentus, reikalingus darbo sutarčiai sudaryti. Liudytojai V. M. ir P. M. 2007 m. liepos 26-27 d. paaiškinimuose (b.l. 33-34) patvirtino, kad J. Š. dirbo adresu Saltoniškių 2, Vilniuje, klijavo plyteles. A. L. neigė, kad dėl J. Š. darbo įmonėje jau buvo susitarta, nurodė, kad jam davė 300 litų ne kaip avansą, o kaip paskolą, nes jis neturėjo pinigų. Pagal byloje pateiktus UAB „Makdor“ įstatus bendrovės darbuotojus priima į darbą, darbo sutartis sudaro bendrovės vadovas (direktorius; b.l. 45). Įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale kaip darbdavys buvo nurodyta N. M., su ja pagal pateiktus dokumentus 2006 m. spalio 9 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis kaip su įmonės direktore, ją 2006 m. spalio 8 d. visuotiniame įmonės akcininkų susirinkime išrinkus bendrovės administracijos vadove (b.l. 65-67).
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog N. M. leido dirbti J. Š., nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties, ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, J. Š. 2007 m. liepos 16 d. prašymas, darbo sutarčių registravimo žurnalas, J. Š. 2007 m. liepos 25 d. paaiškinimas, V. M. 2007 m. liepos 26 d. paaiškinimas, P. M. 2007 m. liepos 27 d. paaiškinimas, liudytojų J. Š., V. M. ir P. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog J. Š. realiai dirbo UAB „Makdor" statybos objekte Saltoniškių g. 2, Vilniuje, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties. Apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojo P. M. parodymai teismo posėdžio metu prieštarauja jo rašytiniam paaiškinimui, nelaikytinas pagrįstu, nes kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytojas P. M. teismo posėdžio metu nurodė tik tai, jog J. Š. nematė objekte su darbo drabužiais, tačiau neneigė, jog matė J. Š. minėtame statybos objekte tris - keturis kartus, jog jis jame dirbo, pažymėjo, kad į objektą buvo patenkama su leidimais, buvo apsauga. Darytina išvada, jog teismo posėdžio metu duoti šio liudytojo parodymai nepaneigia jo rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių, jog J. Š. dirbo objekte (klijavo plyteles).
Bylos medžiaga patvirtina ir kitus nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius – kad darbdavio ir darbuotojo santykiuose buvo darbo sutarties požymiai, tačiau nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (darbo sutartis nebuvo sudaryta). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. Š. statybos objekte klijavo plyteles kaip UAB „Makdor" darbuotojas, susitaręs dėl darbo sąlygų ir atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojo A. L. parodymai, jog jis pirmą pažinties dieną paskolino nepažįstamam žmogui 300 Lt, nelaikytini pagrįstais ir logiškais. Tuo tarpu J. Š. paaiškinimais, jog 300 Lt jam buvo duoti kaip avansas, nenustatyta pagrindo abejoti. Aplinkybę, kad susitarus dėl darbo sutarties sąlygų darbo sutartis su J. Š. sudaryta nebuvo, patvirtina paties J. Š. parodymai, taip pat darbo sutarčių registravimo žurnalo kopijos. Apeliacinio skundo argumentas, kad statybos objekte beveik visada yra pašalinių žmonių, todėl tai, kad liudytojai matė J. Š. statybos objekte, nepatvirtina, jog jis buvo susitaręs dėl darbo santykių su UAB „Makdor", nelaikytinas pagrįstu, jį paneigia nurodyti byloje surinkti įrodymai, taip pat teismo posėdžio metu duoti N. M. ir liudytojo P. M. paaiškinimai, kad objekte yra apsauga. Pažymėtina, jog bendrovės direktorė pagal bendrovės įstatus buvo atsakinga už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas kaip pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.