Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajai Z. V., ekspertui S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, dėl

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam 1971-02-12, Kaune, Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nedirbančiam, pripažintam 2-os neįgalumo grupės, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, priverčiamųjų medicinos priemonių už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. padarymą, taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., būdamas nepakaltinamu, 2013m. balandžio 11d., apie 2 valandą, savo namuose, esančiuose adresu-(duomenys neskelbtini), pradaręs buto duris, Z. V. kuri atėjo išgirdusi pagalbos šauksmą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ne mažiau 4 smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas pil. Z. V. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis galvoje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kairio skruosto srityje, su dešinės pusės momenkaulio- smilkinkaulio lūžimu, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimą, kairio riešakaulio-laivelio lūžimą, tai yra sunkiai sutrikdė jai sveikatą. Tokie E. K. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

E. K. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie surinkti ir teisme ištirti duomenys:

N. Z. V. parodė, kad ji gyvena V. K. pr. 87-21, Kaune. Kaimynystėje virš jos buto gyvena K., motina Z. ir sūnus E.. Įvykis buvo praėjusių metų balandžio 11-osios naktį. Girdėjo triukšmą kaimynų bute, tačiau, nekreipė didelio dėmesio. Praėjus kiek tai laiko, pradėjo garsiai daužyti. Ji išsigando, pašokusi iš lovos, užsidėjo chalatą ir nulėkė pas juos. Paskambino skambučiu į duris, norėjo kaimynę pasikviesti pas save, nes ši dažnai vaikšto sumušta, su mėlynėm. Kai kaimynė atidarė duris, ji pasakė „V., einam pas mane". Tuo pačiu metu pamatė atlekiantį E., su kažkokiu vėzdu, kuriuo plojo jai per galvą ir po to neprisimena, galimai nugriuvo. Kaip sudavė per ranką, neprisimena, gulėjo be sąmonės laiptinėje. Nežinia kiek laiko laiptinės aikštelėje išgulėjusi, atsikėlė, susirado šlepetes, vien gulėjo einant į antrą aukštą, o kita prie B. durų. Buvo kraujo. Grįžusi, atsigulė. Kitą dieną jai reikėjo važiuoti pas mamą, bet negalėjo net apsirengti, jai labai skaudėjo ranką, todėl paskambino sesei, kuri atvažiavusi iškvietė greitąją ir ją išvežė į klinikas. Jai žinoma, jog kaimynas E. ne vieną kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, turi sveikatos problemų.

Liudytojas A. V. parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama. Apie įvykį jis sužinojo iš mamos, kai nuvažiavo ją aplankyti į klinikas. Mama buvo kraujuota galva, ranka parišta. Po kiek laiko, mama pasakė, kad kaimynas Edmundas iš trečio aukšto, ją primušė. Gana sąmojingai mama viską papasakojo, ji iki įvykio turėjo sąmonę ir prisiminė, kaip kas vyko.

L. S. B. parodė, kad E. K. ir Z. V. yra jos kaimynai. Įvykio naktį ji išgirdusi labai didelį riksmą, galimai K., atsikėlė ir nuėjusi pas vyrą į kitą kambarį, pasiteiravo ar ir šis girdėjo triukšmą. Jis pusiau miegodamas pasakė, kad tikriausiai viršuje baliavoja. Ji pro akutę pasižiūrėjo ir nieko nepamačiusi, nuėjo miegoti. Ryte ėjo laikraščio parsinešti, pamatė laiptinėje didžiulį kraujo klaną, išėjo kita kaimynė. Ji iškvietė policiją. Paskui sužinojo, kad kaimynę sužalojo.

L. O. G. parodė, kad nukentėjusioji ir E. K. yra jo tėvų kaimynai. Tėvai turi sveikatos problemų, todėl jis dažnai lankosi pas tėvus. Iš jų sužinojo, kad įvykio naktį buvo didelis triukšmas Korsakų bute, jie buvo užpylę vandeniu butą.

L. N. L. parodė, kad ji yra nukentėjusios sesuo. Ji turėjo važiuoti pas sergančią mamą, tačiau sesuo telefonu paprašė atvažiuoti pas ją. Ji nuvažiavo, sesers buto durys buvo atidarytos, o sesuo sėdėjo ant lovos, laikė galvą ir sako skauda ranką. Ji buvo visa kraujuota, kraujas matėsi ir lovoje. Nors ji guodėsi dėl rankos, tačiau akivaizdžiai matėsi jog sužalota galva. Ji iškvietė medikus ir šie ją išsivežė. Ji sakė jog nuėjo į viršų, girdėjo, kad baladojo kaimynai į radiatorius. Ji nuėjo ir tuo metu daugiau nieko neprisiminė.

Liudytojas K. V. parodė, jog jis yra bendrijos pirmininkas, senai dirba ir pažįsta K. labai senai. Jie nuo senų laikų buvo savotiški, užpildavo butus, sunku buvo susikabėti, kažkas su jais netvarkoje. Įvykio dieną jis ėjo iš laiptinės kurioje gyvena ir pamatė V. subintuota galva. Į jo paklausimą pastaroji atsakė, kad K. sumušė. Jis nuėjo paklausti šalia gyvenančių B. ir pamatė laiptinėje kraują. B. paaiškino, kad naktį girdėjo triukšmą, bet į laiptinę nėjo, nes bijo. Teigia, kad dėl K. situacija labai rimta, bijo, kad gali dar labiau kas įvykti. Ir šiuo metu K. savotiška būklė, eina gatve, su savimi šnekasi, juokiasi.

