- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-18
- Bylos Nr.
- 1S-195-334/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38634-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. R. ir suinteresuoto asmens atstovui K. P.,
neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi A. R., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, motinos G. R. (toliau – Suinteresuotas asmuo) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. R. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi A. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 3 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis A. R. buvo pratęstas.Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi, buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. R. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo. Skundu Panevėžio apygardos teismui suinteresuotas asmuo skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį, prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir stacionarų stebėjimą pakeisti į ambulatorinį stebėjimą. Prašo paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę A. R. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriuje, siekiant išsiaiškinti, ar A. R. yra pagrindas taikyti ambulatorinį gydymą.Teigia, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą apie tai, kad A. R. nepasiduoda korekcijai, nes priešingai nei teismas konstatavo, teismo posėdžio metu gydytojas J. M. patvirtino, kad būtų galima pasiekti rezultatų gydantis ambulatoriškai, jeigu tik A. R. nepiktnaudžiautų alkoholiu, o jis niekada ir nepiktnaudžiavo, tai patvirtina byloje esanti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Subačiaus seniūnijos pažyma. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, jog A. R. yra kritiškas tiek ligos, tiek padarytos veikos atžvilgiu, teismo posėdžio metu jis tvirtino, kad serga ir, kad jam reikalingas gydymas, prisipažino, kad padarė nusikaltimą ir vertino smurtą savo sūnėno atžvilgiu neigiamai, patvirtino, kad analogišku atveju ir ateityje nesmurtautų. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad smurto panaudojimas jos ir sūnėno atžvilgiu buvo vienetiniai atvejai, todėl teigti, kad jo pavojingumas nėra išnykęs, nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo tvirtinti, jog A. R. vengdavo vartoti vaistus, nes tokių duomenų byloje nėra.Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, paskirti A. R. sveikatos būklei įvertinti teismo psichiatrijos ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriuje. Prokurorė prašė byloje padaryti pertrauką ir paskirti A. R. sveikatos būklei įvertinti teismo psichiatrijos ekspertizę.Skundas atmetamas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. birželio 19 d. nutartimi pagrįstai A. R. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti suinteresuoto asmens skundą nėra pagrindo.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.2017 m. gegužės 4 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 217 nurodyta, kad paciento A. R. psichinė būsena nestabili, per stebimą laikotarpį agresijos, destruktyvaus elgesio nestebėta, yra atsiribojęs ir mažai bendraujantis, lanko užimtumą, kalba pakeltu tonu, yra priešiškas, nuotaika disforiška, ryškios homicidinės tendencijos, jokiai korekcijai nepasiduoda, jaučiasi sveikas ir teigia, kad gydymo jam nereikia, nepatenkintas, kad yra ligoninėje, „aplink ligoniai“,ir atkakliai tvirtina „jei galėčiau užmuščiau“. Nors suinteresuotas asmuo skundu nesutinka su šia išvada, tačiau teismui pateikti duomenys iš tiesų neleidžia konstatuoti, kad A. R. psichikos būklė pagerėjusi, jog jam stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būtų nebetaikomas. Kadangi A. R. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, komisija rekomendavo tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad nėra duomenų apie tai, kad A. R. vengtų vartoti vaistus, tačiau ligoninės atstovė H. B. išnagrinėjusi visą A. R. gydymosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje medžiagą, konstatavo priešingai – A. R. guldomas į ligoninę sujaudintas, agresyvus, po gydymo vaistų nevartodavo, buvo kliedesiai motinos atžvilgiu, nes manė, kad jį nori nunuodyti, ar sukeičia vaistus, taip pat A. R. keturis kartus buvo atvežamas policijos pareigūnų priverstinai gydytis dėl agresyvaus elgesio motinos atžvilgiu, buvo gydomas nuo 2012-02-12 iki 2012-04-02, nuo 2012-10-23 iki 2012-12-25, nuo 2013-01-30 iki 2013-02-15, nuo 2015-07-11 iki 2015-08-07, o po paskutinio gydymo jam buvo skirti prailginto veikimo vaistai, tačiau iš poliklinikos siuntimo nurodoma, kad jis skirtų tablečių nevartojo. Šie faktai taip pat paneigia dar vieną suinteresuoto asmens nurodytą aplinkybę, kad jos atžvilgiu buvo vienetinis smurto atvejis, nes iš aukščiau nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad net keturis kartus dėl agresyvaus elgesio motinos atžvilgiu policijos pareigūnai atvežė A. R. priverstinai gydytis. Pasak H. B., gydytojų psichiatrų komisijai svarstant jo psichikos būklę, A. R. buvo piktas, kalbėjo pakeltu tonu, dalinai neigė padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, aiškino, kad jam gydymas nereikalingas, jis sveikas, o aplink tik „durniai“ ir kad galėtų juos visus išžudytų. H. B. nurodė, jog bendraujant su A. R. išryškėjo kliedesiai medikų, policijos atžvilgiu. Jos nuomone gydymo tęstinumas pas motiną nebus užtikrintas, nes jis prieš ją ir sūnėną smurtavo, vaistų nevartojo, mano esąs sveikas. Nors ligoninėje nebuvo konfliktų ir agresijos, tai nereiškia, kad jo psichinė būsena yra gera ir jis priverstinai jau galėtų būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis.
12.Skunde be kita ko, teigiama, jog A. R. niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu ir tai patvirtina byloje esanti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Subačiaus seniūnijos pažyma, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tai nėra priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimą sąlygojantys pagrindinis ir svarbiausias veiksnys ar esminis psichinės sveikatos būklės vertinimo kriterijus, todėl šis skundo teiginys išvados dėl pagrįsto priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo nepaneigia.
13.Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadas dėl A. R. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jam pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.
14.Suinteresuotas asmuo ir jo atstovas prašo A. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, užduodant klausimą ar A. R. pratęstinas gydymas stacionare ar gydymas stacionare gali būti pakeistas į gydymą ambulatoriškai. Šį prašymą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teisme pirmame posėdyje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę atstovavęs gydytojas J. M. paaiškino, kad A. R. pakeisti gydymą iš stacionarinio į ambulatorinį nėra pagrindo, nes nebus kaip užtikrinti vaistų vartojimą dėl A. R. piktnaudžiavimo alkoholiu.
15.Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, jog dėl to, kad gydytojos H. B. ir
gydytojo J. M. pozicijos dėl A. R. gydymo stacionarinio stebėjimo sąlygomis labai išsiskyrė, kad įvertinant A. R. sveikatos būseną įvyko žmogiška klaida, todėl turėtų tai spręsti komisija. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. M. paaiškinimo matyti, jog jis pateikė komisijos išvadą dėl A. R. priverstinio gydymo stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis. J. M. paaiškino, kad A. R. sveikatos būklė per paskutinį pusmetį išlieka nestabili. Jam yra taikomi prailginto veikimo vaistai, duodamos tabletės nuo miego. Komisijos metu A. R. sakė, jog jam vaistai nereikalingi. Todėl jo manymu, ambulatorinio gydymo metu jis nevartos geriamų vaistų, be to jeigu vartos alkoholį, vaistai neduos gydomojo rezultato. Dar negalima patikėti, kad jis būdamas ne stacionare vartos vaistus. Pasireiškė agresyvi tendencija prieš kitą asmenį, komisijos išvada, jog jo sveikatos būklė nestabili. Jie nėra užtikrinti, kad gydomas ambulatorinėmis sąlygomis jis vartos vaistus, o jei kartu su vaistais vartos alkoholį, tai vaistų poveikis bus nulis ( b.l.19). Taigi kaip matyti iš gydytojo J. M. paaiškinimų, jo nuomonė iš esmės nesiskyrė nuo komisijos išvados ir gydytojos H. B. nuomonės. J. M. taip pat patvirtino, jog A. R. šiuo metu dar reikalinga pratęsti stacionarinį stebėjimą. J. M. priešingai, nei nurodo suinteresuoto asmens atstovas neišsakė tokios pozicijos A. R. atžvilgiu, jog jis šiuo metu jau gebės gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis ir jam netikslinga pratęsti stacionarinio stebėjimo ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis gydymą, o užtektų ambulatorinio gydymo. H. B. labai išsamiai teisme pateikė visą A. R. gydymo medžiagą, pagrindė išvadas dėl ko jam tikslinga pratęsti stacionarinio stebėjimo sąlygas. Išanalizavus ir sulyginus J. M. ir H. B. paaiškinimus, komisijos išvadą, teismas konstatuoja, jog nėra juose tokių prieštaravimų apie kuriuos nurodo suinteresuotas asmuo ir jo atstovas.
16.Apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių komisijos dėl priverčiamųjų
medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada bei komisijos kompetentingumas ir objektyvumas, todėl suinteresuoto asmens ir jo atstovo prašymu skirti teismo psichiatrijos ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriuje, A. R. sveikatos būklei nustatyti nėra jokio pagrindo.
17.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ar ją keisti suinteresuoto asmens G. R. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
Suinteresuoto asmens A. R. motinos G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.