E. S. S. paaiškino, kad išvadą tvirtina. Nuo 2001m. pavasario tiriamasis E. K. gulėjo Kauno psichiatrijos ligoninėje. Įrašuose buvo užrašyta, kad išlieka haliucinacijos, kliedesiai, praktiškai patvirtino jau tuo metu mūsų diagnozę, kad jam mastymo sutrikimai, vystosi defektai. Nustatyta, kad E. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti ir šiuo metu negali suprasti. Jo elgesys yra neprognozuojamas, yra nusiteikęs prieš motiną, girdi garsus, todėl jam taikytinas rekomenduojamas gydymas Rokiškio stacionarinėje ligoninėje. D. E. K. perspektyvos - niekas negali pasakyti, bet praktiškai jo liga gilėja.

Specialisto išvada Nr. G1040/13(02) (b.b.l. 18-19) nustatyta, kad Z. V. konstatuotas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis galvoje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kairio skruosto srityje, dešinės pusės momenkaulio- smilkinkaulio lūžimas, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimas, kairio riešakaulio-laivelio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Galvos sumušimas su atviru skeveldriniu įspaustiniu dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-04-11. Įvykio vietos apžiūros protokole (b.b.l. 4-12), konstatuota, kad buvo apžiūrėta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės trečio aukšto aikštelę, kurioje buvo rastos rudos spalvos dėmės. Rudos spalvos dėmės pavyzdys paimtas ant vatos tampono ir supakuotas į voką.

2013 m. spalio 22 - lapkričio 04 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-371/2013 nustatyta, kad E. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas- paranoidinė šizofrenija nuo 1999 m.. E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichine liga - paranoidine šizofrenija. Nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu E. K. nebuvo laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu E. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas- paranoidinė šizofrenija. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis negali duoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bylos teisme nagrinėjimo metu. E. K. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadas, kad E. K. padarė pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135str.1d., tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. N. Z. V. teismo posėdžio metu tiksliai parodė, kaip ji buvo sužalota, kad jai E. K. su kažkokiu vėzdu sudavė smūgį į galvą, dėl to kuriam laikui prarado sąmonę. Jos parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, todėl kad jos parodymus papildo teismo medicinos specialistų duotos išvados dėl sužalojimų vietos ir pobūdžio. Teisme apklausti kaimynai patvirtino girdėję įvykio naktį triukšmą kaimynų Korsakų bute, daužymą radiatorių, kas vėlgi atitinka nukentėjusiosios duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek parodymus duotus teisme. Laiptinėje rastos kraujo dėmės, kurios užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole, taip pat atitinka nukentėjusios duotus parodymus. Neginčijamai nustatyta ir tai , kad E. K. turi psichikos sutrikimų, tai patvirtina liudytojų duoti parodymai dėl E. K. būklės, jo elgesio. Kaimynams S. B., O .G., K. V. yra žinoma, jog E. K. yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje. 2013 m. spalio 22 - lapkričio 04 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad E. K. nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama- nepakaltinamumu. Todėl esant nustatytai aplinkybei, kad E. K. yra nepakaltinamas, jis negali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1dalį. Atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-371/2013 nurodytas rekomendacijas, kurias patvirtino ekspertas S. S. teismo posėdyje, E. K. skirtinos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (LR BK 98str.1d.2p.; BPK 403str.2d.2p.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1919, 25 litų sumai, už pil. Z. V. gydymo išlaidas( t.1.b.l. 55-56);

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį 1299,40 Lt sumai, tai yra išmokėtą Z. V. ligos pašalpą( t.2.b.l. 8-35);

nukentėjusioji Z. V. pareiškė civilinį ieškinį 40.000 litų dėl neturtinės žalos ir 550.30 litų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo (b.b.l. 38-52).

Ieškiniai paliktini nenagrinėtais. Pagal LR BPK 109 str. nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. Baudžiamojoje teisės teorijoje yra žinoma, kad nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties elementų- subjekto, nėra ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Toks asmuo nėra kaltinamasis byloje, todėl ir žalos padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Teismo nuomone, žalos atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.278 straipsnio nuostatomis. LR baudžiamojo proceso kodeksui nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas LR BPK 115 str. 3 d. 2 punktas ir civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Daiktiniai įrodymai: rudos spalvos dėmės pavyzdys paimtas ant vatos tampono ir supakuotas į voką (b.b.l. 12), nutarčiai įsiteisėjus , sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

nutaria:

E. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 1dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kauno teritorinių ligonių kasų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir nukentėjusiosios Z. V. pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Nutarčiai įsiteisėjus daiktinius įrodymus – rudos spalvos dėmių pavyzdį, paimtą ant vatos tampono ir supakuotą į voką (b.b.l. 12), sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras.